„Tas gyvenimas, kai nebedirbi tikrai nėra smagus, atsiranda įvairiausių problemų, darosi kažkaip nyku, bet Šiaulių senjorų draugija šio nykumo stengiasi atsikratyti“, – tikino Šiaulių senjorų draugijos pirmininkas E. Lapkus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Dauguma su baime laukia senatvės, nes yra manoma, kad šis gyvenimo laikotarpis nuspalvintas tik nykiomis spalvomis – prabudus ryte nebereikia eiti į darbą, pasirūpinti vaikais, visos dienos atrodo tuščios, vienodos ir pilkos.
Tačiau su tokiu gyvenimo būdu visiškai nesutinka ir tokiai nuomonei prieštarauja 20 metų Šiauliuose veikianti Šiaulių senjorų draugija. Šios draugijos narių pečių neslegia rutina, jie nesėdi namuose ir abejingais žvilgsniais nežiūri pro langą. Tai aktyvūs, turintys ką papasakoti ir trokštantys dar daug ką sužinoti žmonės.
„Tas gyvenimas, kai nebedirbi, tikrai nėra smagus, atsiranda įvairiausių problemų, darosi kažkaip nyku. Tačiau mūsų draugija šio nykumo stengiasi atsikratyti“, – tikino, ilgus metus pašventęs mokyklų direktoriaus darbui, buvęs lietuvių kalbos mokytojas, dešimtmetį dirbęs Šiaulių dramos teatro direktoriumi, Šiaulių senjorų draugijos pirmininkas Egidijus Lapkus.

Senjorai ne tik klausosi, bet ir kalba patys
Šiaulių senjorų draugija savo veiklą pradėjo 1995 metais ir ją sėkmingai tęsia iki šiol. Pasak dabartinio senjorų draugijos pirmininko E. Lapkaus, iš pradžių į draugiją rinkdavosi praktiškai vien aktoriai, turėdami tikslą pašnekėti apie kokį nors spektaklį ar kitokį kultūrinį įvykį.
„Taip, pradžioje į draugiją ateidavo žmonės gauti naujų žinių. Į susitikimus būdavo kviečiami universiteto profesoriai ar savo darbais, ar poelgiais nusipelnę žymesni žmonės. Jie ką nors papasakodavo apie buvusius Šiaulius, apie kokius nors kūrinius ar kita.
Tad tokie susitikimai, kurių metu draugijos nariai klausydavosi kitų, truko gan ilgai. Na, o kai prie draugijos prisijungiau aš, pasiūliau senjorams ne vien klausytis, nes tai žmonėms pabosta, bet ir kalbėti patiems. Juk mes patys esame miesto istorija, patyrę labai daug dalykų“, – teigė E. Lapkus.
Anot E. Lapkaus, šis jo pasiūlymas tiko ir patiko senjorų draugijos nariams, tad jis senjorus suskirstė į keturias grupes po 12 žmonių ir kiekviena grupelė paeiliui susitikimų metu turi kažką parengti, sugalvoti.
„Kiekvieną paskutinį mėnesio antradienį mūsų susirenka maždaug 35 žmonės. Užsisakome arbatos, pyragėlių ir vyksta pokalbiai. Pavyzdžiui, kai artėjo Velykos, Janina Tepliajeva, buvusi Šiaulių vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus vedėja ir vienos mūsų draugijos grupės vadovė, susitikimą susiejo su lietuvių papročiais. Visiems reikėjo turėti po nudažytą kiaušinį, kurių atsinešėme daugybę, kalbėjome apie Velykas, tradicijas. Buvo tikrai gan įdomu“, – apie draugijos veiklą kalbėjo E. Lapkus.

Susitikimus praskaidrins dainos
E. Lapkaus teigimu, norėtųsi, kad susitikus draugijos nariams vyktų ne tik pokalbiai apie sveikatą, gyvenimą ar kita, bet taip pat, kad šie susitikimai būtų ir linksmesni, praskaidrinantys nuotaiką bei sukeliantys tik geras emocijas.
„Norėčiau, kad mūsų susitikimai baigtųsi dainomis. Šiai idėjai pritaria visi mūsų draugijos nariai.
Tačiau tam reikia muzikanto, kuris vadovautų, pamokytų dainų, užvestų žmones, grotų akordeonu ar kokiu nors kitu instrumentu. Žinoma, visa tai reikalauja lėšų, bet mes jau kaip ir nusprendėme, jog visgi samdysime kokį nors muzikantą ir susitikimo pabaigoje valandėlę padainuosime.
Dabar ateinančio draugijos susitikimo metu kita grupė turėtų vesti pokalbį ir pasirūpinti dainomis.
Žinot, tas gyvenimas, kai nebedirbi, nėra smagus, atsiranda visokiausių problemų, darosi nyku, tad tą nykumą reikia išsklaidyti“, – tikino E. Lapkus.
Be to, Šiaulių senjorų draugijos pirmininkas pridūrė, kad jų susitikimai yra paįvairinami ir ekskursijomis.
„Pažintines ekskursijas organizuojame kasmet. Pernai buvome Klaipėdoje, o šiemet, atrodo, gegužę turėtume vykti į Kupiškio kraštą“, – artimiausiais planais pasidalijo E. Lapkus.

Klube laukiama aktyvių žmonių
Šiaulių senjorų draugijos sąraše iš viso yra 59 nariai. Tačiau kai kurie į susitikimus dėl sveikatos ar kitokių problemų nebeateina, tad kiekvieną paskutinį mėnesio antradienį susirenka maždaug 35 senjorai.
„Mes savo klube norime matyti aktyvius žmones. Šiek tiek buvo keistoka, kol aš nebuvau pirmininkas, kas nors atsivesdavo kokią nors draugę ir niekas nežino, ką ji klube darys ar nori čia būti, ar nenori. Susimoka metinį nario mokestį ir sėdi nei pažįstama, nei ką nors pati siūlanti.
Tad dabar norintysis prisijungti prie mūsų turi pateikti pareiškimą. Pareiškime parašyti, kad noriu to ir to, rekomenduosiu tą ir tą. Taip pat būsimasis mūsų narys turi turėti ir dviejų senų klubo narių rekomendacijas bei užpildyti tam tikrą anketas. Iš šios anketos gali kai ką sužinoti apie prie draugijos norintį prisijungti žmogų – informaciją kur mokėsi, kur mokėsi jo ar jos antroji pusė ir kt.
Gal bus taip, kad rinksime medžiagą apie šio žmogaus mokyklą, ta tema vyks pasikalbėjimas, tad įdomu, kai žmogus gali pasidalyti mintimis ir prisiminimais“, – keliamus kriterijus norintiems patekti į senjorų draugiją minėjo E. Lapkus.

Nariai – garsūs senjorai
Pasak E. Lapkaus, tarp draugijos narių yra ir garsių, savo darbais nusipelniusių ne tik Šiaulių miestui, bet ir šaliai senjorų.
„Tarp mūsų draugijos narių yra gydytoja Jūra Nijolė Viktorija Daulenskienė, kuri apie save parašė ir išleido knygą „Kelionė per gyvenimą“. Taip pat Vytautas Jankauskas, buvęs ilgametis Šiaulių miesto prekybos valdybos viršininkas. Algirdas Musneckis, garsus fotografas, su žmona. Ilgametė Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoja Regina Petkevičienė. Rimkai: Vytenis Rimkus – dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto garbės pilietis. Tepliajevai: Janina Tepliajava – pedagogė, vertėja, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės kultūros, visuomenės bei politinė veikėja. Ričardas Dailidė – garsus Lietuvos fotomenininkas, buvęs stomatologas. Na, ir nemažai kitų savo darbais ir pasiekimais mūsų miestą išgarsinusių žmonių“, – keletą garsių draugijos narių paminėjo E. Lapkus.

Nesulaukia miesto valdžios dėmesio
Kalbėdamas apie Šiaulių senjorų draugijos veiklą E. Lapkus apgailestavo, kad, deja, iš miesto valdžios jie nesulaukia jokio dėmesio.
„Atrodo, kad esi atidavęs visą savo sielą šiam miestui ir ne tik atrodo, bet taip yra iš tiesų. Juk mūsų draugijos nariai – mokytojai, inžinieriai, gydytojai – mišri kompanija, visas savo jėgas atidavusi Šiaulių gerovei. Kažkaip norėtųsi, kad valdžia paskambintų ir pasakytų, štai ateiname su jumis pašnekėti, pasižiūrėti kaip laikotės, bet to nesulaukiame.
Be to, ir miesto valdžia jau ne tokia, kokia buvo mano jaunystėje. Tuomet visi buvo pažįstami, bendraudavome, buvo nesunku dirbti ir netgi malonu. Kai dirbau mokyklos direktoriumi, ir aš, ir mano kolegos jautėme atsakomybę nepadaryti negero darbo Šiauliams. Norėjosi, kad mūsų miesto mokiniai gerai baigtų mokyklą, kad mieste nebūtų nusikaltimų. Manau, kad lygiai taip pat dėl Šiaulių gerovės dirbo bei stengėsi ir kitų specialybių atstovai. Tad kaip jau ir minėjau, iš valdžios norėtųsi to dėmesio bei rūpesčio, kurio dabar nesulaukiame“, – teigė E. Lapkus.