Birželio 23 d. 18 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje vyks Kupolinės. Trumpiausią vasaros naktį šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami susiburti po malūno sparnais ir kupoliauti, pinti vainikus, iš surinktų žolynų spėti ateitį, vaišintis apeigine duona bei gira, uždegti naują šventinę ugnį, dainuoti ir šokti prie šventinio laužo. Šventėje dalyvaus Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis „Rėda“ (vad. J. Lipinskienė), Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus folkloro ansamblis „Margulis (vad. B. Poškienė), Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ (vad. D. Martinaitienė).

Kupolinių šventėje kiekvienas, įžengęs pro žolynais apkaišytus vartus, atsidurs šventiškoje Žaliūkių malūnininko sodyboje ir ramiai kupoliaudamas galės prisiminti iš amžių glūdumos atėjusius mūsų tautos papročius, o taip pat sužinoti ir apie ateitį. Sodyboje apsilankiusi žolininkė patars, kaip išvengti bėdų ar negandų, ką daryti, norint susirasti antrąją pusę ir ko tikėtis ateinančiais metais.
Šiuo metų laiku žolynai turi daugiausiai gyvybinės jėgos, o vaistažolės – gydomųjų savybių. Buvo tikima, kad Joninių išvakarėse nuskinta jonažolė gali išgydyti net 99 ligas ir apsaugoti nuo nelaimių, jeigu namuose ja yra apkaišomi šventųjų paveikslai ir sijos. Jei jonažolė ilgai nedžiūdavo, o sudžiūvusi vis tiek likdavo žalia, tai reiškė, kad metai bus geri.
Nuskinta rausvažiedė širdažolė gydė nuo „širdies sunkumo“, bet, visų pirma, ji buvo laikoma raganų žole. Pagaminusios iš jų košę, raganos ja išsitepdavo pažastis ir galėdavo Joninių naktį skraidyti bei durnaropių ir kitais nuovirais kvailinti žmones. Nuo raganų, piktų dvasių, laumių ir velnių namus saugodavo pelynai, ajerai, šermukšniai, kietis. Šiuos žolynus mūsų protėviai dėdavo prie tvarto slenksčio, užkišdavo už durų staktų, kad piktosios dvasios neįlįstų į namus.
Gydomųjų galių turi ir Joninių išvakarėse iš devynių žolelių verdama arbata, todėl visus, apsilankiusius Žaliūkių malūnininko sodyboje, kviesime paragauti kvapnios žolelių arbatos. Ji verdama lauke ant ugniakuro ir visada būna nepaprastai gardi.
Surinkta devynių žolynų puokštė – kupolė – tinka ne tik burtams, bet ir kaip vaistas nuo įvairių negalavimų, todėl yra saugoma visus metus iki kitos saulės grąžos. Mažai kas žino, kad norint, jog puokštė saugotų nuo piktos akies, joje turi būti dilgėlė. Kiekvienas augalas turi skirtingą prasmę ir mūsų gyvenime (bent jau Joninių išvakarėse) ką nors reiškia.
Tačiau kupole vadinama ne tik birželio 23-ąją surinkta puokštė, sakoma, kad tai stebuklingas augalas su trimis šakomis, Pasaulio medžio simbolis, kurio šaknys simbolizuoja požemį, kamienas – antžeminę dalį, o šakos – dangų.
Merginos, iš įvairių gėlių nupynusios vainikus, galės sužinoti, kada ištekės. Nugara atsistojusios į stebuklingąją kupolę, per kairį petį mesdamos vainiką, merginos turi skaičiuoti, kiek prireiks metimų, kol jis pakibs ant kupolės šakų. Metimų skaičius simbolizuoja metus, kuriems praėjus įvyks vestuvės. Sužinoti savo ateitį šiuo būdu galės ir vaikinai.
Nusipynę vainikus ir išsibūrę ateitį, kursime šventinį aukurą, kurio ugnis nuo seniausių laikų laikyta nepaprasta. Tikėta, kad ji apvalys, apsaugos nuo ligų ir nelaimių, saugos namus nuo perkūnijos, atneš į šeimą sutarimą ir gerovę. Vėliau Kupolinių laužą įkursime švaria ugnimi nuo iš lauko akmenų sukrauto aukuro. Dainos, muzika, ramūs rateliai ir trankūs šokiai netils iki saulėlydžio.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ