Birželio 12 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilnius) atidaroma paroda iš Šiaulių „Aušros“ muziejus rinkinių „Skausmo paženklintas liaudies meno grožis...“, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Paroda yra ir vienas iš „Lietuvos muziejų kelio“, kurio 2015 m. tema „Liaudies meno grožis“, ciklo renginių. Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, 11.30 val. Šiaulių miesto centre, skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės, „Aušros“ muziejus pristato LGGRTC Genocido aukų muziejaus ir memorialinio muziejaus „Permė 36“ parengtą parodą „GULAG‘AS. Vieno lagerio istorija“.
Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų sąjungos represinės struktūros pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į atokias šiaurinės Sovietų sąjungos teritorijas. Birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo ištremta per 18 tūkst. gyventojų. Birželio 14-ąją pradėtas masinis Lietuvos gyventojų trėmimas tapo lietuvių tautos kančių simboliu.
Šiaulių „Aušros“ muziejuje kiekvienais metais birželio 14 d. surengiama vis nauja paroda, skirta šiai ypatingai dienai paminėti. Pirmieji eksponatai apie tremtį į ,,Aušros“ muziejų pateko 1988 m. pabaigoje, o 1989 m. birželio mėn. muziejuje jau buvo surengta pirmoji tremties paroda. Parodose ne kartą buvo rodyti įdomiausi „Aušros“ muziejaus tremties ir rezistencijos rinkinio eksponatai (jų muziejuje saugoma per 2500 vnt.), surengta ne viena paroda iš privačių archyvų, pristatytos kelios LGGRTC Genocido aukų muziejaus parengtos parodos.
Parodoje „Skausmo paženklintas liaudies meno grožis“ eksponuojami įdomiausi tremtinių, politinių kalinių darbai, kuriuose meniškai išreikštas tautinis savitumas. Eksponatai liudija, kad meninė kūryba buvo vienas iš svarbiausių impulsų, leidusių išlikti rūsčiomis tremties ir nelaisvės sąlygomis. Dažnai kūriniuose naudojama tautinė simbolika, ornamentika, lietuviškų eilių posmai, tėvynės meilę ir ilgesį atspindintys motyvai. Parodoje pristatomos populiariausios tremtinių ir politinių kalinių meninės raiškos formos: rankdarbiai, medžio dirbiniai, piešiniai ir kt. Eksponuojami Julijos Daniliauskienės, Mortos Bulaitės, Igno Ibėno, Juozapo Kaupo, Henriko Švėgždos, Stanislovos Steponavičiūtės-Ragaišienės, Salomėjos Škikūnienės, Stepono Žirono, Antano Žindžiaus, Stasio Krajausko, Juzės Kemeklienės, Onos Vederienės-Zonienės, Jadvygos Daraškaitės ir kt. tremtyje bei lageriuose sukurti darbai.
Kiekvienas parodos „Skausmo paženklintas liaudies meno grožis“ eksponatas pasakoja trumpą skaudžios praeities istoriją, alsuojančią viltimi, tėvynės ilgesiu ir meile: slapta į tremtį išvežta ir ilgus metus saugota brangiausia šeimos relikvija – Švč. Mergelės Marijos skulptūra, vogčiomis lageryje iš gyvulių kaulų išdrožti kryželiai, tremtyje išaustas trispalvės juostelės gabalėlis ar išsiuvinėtas rankdarbis, medžio dirbiniuose įrėžti tautiniai simboliai.
Memorialinio muziejaus „Permė 36“ parengta kilnojamoji paroda „GULAG‘AS. Vieno lagerio istorija“ supažindina su 1946 – 1987 m. Permės srities Čiusovajaus rajono Kučino kaime veikusio sovietinio lagerio istorija. 1946 m. įkurta 6-oji pataisos darbų kolonija (PDK-6) ilgainiui tapo griežčiausiai Sovietų Sąjungos teritorijoje saugomu ypatingojo režimo lageriu „Permė-36“, kuriame buvo kalinami įvairių tautybių disidentai, žmogaus teisių gynėjai, Helsinkio grupės įkūrėjai ir nariai.
Parodoje atspindėti trys pagrindiniai lagerio raidos etapai: 1946 – 1954 m., 1954 – 1972 m. ir 1980 – 1989 m. Informaciją apie kiekvieną etapą papildo politinių kalinių Andrejaus ir Ivano Gelių, Balio Gajausko, Levkos Lukjanenkos, Sergejaus Kovaliovo ir Vasilio Stuso biografijos. Ilgus metus kalinti ypatingojo režimo lageryje šie politiniai kaliniai, kaip ir daugelis kitų, liko tvirti savo įsitikinimų gynėjai. Dvylikoje parodos stendų panaudota vaizdinė ir dokumentinė medžiaga iš Memorialinio muziejaus „Permė 36“ fondų.
Paroda, parengta anglų, rusų ir italų kalbomis, buvo pristatyta Vašingtone (JAV), Milane (Italija), Maskvoje (Rusija). 2012 m. atnaujinta informacija parengta ir lietuvių k.
Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ
