Lietuvos švietėjo P. Višinskio 140-ąsias gimimo metinėms ypač daug renginių šiam jubiliejui skirta Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos. Apie tai ir pasakoja lietuvių literatūros tyrinėtoja Dalia Striogaitė, P. Višinskio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja knygos „Povilas Višinskis laiko tėkmėje“ autorė Nijolia Kasparavičienė ir Informacijos-kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliografė Audronė Baškienė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Judita BALTAKYTĖ
„Kilk ir kelk!“ – šiais žodžiais iš istorinio sąstingio savo gimtąjį kraštą žadino tautinio atgimimo šauklys Povilas Višinskis. Šie žodžiai išraižyti ant jo ąžuolinio 1976 metrais pastatyto paminklo Kurtuvėnuose. Lietuva šiemet mini Lietuvos švietėjo P. Višinskio 140-ąsias gimimo metines, ir ypač daug renginių šiam jubiliejui bus skirta Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos. Apie tai ir pasakoja lietuvių literatūros tyrinėtoja Dalia Striogaitė, P. Višinskio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja knygos „Povilas Višinskis laiko tėkmėje“ autorė Nijolia Kasparavičienė ir Informacijos-kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliografė Audronė Baškienė.

P. Višinskis – ne tik Žemaitės Poviliukas
Daugelyje rašytinių šaltinių minima, kad Povilas Višinskis buvo itin artimas rašytojos Žemaitės bičiulis ir tai yra visiška tiesa. Tačiau literatūros ir knygų spausdinimo kelią jis padėjo atrasti ne tik jai, bet ir Šatrijos Raganai, Lazdynų Pelėdai, Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Akcentuodami šiuos faktus, P. Višinskį mes tarsi pastatome į minėtųjų garsių ir Lietuvai nusipelniusių moterų šešėlį. Per savo trumpą trisdešimties metų gyvenimą ji daug nusipelnė Lietuvos kultūrai. Jis buvo tautinio judėjimo aktyvistas, kėlė klausimus dėl draudžiamos spaudos platinimo, pirmojo teatro „Amerika pirtyje“. Pasimirus V. Kudirkai, P. Višinskis buvo tas žmogus, kuris perėmė „Varpo“ žurnalo organizavimo veiklą į savo rankas.
Mokyklinėje literatūroje akcentuojama, kad P. Višinskis buvo lietuvių literatūros rašytojas ir ugdytojas. Lietuvių literatūros tyrinėtoja D. Striogaitė teigia, kad klaidinga yra šitaip sakyti. „Povilas Višinskis buvo XX a. pradžios aktyvus visuomenės veikėjas, užsiėmęs daugiašake veikla, kurią sudaro ne tik kultūra, literatūra, ar švietimas, bet ir tautinio atgimimo skatinimas bei politinė veikla. XX a. pradžioje jis buvo vienas iš stipriausių politinių veikėjų, kurį dėl atliktų darbų galima gretinti šalia J. Basanavičiaus, V. Kudirkos, A. Smetonos, brolių Vileišių. Anuomet jis buvo vienas pirmųjų, ėmusių kelti Lietuvos nepriklausomybės idėją, formuoti nepriklausomos valstybės modelį. XX a. pradžioje, pradėjus kurtis politinėms partijoms, P. Višinskis labai įsitraukė į partijų organizavimosi laikotarpį. Jis buvo demokratų partijos atstovas. Aštraus proto bei radikalios mąstysenos P. Višinskis būtų buvęs stiprus politikas, deja, liga ir staigi mirtis sutrukdė jo tolimesnei veiklai.“
Tad kodėl žmonės P. Višinskį geriau žino kaip visuomeninį veikėją, lietuvių literatūros atstovą, o mažiau yra girdėję apie jo kaip politiko veiklą?
„Tarybiniais metais buvo draudžiama afišuoti, kad jis ar bet kuris kitas tautinio judėjimo nacionalistas buvo aktyvus politinis veikėjas Lietuvos nepriklausomybės klausimais. Būtent todėl literatūros mokslininkas Adolfas Sprindis, rašydamas knygą apie P. Višinskį, pakreipė jo asmenybę literatūros linkme pabrėždamas, kad P. Višinskis bendravo su Žemaite, kuri buvo realistė, o realizmas tais laikais buvo pripažįstamas. Šie faktai tarsi uždėjo antspaudą į mokyklinius vadovėlius, kad P. Višinskis – realizmo šalininkas, Žemaitės numylėtinis“, – pasakojo mokslininkė D. Striogaitė.

Tautinio aktyvistas – Šiaulių krašto žmogus
P. Višinskis Šiauliuose baigė berniukų (dabartinę Juliaus Janonio) gimnaziją, tada išvyko studijuoti ir po mokslų vėl sugrįžo atgal į gimtąjį kraštą. Dirbo Joniškio regione, vėliau apsigyveno Kurtuvėnuose, kur mokė grafo Pliaterio vaikus.
„Jis turėjo daug gerų savybių – buvo labai geras organizatorius ir itin charizmatiškas. Vietiniai žmonės jį labai gerbė ir mylėjo už atliktus darbus ir atsidavimą Lietuvai. P. Višinskis mokėjo aplinkinius žmones užkrėsti savosiomis idėjomis, tautiškumu ir vis daugiau žmonių pajungdavo į aktyvią tautinio atgimimo veiklą“, – tarsi apie seną savo bičiulį pasakodama kalbėjo D. Striogaitė.
1988 metų vasarą įvyko pirmasis Šiaulių Sąjūdžio mitingas Saulės laikrodžio aikštėje. Jo metu žmonės viešai giedojo Lietuvos himną, sprendė svarbius Šiauliams klausimus, o vienas iš jų buvo senų Lenino paminklų nugriovimas ir tautininko P. Višinskio paminklo statymas.
„Žmonės savanoriškai pradėjo nešti rublius, kiek kas gali, ir dėti juos tiesiog ant žemės, nes norėjo prisidėti prie paminklo statymo. Todėl buvo sudaryta iniciatyvinė paminklo statymui grupė, kurios pirmininku buvo išrinktas Gytis Padegimas, o pavaduotoju – P. Višinskio mozaikinio portreto bibliotekos vestibiulyje autorius Algimantas Vitolis Trušys. Vėliau pinigus pradėta rinkti planuotai – organizuoti spektakliai ir už bilietus surinkti pinigai skirti paminklo statymo darbams, taip pat organizuotos labdaros, priimamos mokinių, studentų ir pavienių žmonių aukos vadinamajame aukų lape. Tais pačiais metais ieškota kur statyti paminklą, buvo paskelbtas netgi viešas konkursas, kuriame žmonės galėjo siūlyti savo idėjas. Iniciatyvinė grupė norėjo kiek įmanoma labiau įtraukti vietinius žmones į šią veiklą, nes norėjo, kad kiekvienas jaustųsi tarsi paminklo dalimi. Po metų paskelbta, kad buvo surinkta 44000 tūkst. rublių“, – pasakoja D. Striogaitė.
Surinkusi lėšų iniciatyvinė grupė paskelbė atvirą skulptorių konkursą – visi norintys teikė savo brėžinių siūlymus. Deja, nė vienas jų žmonėms nepatiko, todėl pasiūlymas buvo pateiktas vienam Kauno skulptoriui, dabartiniam P. Višinskio paminklo autoriui Stasiui Žirguliui. Jis sutiko ir štai Šiaulių mieste iki šiol dar tebestovi daug prisiminimų kelianti P. Višinskio skulptūra, prie kurios sezono metu vyksta įvairiausi renginiai ir parodos.

Apskrities viešoji biblioteka pavadinta P. Višinskio vardu
Tautinio atgimimo pradžioje buvo iškeltas klausimas Šiaulių viešajai bibliotekai suteikti P. Višinskio vardą ir 1989 m. gegužės 17 dieną toks sprendimas buvo priimtas. Taip pat švietėjo garbei viena miesto gatvė yra pavadinta jo vardu, o miesto parke pasodintas ąžuolas – deja, jį rasti gali tik šį faktą žinantys žmonės.
Bibliotekos darbuotojai kasmet mini Povilo Višinskio gimimo metines, kurių metu vyksta įvairūs renginiai. Apie juos papasakojo kraštotyrininkė, knygos „Povilas Višinskis laiko tėkmėje“ autorė N. Kasparavičienė ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Informacijos-kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliografė A. Baškienė: „Pati seniausia tradicija – P. Višinskio vardo stipendijos teikimas. Ji skiriama nuo 1991 metų, kai pastačius paminklą liko pinigų. Komisijos nariai nusprendė ją teikti gabiausiam humanitarinių mokslų studentui vieną kartą per metus. Taip pat kas dvejus metus organizuojame mokslines konferencijas Povilo Višinskio garbei.“
Tradiciškai kasmet paskutinį birželio penktadienį Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje organizuojami renginiai P. Višinskio gimimo metinėms paminėti.
Šiemet birželio 26 dieną 12 valandą šie renginiai prasidės prie P. Višinskio paminklo, kur visi kviečiami pasiklausyti literatūrinės-muzikinės aktoriaus Edmundo Leonavičiaus ir kanklininkės Elenos Ralienės kompozicijos. O 15 valandą P. Višinskio viešojoje bibliotekoje vyks tradicinis P. Višinskio stipendijos teikimas ir N. Kasparavičienės knygos „Povilas Višinskis laiko tėkmėje“ pristatymas.
„Rugsėjo 25 dieną P. Višinskio atminimui planuojame surengti galutinį renginį Kurtuvėnuose, kuris vainikuotų visą jau visą ciklą. Ketiname suorganizuoti mokslinių pranešimų pristatymą, atnaujinti ten esančią parodą, taip pat norime išleisti diską, kuriame Edmudas Leonavičius skaito laiškus ir atsiminimus apie P. Višinskį. Planuojame į šį renginį pakviesti vietinę folkloro grupę bei Naisių teatrą ir taip sujungti mokslinę ir kultūrinę veiklą“, – apie planus pasakojo N. Kasparavičienė ir A. Baškienė.