Šiaulių „Aušros“ muziejus tęsia tradiciją – jau dvyliktus metus čia organizuojamas tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis pristato aukštos kokybės meninius projektus, skirtingas meno raiškos formas, padeda suvokti, kas yra kultūros paveldo objektas, tradicijos ir sociokultūrinės vertybės, tenkina ypatingų interesų publikos poreikius, aktyvina turizmą, skatina kultūros darbuotojų ir verslininkų bendradarbiavimą. Muziejų, kurie organizuotų profesionalaus meno (muzikos, šokio, literatūros, vaidybos, meno parodų ir pan.) festivalius, šalyje yra vienetai, o Šiaurės Lietuvoje Šiaulių „Aušros“ muziejus yra toks vienintelis. Festivalis – vienas iš pagrindinių „Aušros“ muziejaus renginių, padedantis populiarinti muziejų, formuojantis jo, kaip atviros visuomenei institucijos, neapsiribojančios vien muziejine veikla, įvaizdį, reprezentuojantis miesto kultūrinį gyvenimą. Festivalis, vykstantis kultūros paveldo erdvėse, jau tapo tradicijos, modernumo bei menų sintezės židiniu. Taip sako muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Rugpjūčio 13 d. 19 val. „Sielos muzika – fado – Portugalijos brangakmenis“. Nepamirštamos portugališkos melodijos. Mara Pedro (vokalas), Mário Henriques (portugališkoji gitara), Bruno Brás (fado gitara). Koncertas vyks Chaimo Frenkelio vilos parke. Trukmė – 1.20 val.
Europos pakraštyje įsikūrusi Portugalija daugelį vilioja nuostabia gamta, architektūra, saulėtais paplūdimiais bei savita kultūra, kurioje svarbią vietą užima liaudies dainos ir muzika. Portugalų tradicinė muzika – fado – įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šis muzikos žanras jau seniai laikytas pasaulio paveldu, juk tai dainos apie gyvenimą. Fado portugalams – jų identiteto dalis. Išvertus iš portugalų kalbos „fado“ reiškia „lemtį“. Tad fado, pritariant portugališkajai gitarai, ir kalba apie likimą – uždraustą, nelaimingą, beviltišką meilę, ilgesį, gyvenimo kančias ir pan. Fado neišmoksi mokykloje ar konservatorijoje – tai sielos muzika, perduodama ateinančioms kartoms.
Sielos muzikos grožį šiame koncerte atskleis vos penkiolikos sulaukusi dainininkė Mara Pedro. Šalies brangakmeniu tituluojama jaunoji atlikėja spindi nesuvaidintu nuoširdumu, pakeri šilkiniu balsu ir yra nuoširdžiai įsimylėjusi fado – o juk būtent to ir reikia, kad pietietiškos melodijos atsiskleistų visu grožiu. M. Pedro jau yra įkopusi į fado olimpą bei gali pasigirti net dviem kompaktiniais albumais, o šiuo metu įrašinėja jau trečiąjį solinį albumą.
Rugpjūčio 19 d. 19 val. premjera – teatralizuotos istorijos pagal E. T. A. Hofmano pasaką „Spragtukas ir pelių karalius“ ir M. Musorgskio siuitą „Parodos paveikslėliai“. Neįtikėtinos, o gal pramanytos muzikos ir žodžio istorijos visai šeimai. Rolandas Kazlas (inscenizacijos autorius, režisierius ir aktorius). Instrumentinis ansamblis: Justas Šervenikas (fortepijonas), Andrius Rekašius (mušamieji), Rimvydas Savickas (klarnetas), Paulius Gefenas (fleita), Rokas Vaitkevičius (violončelė), Agnė Cinauskaitė (altas). Spektaklis vyks Chaimo Frenkelio vilos parke. Trukmė – 1.30 val.
Muzikinį spektaklį sudaro dvi skirtingos, jaudinančios istorijos. Charizmatiškasis Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius Rolandas Kazlas su instrumentiniu ansambliu, kurį sudaro jauni ir talentingi muzikantai, kviečia nusikelti į pasakų pasaulį, kur net neįtikėtinos, o gal ir pramanytos istorijos tampa tikrove. Atlikėjai, pasitelkę fantaziją, improvizaciją, muziką, meistriškai perteikdami pasakojamų istorijų herojų charakterius, atskleis dar nematytą Ernsto Teodoro Amadėjaus Hofmano (1776 – 1822) pasakos „Spragtukas ir pelių karalius“ (1816) pusę. Tai puikus vokiečių romantizmo pavyzdys, vienas iš vaikų literatūros pasaulinio aukso fondo kūrinių. Nemirtingoji pasaka įkvėpė įžymųjį kompozitorių Piotrą Čaikovskį (1840 – 1893) parašyti muziką baletui. Kita istorija supažindins su Modesto Musorgskio (1839 – 1881) fortepijoninės muzikos ciklu „Parodos paveikslėliai“ (1874). Muzikinėmis priemonėmis M. Musorgskis atkūrė parodos paveikslus po apsilankymo savo bičiulio kūrinių parodoje.
Rugpjūčio 26 d. 19 val. festivalio uždarymas. Muzikos spektaklis „Operetė kitaip“. Linksma, nuotaikinga, emocionali XIX a. muzika, nuspalvinta šmaikščiais dialogais ir arijomis. Liudas Mikalauskas (bosas), Egidijus Bavikinas (tenoras), Eglė Janauskaitė (fleita). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Meno vadovas ir dirigentas Egidijus Miknius. Koncertas vyks Chaimo Frenkelio vilos parke. Trukmė – 1.30 val.
XIX a. viduryje Prancūzijoje atsiradusi ir išpopuliarėjusi operetė, dažnai vadinama muzikine komedija, tebeturi stiprų poveikį ir šiandien. Nuotaikingame spektaklyje skambės Johano Štrauso, Karlo Celerio, Imrės Kalmano, Franco Leharo, Filipo Sparko, Franco Zupės ir kt. autorių kūriniai. Emocionalius pagrindinius operečių herojus įkūnys Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai bei daugelio tarptautinių konkursų laureatai Liudas Mikalauskas (ugniagesys gelbėtojas Florijonas) ir Egidijus Bavikinas (pasienietis Rubežius). Prie žinomų solistų prisijungs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro narė bei respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė jauna fleitininkė Eglė Janauskaitė (policijos pareigūnė), o kartu su jau minėtu orkestru klausytojams bus kuriamas nuotaikingas ir šmaikštus pasakojimas, kuris neleis likti abejingiems.
Liepos 6 d. – rugsėjo 27 d. Algimanto Šlapiko metalo ir granito skulptūrų paroda. Paroda eksponuojama Chaimo Frenkelio vilos parke.
Algimantas Šlapikas – kaunietis, žinomas skulptorius ir dėstytojas, šiuolaikinio meno kūrėjas, daugelio parodų dalyvis Lietuvoje ir Europos šalyse. Kuria skulptūras iš patvarių medžiagų, turinčių tūrį ir svorį, – tai metalas, akmuo, medis. Menininkas dažnai dalyvauja skulptorių bienalėse, tarptautiniuose simpoziumuose, įvairiuose projektuose, konkursuose, yra pelnęs ne vieną apdovanojimą už kūrybinę veiklą.
A. Šlapiko kūryba šiandien įdomi kaip įvairių meno patirčių sankirtos laukas, kuriame reiškiasi moderniosios skulptūros plastika, archaizmo ir tradicijos elementai, konceptualiojo meno idėjos ir socialus turinys. Darbams jis suteikia interaktyvumo, provokuoja publiką veikti ir žaisti. Skulptorius jau antrą kartą pristato metalo ir granito skulptūrų parodą Chaimo Frenkelio vilos parke. Šiais metais eksponuojamos šiauliečiams dar nematytos penkios autoriaus skulptūros: „Žemės trauka“ (2014), „Volas“ (2014), „Fotomontažas“ (2007), „Universalus portretas“ (2006), „Veidu į žemę“ (2004).
Renginių vedėja – Raimonda Sližienė.
Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ
