Šiaulių geležinkelių muziejaus eksponatai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Pagaliau Šiaulių geležinkelių muziejus oficialiai įsitvirtino naujose erdvėse, esančiose Dubijos g. 26. Vakar AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ priklausančiose patalpose po muziejaus atidarymo iškilmių pravesta ir pirmoji ekskursija.
Lankytojai po atviru muziejaus dangumi gali išvysti garą pūškinančius garvežius, vikšrinį traktorių ir net siaurojo geležinkelio vagoną. Užėjus į šviesų ir erdvų muziejų išvystame ekspozicinę kasą, o vitrinose – įvairiausius įrankius ir prietaisus, signalines priemones, kurias naudojo geležinkelio darbuotojai. Muziejuje galima apžiūrėti ir šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ naudojamą techniką. Smagiausia tai, kad apsilankyti čia galima nemokamai.
Šiaulių geležinkelių muziejus, įkurtas 1971 m. tuometinio geležinkelio stoties viršininko A. Petuchovskio, prasidėjo nuo kelių eksponatų – nuotraukų, suvenyrų, telegramų. „Muziejus buvo įsikūręs kukliose mažose, patalpose, o šiandien mes džiaugiamės atidarydami naują muziejų ir dabar turime netoli 6000 eksponatų, kuriuos sunešė geležinkelyje dirbę darbuotojai“, – sakė muziejaus metodininkė Ilona Senulienė.
Čia, pasak metodininkės, yra unikalių eksponatų – siaurojo geležinkelio garvežys, 1948 m. pagamintas Suomijoje, kuris stovi lauko ekspozicijoje. Taip pat ekspozicinė bilietų kasa, telefono aparatas „Siemens Halske“, kuriam daugiau nei šimtas metų ir net tarpukario laikotarpio ąžuolinė kėdė su LG simboliais. Ekspozicijoje pristatoma Šiaulių geležinkelių istorija nuo 1871 m iki šių dienų.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza džiaugiasi, kad muziejų Šiauliuose vis daugėja. „Šiauliai jau gali vadintis muziejų miestu Lietuvos masteliu, jų turime labai daug ir jų skaičius rodo mūsų dvasinę stiprybę – kad mes mylime, gerbiame istoriją ir ją puoselėjame“, – atidarymo iškilmėse kalbėjo R. Balza.
Šiaulių universiteto Istorijos katedros docentė Birutė Salatkienė prisimindama laikus, kai muziejus glaudėsi mažose patalpose, patikino, kad geležinkeliui reikia erdvės, užmojų, mastų. „Reikia ir mokėti parodyti, kad tai ne tik mašina, ne tik transportas, bet ir žmonės su savo likimais“, – sakė docentė, pridurdama, jog ne tik istorinė medžiaga, bet ir įvairios atrakcijos šiuolaikinį muziejų daro gyvu.

Šiaulių geležinkelių muziejaus eksponatai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulių geležinkelių muziejaus eksponatai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.