Liepos 14 d. „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje vyks vieno žymiausių pastarųjų dešimtmečių Šiaulių miesto žydų bendruomenės narių – Leibos Lipšico (1925 – 2002) 90-ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginyje bus skaitomi L. Lipšico laiškai, aptarti gyvenimo vingiai, darbai, bus rodomas Didždvario gimnazijos gimnazistų sukurtas filmas ,,Šiaulių getas“, kuriame užfiksuoti L. Lipšico pasakojimai.
Buvusio Šiaulių geto kalinio 90-ųjų gimimo metinių minėjimas prasidės K. Donelaičio kapinėse, kur bus aplankytas L. Lipšico kapas. Paskui vyks jo atminimo pagerbimas prie buvusių Šiaulių geto vartų.
L. Lipšicas gimė 1925 m. liepos 14 d. Rygoje. Jo tėvas Morduchas Lipšicas buvo Ch. Frenkelio odų perdirbimo fabriko vyriausiasis buhalteris ir gamybos vedėjas, motina Estera Rabinavičiūtė – mokytoja, privačios žydų progimnazijos direktorė. L. Lipšicas mokėsi žydų mokykloje, vėliau – Šiaulių berniukų gimnazijoje. Tolesnius mokslus nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.
Savo atsiminimuose L. Lipšicas pasakoja, kaip ramus ir gražus šeimos gyvenimas vieną dieną buvo sujauktas, kai jis kartu su tėvais ir jaunesniu broliu 1941 m. rugpjūčio 15 d. pateko į Šiaulių getą. Čia šeima gyveno, dirbo buvusiame Ch. Frenkelio odų perdirbimo fabrike iki 1944 m. liepos mėn., kai juos išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Vėliau L. Lipšicas su tėvu pateko į Dachau, mama ir brolis liko Štuthofe. 1945 m. gegužės mėn. iš Dachau koncentracijos stovyklos Austrijos link varomus kalinius išvadavo amerikiečių kariai. Tėvas sulaukė išlaisvinimo, tačiau netrukus mirė Dachau. Brolis ir mama žuvo Štuthofe. Į Lietuvą L. Lipšicas grįžo vienas.
Nepaisydamas sutrikdytos sveikatos, L. Lipšicas savo gyvenimą paskyrė žuvusių, nukentėjusių tautiečių atminimo išsaugojimui. Jis – vienas Šiaulių žydų bendruomenės, atkurtos 1989 m., steigėjų, jos metraštininkas, Šiaulių žydų istorijos ir kultūros tyrinėtojas, ne kartą konsultavęs „Aušros“ muziejų.
L. Lipšico iniciatyva buvo skleidžiama turtinga ir ilga Šiaulių miesto žydų istorija. Vyras noriai dalijosi savo žiniomis, išgyvenimais, rūpinosi žydų paveldo išsaugojimu, informacijos rinkimu.
„Aušros“ muziejuje saugomas 2002 m. L. Lipšico perduotas, per daugelį metų sukauptas archyvas „Sušaudytas Šiaulių žydų pasaulis 1941 – 1944 m.“ Šiame archyve yra 24 bylos, kuriose surinkta informacija apie Šiaulių, Lietuvos žydų istoriją, kultūrą, pramonę, prekybą, socialinį, ekonominį gyvenimą. Rinkinyje gausu atsiminimų įvairiomis kalbomis apie Holokaustą, gyvenimą getuose, koncentracijos stovyklose, sukaupta informacija apie žydų gelbėtojus. Šis archyvas – tai vertinga medžiaga tyrinėtojams.
Renginį organizuoja Šiaulių apskrities žydų bendruomenė ir „Aušros“ muziejus.
Pagal „Aušros“ muziejaus informaciją parengė Laima TRUMPYTĖ
