Šiauliečiai nerimauja dėl „Geležinės lapės“ likimo.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
„Tu man dabar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje“, – tikriausiai ne vieno mūsų galvoje išlikusi ši graži mintis iš „Mažojo princo“. Akivaizdu, kad šiauliečiai jau yra prisijaukinę dizainerio Viliaus Purono „Geležinę lapę“, todėl pasklidus gandams, jog šį kūrinį žadama pašalinti, kilo nemenka sumaištis. Miesto valdžia ramina, jog ,,Lapės“ niekas negriaus. Tik viena bėda – ji nelegali.

,,Lapė“ – ne miesto turtas
Pasklidus gandams, jog planuojama nugriauti Talkšos ežero pakrantėje stovinčią „Geležinę lapę“ tarp šiauliečių kilo nepasitenkinimo banga. Esą bus stojama mūru, bet miesto reiškiniu tapusio kūrinio nugriauti nebus leista. Miesto mero teigimu, tokia mintis, jog reikia nugriauti ,,Lapę“, net nebuvo svarstoma. Pasirodo, problema iškilo dėl to, kad Savivaldybė neturi jokio dokumento, įrodančio, kad šis kūrinys yra miesto nuosavybė. „Reikėtų, kad V. Puronas padovanotų ,,Lapę“ miestui. Tokiu būdu būtų galima ją legalizuoti, nes šiuo metu Savivaldybė neturi jokių dokumentų, kad tai miesto turtas. Ji priklauso V. Puronui“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė meras Artūras Visockas ir patikino, kad jei ši problema nebus sprendžiama, ateityje gali kilti nemažai problemų. Esą kas būtų kaltas, jei šis meno kūrinys sužeistų žmogų, arba jeigu jį kas nors sulaužytų ar net pavogtų. Kas galėtų kreiptis į policiją? Savivaldybė tokios teisės neturėtų.

Leidimus teks gauti visiems
Šiuo metu miesto valdžia tikisi, kad dizaineris padovanos „Geležinę lapę“ miestui, o tada įvaizdžio komisija spręs, ką su ja daryti. „Aš, kaip meras, pasisakyčiau, kad „Lapė“ liktų, nes čia jau yra reiškinys ir būtų tiesiog kvaila ją pašalinti“, – teigė A. Visockas. Taip pat turėtų būti nustatyta tvarka, kas privalo šį meno kūrinį prižiūrėti, jog jis nenueitų niekais.
Akivaizdu, kad sumaištį keliančios problemos – tai senos valdžios „palikimas“. Protu sunkiai suvokiama, kaip mieste galėjo atsirasti didžiuliai kūriniai be niekieno žinios. Matyt, tam tikri Savivaldybės darbuotojai neatliko savo darbo ir į viską žiūrėjo pro pirštus. „Tikrai čia jokių asmeniškumų nėra. Idėja graži, tiesiog tie kūriniai dabar lyg „nelegalai“, – sakė Šiaulių meras ir patikino, kad nuo šiol tiek V. Puronui, tiek kitiems miesto menininkams, norintiems prisidėti prie miesto gražinimo, teks gauti iš Savivaldybės leidimus. Tuomet visiems bus aišku, kas kam priklauso ir kas už ką atsakingas.