Velykėlių šventę palydėjo puiki nuotaika ir dainų skambesys – pasirodė trys folkloriniai ansambliai: „Abrūsėlis“, „Čiutulis“, „Gasužis“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
„Iš ko atsirado pasaulis? Iš kiaušinio. Seniai, seniai gyveno didžiulė antis ir ji susikrovė nemažą lizdelį kiaušinėliui perėti. Padėjo kiaušinėlį, jau perėti ėmė, sėdėjo, sėdėjo, bet lesti užsinorėjo ir išskrido antelė maisto paieškoti. O tuo metu užėjo didžiulė liūtis. Lijo lijo, lijo lijo ir sudrėko jos lizdelis, o iš to lizdelio iškrito kiaušinėlis. Krisdamas jis perskilo ir iš baltymo atsirado dangus, trynio – žemė, o lukšto – žvaigždės“, – tokiu pasakojimu pradėta Velykikių šventė vaikams Žaliūkių malūne.
Sekmadienį į Atvelykio šventę, dar kitaip vadinamą Velykėlėmis arba Velykikėmis, susirinko gausus būrys šiauliečių. Stiprus vėjas ir vienas kitas lietaus lašas vaikučių ir jų tėvelių neišbaidė, o šventę palydėjo puiki nuotaika, vaikų klegesys bei dainos ir tradiciniai Atvelykio žaidimai.

Velykikės – vaikučių šventė
Sakoma, kad po Velykų iki Atvelykio būtina aplankyti savo krikštatėvius ir artimus giminaičius, padovanoti jiems margučių ir pasveikinti su gražia pavasario švente. Tradiciškai Atvelykis – tai vaikučių šventė, tad ir margučius ridena bei daužo būtent jie. Šiaulių Aušros muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė sako, kad Velykikių šventė Žaliūkių malūne organizuojama ketvirtus metus iš eilės.
„Visas dėmesys skiriamas vaikams ir mes šią šventę organizuojame būtent jiems. Kitos kalendorinės šventės daugiausiai yra skirtos suaugusiems, o vaikai būna tik stebėtojai. Čia vaikučiai – pagrindiniai šventės dalyviai. Per Velykas ir senas, ir jaunas ridena, o šiandien visas dėmesys sutelktas į vaikus“, – teigia S. Milvidienė.
Žaliūkų malūne susirinkę vaikučiai margino kiaušinius vašku, piešė, o visą veiklą palydėjo folklorinių ansamblių „Abrūsėlis“, „Čiutulis“, „Gasužis“ dainos. Be jokios abejonės, vaikai suposi sūpynėse – tai senas pavasarinių švenčių paprotys. Pasak S. Milvidienės, per Velykikes būtina suptis dėl geresnės sveikatos, puikesnio derliaus. Vaikučiams iki šiol sakoma – kas aukščiau išsisups, tas visus metus bus sveikas.

Vaišino gardžia žolelių arbata ir Velykikių kiaušiniene
Lauke vaikai dūkte dūko: rideno kiaušinius, žaidė liaudiškus žaidimus ir, žinoma, sulaukė pagrindinio šventės svečio – Atvelykio bobutės. Sušalę nuo negailestingo vėjo gūsių maži ir dideli rinkosi šalia lauko krosnies ir gėrė gardžią žolelių arbatą bei vaišinosi skania Velykėlių kiaušiniene.
„Velykėlių kiaušinienė – tai pagrindinis šios šventės patiekalas. Dažniausiai per Velykas visi daužiame virtus kiaušinius, o per Atvelykį virtus spalvotus kiaušinius tik ridename, aišku, kas nori ir valgo, bet pagrindinis patiekalas yra Velykėlių kiaušinienė. Dabar prasideda pavasarinių švenčių sezonas, kai per jas tradiciškai kepama kiaušinienė. Jau balandžio pabaigoje minėsime Jurgines – tai šventė, kai gyvuliai pirmą kartą išginami į laukus. Šia proga kepama piemenėlių kiaušinienė“, – pasakoja S. Milvidienė.
Aušros muziejaus etnografijos skyriaus vedėja tikisi, kad šios šventės tradicija nenutrūks. Ji pastebi, kad Velykikės labai priklauso nuo oro – pavyzdžiui, pernai buvo labai šilta, o 2012 m. – vaikai margučius rideno ant sniego. Tačiau svarbiausia, kad vaikučiai neišsigąstų blogo oro, susirinktų ir puikiai praleistų laiką.

Kiaušinius vašku margino ne tik mažieji, bet ir dideli – buvo renkamas gražiausias margutis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

S. Milvidienė ne tik pasakojo apie Velykikes ir šios šventės tradicijas, bet ir kepė gardžią Velykikių kiaušinienę.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Lauke vaikai rideno kiaušinius, suposi ir žaidė tradicinius Velykikių žaidimus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.