1963 m. estradinių melodijų festivalis.
R. Dailidės

Ričardas JAKUTIS
Džiugu, kad po „Šiaulių naujienose“ paskelbtų tekstų apie tai, jog Šiauliai respublikoje buvo tituluojami lietuviškos estrados sostine, sulaukiau daug atsiliepimų. Vieni dėkojo už anų dienų prisiminimus, kai prieš šešiasdešimt metų mieste susibūrę estradinės muzikos kolektyvai garsino Šiaulius. Kiti, anuomet buvę šalia straipsniuose aprašytų įvykių, papasakojo naujų istorijų, su kuriomis šiandien noriu skaitytojus supažindinti.
Ypač vertingi ilgamečio Šiaulių kultūros namų direktoriaus ir per penkiasdešimt darbo metų kultūrai skyrusio Broniaus Mitkevičiaus bei fotomenininko, anuomet estrados solisto Ričardo Dailidės prisiminimai.
Bronius Mitkevičius papasakojo, jog į pirmąsias gastroles Šiaulių estrados kolektyvai vykdavo dengtu sunkvežimiu. O džiugino šiauliečiai ne tik kitų Lietuvos miestų gyventojus, bet ir latvius. Ypač šiltų atsiliepimų sulaukta iš arčiausiai Šiaulių esančios Jelgavos. O šiauliečių vyrų vokalinio kvarteto (Alfonsas Buiša, Rimvydas Jakutis, Kostas Urbonaitis, Viktoras Vaškas) pavydėjo net sostinė. Profesionaliausias orkestruotes rašė Vincas Masionis ir Teisutis Saldauskas, be dviejų pagrindinių estrados kolektyvų (statybos tresto ir „Elnio“ gamyklos) buvo dar ne vienas. Kad ir „Vairas“, kuris net šiomis dienomis gyvuoja, aišku, kolektyvo sudėtis jau ne kartą pasikeitusi. Ketvirtam Lietuvos miestui tai tikrai daug.
Vilniuje Šiaulių estrados kolektyvai koncertuodavo filharmonijos didžiojoje salėje. Niekam daugiau iš respublikos estrados atlikėjų tokia garbė nebūdavo suteikta.
Šiauliečiai estrados kolektyvus mėgo ir koncertų metu salės būdavo sausakimšos. Paskelbus apie koncertus prie kultūros namų kasų (anuomet buvo kultūros namai, vėliau jie vadinosi kultūros rūmai, o dabar – kultūros centras) nusidriekdavo didžiausios norinčių įsigyti bilietus eilės ir dažnai jos apjuosdavo net visą pastatą.
Norėta vieno kolektyvo koncertus organizuoti visą mėnesį, tačiau kultūros vadai atsakydavo, jog taip ilgai trunkantys koncertai viename mieste neįmanomi, nes kolektyvai turi koncertuoti kituose respublikos miestuose ir kitose respublikose. Bet vis tiek kartais iš eilės įvykdavo 24 koncertai. Būdavo, kad koncertai vykdavo net keturis kartus per dieną: 12, 15, 18 ir 21 val., tarsi kino seansai. Paskaičiavau, jog per tuos 24 koncertus atlikėjų klausėsi veik 15 tūkst. žiūrovų. Į kokią areną šiandien tai sutalpinti, reikėtų stadiono.
O kad šiauliečiai išgirstų geros užsienio estrados pasistengė pats Bronius Mitkevičius, dar 1963 metais išsikovojęs galimybę į Šiaulius, uždarą miestą, pasikviesti estrados atlikėjus iš Lenkijos.
Daug šiltų žodžių B. Mitkevičius taria tuometinei Šiaulių kultūros skyriaus vedėjai Zinaidai Gaurilčikienei. Ji visiems buvo prieinama ir tiesiog gyveno dėl kultūros mieste.
Kodėl Šiauliuose ypač stiprūs grojantys pučiamaisiais instrumentais? B. Mitkevičius šypsosi, nes, pasirodo, kiekvienam miestui reikėjo kažkokios šventės. Kaune vyko „Kauno pavasariai“, Klaipėdoje prasidėjo „Muzikiniai pavasariai“, Šiauliai kopijuoti nenorėjo ir čia imta rengti „dūdų“ (pučiamųjų orkestrų) festivalius. Taip mieste ir išsiugdė daug puikių putikų.
Šiaulių kultūros namų ansamblio, kuriam vadovavo Vincas Masionis, šimtajame koncerte 1966 metais dalyvavo garbus svečias, garsus solistas Romanas Marijošius. Svečias dainavo su ansamblio solistais Lena Lesnikova, Jurgiu Žukausku ir Ričardu Dailide. Visi prisimena linksmą nuotykį, kai koncertui dar nepasibaigus, viena moteris įsiropštė scenon laikydama alaus butelį rankoje. Ji užsveikino solistą ir tas paprastai, nieko nesivaržydamas, šypsodamasis gurkštelėjo ,‚iš kakliuko“. Visi sakydavo, jog liaudies numylėtinis Romanas Marijošius šlovės neišpaikintas.
Atskirą gerą žodį būtina tarti apie Šiaulių kultūros namų estradinio ansamblio šokėjų grupę, kuriai vadovavo Aldona Ivanauskienė. Įdomu būtų šiandien visus šio kolektyvo narius vėl suburti. Tiesa, ne visi jie jau ir yra tarp mūsų.
O kai kurių jų likimai itin įdomūs. Štai šokėja Dana Krištopaitytė vėliau tapo aktore ir užsienyje, kur ji apsigyveno, gan garsia, sėkmingai ištekėjo, tad jos gyvenimas vyro milijardieriaus pašonėje, kaip kažkas pasakė, ištisos atostogos. O ir gyvena ji įvairiuose pasaulio vietose, nes visur turi savo namus, nors dažniausiai būna Paryžiuje, apartamentuose šalia Liuksemburgo sodų.
Kai solistas R. Dailidė su filharmonijos „Vilniaus aidų“ ansambliu koncertavo Ukrainos miestuose, žiūrovai gyrė, bet ir pastebėjo: „Viskas gerai, bet prieš kelerius metus, oi koks puikus kolektyvas iš Lietuvos pas mus irgi koncertavo.“ Ričardas tuoj atsekė, jog kalbama apie Šiaulių kultūros namų ansamblį.
Nežiūrint, kad daugelis šiauliečių solistų ir muzikantų išvyko į profesionalius filharmonijos kolektyvus, mieste saviveikliniai ansambliai ir toliau sėkmingai gyvavo bei būrėsi nauji.
Vienas tokių 1967 metais mūsų mieste susikūręs kolektyvas vieno sezono gastrolėms. Vieno sezono, nes naujojo kolektyvo nariai, šiauliečiai ir kitų miestų solistai bei muzikantai buvo labai užimti. Vieni dar mokėsi aukštesniuose M. K. Čiurlionio meno mokyklos ar konservatorijos kursuose, kiti buvo perkrauti savo tiesioginiais darbais.
Mielai apie šį vieno sezono kolektyvą pasakoja R. Dailidė, kuris buvo vienas iš ansamblio solistų. Be jo dar dainavo šiaulietė Lena Lesnikova, vilnietis Stasys Liupkevičius ir estė Marju Kuut. Grojo šiaulietis pianistas Povilas Jaraminas, kuris ir vadovavo kolektyvui, saksofonininkas Pranas Narušis, trombonininkas ir gitaristas Jaroslavas Cechanovičius, gitaristas Vladas Šlykas bei daugelis kitų muzikantų, o jau čia išvardytų pavardės šiandien kalba pačios už save.
Povilas Jaraminas dirbo ir dirba su vokalistais I. Milkevičiūte, G. Grigorianu, V. Daunoru, G. Kaukaite, E. Kaniava, V. Juozapaičiu, J. Leitaite, V. Noreika, koncertavo veik visose Europos valstybėse, JAV, Kanadoje. Pranas Narušis – baigęs Sankt Peterburgo N. Rimskio–Korsakovo konservatorijos asistentūrą, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dėstytojas, Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetų džiazo orkestro vadovas. Jaroslavas Cechanovičius, Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, sukūrė daugiau kaip 100 pramoginių ir džiazo dainų, instrumentinių pjesių. O kas nežino Stasio Liupkevičiaus ir jo „Armonikos“, o tuo metu garsios estų dainininkės Marju Kuut dainavimas Šiaulių ansamblyje buvo net neįtikėtinas.
Tuo metu ansambliai naujas programas ruošdavo keletą mėnesių, o kartais ir pusmetį, kai šis kolektyvas ją paruošė per savaitę. Tai rodo visų kolektyvo narių profesionalumą, nors reikia prisiminti tai buvus saviveiklinį ansamblį. Įdomu, jog pirmą kartą Lietuvoje ansamblis atliko „The Beatles“ dainas. Nors ką ten Lietuvoje, labai galimas dalykas, jog tai buvo pirmą kartą ir Sovietų Sąjungoje.
Palangoje šiauliečių koncerto užkulisiuose klausėsi kompozitorius Mikas Vaitkevičius ir stebėjosi iš kur šie žmonės, kurie, anot jo, groja kaip dievai, išdygo. Vienas Palangos kultūros skyriaus darbuotojas panoro šnektelėti su ansamblio vadovu. Kai jam buvo pristatytas Povilas Jaraminas, kresnas, neaukšto ūgio vaikinukas, kuriam tuomet gal dar dvidešimties nebuvo, tas darbuotojas dar labiau nustebo nei kompozitorius M. Vaitkevičius: „Vaikas ir taip vadovauja!“
Tiesa, dėl Marjos Kuut Ričardo Dailidės paklausiau, jog, jei neklystu, ji nėra gavusi konkursuose jokių didesnių apdovanojimų. „Ji pernelyg gerai dainavo, kad varžytųsi dėl apdovanojimų“, – trumpai atsakė Ričardas.
Sakysi, jog šiems estrados meistrams Šiauliuose darbui ir gyvenimui buvo suteiktos geros sąlygos. Nustembi, kai sužinai, jog jie miegojo tiesiog ant čiužinių kultūros namuose. Tiesa, Marjai Kuut buvo skirtas viešbutis, tačiau ji pabuvo jame labai trumpai, o iškart persikraustė pas savo kolegas ant čiužinio.
Iš įdomesnių ir gal mažai kam žinomų istorijų norėtųsi prisiminti, kad ir šią.
Tuo metu Šiauliuose vyko Lietuvos stomatologų suvažiavimas. Po suvažiavimo uždarymo visi jo dalyviai vakarą leido „Baltijos“ restorane. Regis, stomatologai visad buvo turtingi žmonės, kad tam vakarui groti nusisamdė šį vienam sezonui susibūrusį kolektyvą. Ansambliečių muzikavimas gydytojams labai tiko, o ansamblio solistas Stasys Liupkevičius tą vakarą susirado sau žmoną – gydytoją stomatologę.
Tų istorijų begalė. Kai kas muzikantus linkęs apkaltinti per dažnu stiklelio kilnojimu, bohemiškais siautėjimais.
Netiesa, kad širviaamžė bohema tebuvo latrų ir paleistuvių užuovėja. Užstalėse beveik nepasitaikė chamizmo, būdavo daug šviesios išminties. Ir draugystė kažkokia kitokia buvo – tikra.
Prisimenu, autoįvykyje žuvus vienam šiauliečiui estrados solistui, jo ansamblio muzikantas prie kabo duobės sakė atsisveikinimo kalbą. Bekalbėdamas užsirūkė. Ir tai nebuvo joks mirusiojo įžeidimas, tai buvo didžiulio ir tikro susijaudinimo netekus draugo paseka.

Šiaulių kultūros skyriaus vedėja Zinaida Gaurilčikienė apdovanoja miesto kultūros namų estradinio ansamblį 100-ojo koncerto proga.
R. Dailidės asmeninio archyvo.

Jauni ansambliečiai ir solistai: (stovi iš kairės) Stasys Liupkevičius, Lena Lesnikova, Marja Kuut ir Ričardas Dailidė.
R. Dailidės

Marja Kuut (pirmoji dešinėje) su kolegėmis estų solistėmis.
R. Dailidės

Povilas Jaraminas ir šiandien dažnai grįžta į Šiaulius. P. Jaraminas (kairėje) su Šiaulių bigbendo trimitininku R. Sabaliausku.
R. Dailidės

Po koncerto su į Šiaulius atvykusiu Romanu Marijošiumi. Centre sėdi (iš kairės) Romanas Marijošius, Aldona Ivanauskienė, Zinaida Gaurilčikienė, Vincas Masionis. Stovi antras iš dešinės Ričardas Dailidė, trečias Povilas Jaraminas.
R. Dailidės asmeninio archyvo.

Šiauliai – pučiamųjų orkestrų miestas. Priekyje vadovas ir dirigentas Vincas Masionis.
R. Dailidės asmeninio archyvo.

Pirmajame filharmonijos estradiniame ansamblyje „Nemuno žiburiai“ veik vien šiauliečiai. Dainuoja Juozas Garbenis, pritaria (iš kairės) Zina Jurgutytė, Gediminas Einikis, Valdemaras Kontvainis ir Nijolė Ščiukaitė.
R. Dailidės

Šiaulietis Povilas Jaraminas (kairėje) su vadovaujamo ansamblio muzikantais.
R. Dailidės