Šiaulių vaistų sandėlio darbuotojų kolektyvas 1989 metais.
Autoriaus archyvo nuotr.

Liudvikas RULINSKAS
Provizorius, kraštotyrininkas
Tarpukario Lietuvoje Šiauliuose buvo vienas vaistų sandėlis. Jis buvo įsikūręs Šiaulių centre, Tilžės-Vilniaus gatvių kampe Nr. 140. Jo savininkai buvo Feinbergai. Roza Feinbergienė-Goldingaitė-Šifra (gim. 1898 m.) buvo vaistininko padėjėja, farmacininkės kvalifikaciją įgijusi Kaune organizuotuose vaistininkų padėjėjų kursuose 1920 metais. Vaistų sandėliui vadovavo provizorius Dominikas Česevičius (gim. 1868 m.), provizoriaus diplomą įgijęs, baigęs Maskvos universitetą 1898 metais.
1940 metais, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, vaistų sandėlis buvo nacionalizuotas.

Darbas karo ir pokario metais
Nacionalizuoto Šiaulių vaistų sandėlio vedėju buvo paskirtas Monija Elijas Benas Jakobsonas (gim. 1905 m.), dirbęs vaistinės mokiniu. Tačiau neįgijęs vaistininko padėjėjo kvalifikacijos, jis dirbo Feinbergo vaistų sandėlyje.
Karo metais Šiauliai labai nukentėjo. Artėjant frontui M. Jakobsonas pasitraukia į Sovietų Sąjungos gilumą.
Praūžus frontui Šiaulių vaistų sandėlis atnaujino darbą. Nuo 1941 m. liepos 1 d. sandėlio vedėju buvo paskirtas vaistininko padėjėjas Petras Barkauskas (gim. 1894 m.), farmacininko kvalifikaciją įgijęs 1916 m. Petrograde (dabar Sankt Peterburgas). Vėliau jis buvo paskirtas sandėlio vedėjo pavaduotoju, nuo 1943 m. rugpjūčio 15 d. Šiaulių vaistų sandėlio vedėju buvo provizorius Augustinas Švambaris (gim. 1887 m.), provizoriaus kvalifikaciją įgijęs 1915 metais Kijevo universitete.
Vokiečių okupacijos metais vaistų sandėlyje dar dirbo skyriaus vedėju Rapolas Nemanis (gim. 1900 m.). Jis vaistų sandėlyje dirbo nuo 1925 metų. Taip pat skyriaus vedėja 1942 m. rugsėjo 5 d. dirbo Aleksandra Jankauskienė (gim. 1911 m.). Apie jų farmacinį išsilavinimą žinių nepavyko rasti. Sandėlio vyr. buhalteriu nuo 1942 m. dirbo Jeronimas Kamarauskas (gim. 1906 m.).
1944 m. liepos mėnesį mūšių metu beveik visos Šiaulių farmacinės įstaigos buvo sunaikintos, tarp jų – farmacijos laboratorija „Galen“ ir Šiaulių vaistų sandėlis.
Provizorė Vanda Kavaliauskienė savo prisiminimų knygoje „Ką šlama ąžuolas“, rašo: „Vaistų sandėlis buvo sudegęs, jo darbą organizuoti įpareigotas farmacininkas Jonas Sutkevičius. Jis labai energingai ėmėsi visų darbų: reikėjo rasti patalpas, kuriose būtų galima įrengti sandėlį, reikėjo suburti kolektyvą, ieškoti galimybių, kaip vaistines aprūpinti vaistais. Jis iš kariškių gavo seną sunkvežimį „Renold“, kuriuo važiuodavo į Vilnių parvežti vaistų.“
Padedant laboratorijos „Galen“ darbuotojams B. Norvaišui ir V. Misiūnui buvo išvalytos vaistinės Nr. 122 patalpos, buvusios Vilniaus-Tilžės gatvių kampe, sutvarkytos durys, langai, įdėti užraktai, surinkti medikamentai, t. y. likučiai. Šiose patalpose ir įsikūrė vaistų sandėlis, vienas kambarys buvo paskirtas farmacijos laboratorijai „Galen“. Patalpos buvo labai ankštos ir nepritaikytos vaistų sandėlio darbams.
Pirmojo skyriaus sandėlio vedėju dirbo Antanas Pliuškevičius (gim. 1892 m.), vaistininko padėjėjo diplomą gavęs 1914 metais Odesos universitete, vėliau – L. Veleris, Kasperavičius. Nuo 1945 iki 1948 metų vaistų sandėlio Pirmojo skyriaus vedėju dirbo vaistininko padėjėja Vanda Jurevičiūtė (V. Kavaliauskienė). Priėmimo skyriaus vedėju dirbo provizorius Augustinas Švambaris su žmona Elena, kurie buvo ištremti į Rytų Sibirą, Irkutsko srities Taišeto rajono Kvitoko gyvenvietę.
Tuo metu vaistų sandėlyje buvo keturi skyriai, priėmimo ir ekspedicijos skyriai. Pirmajame skyriuje buvo laikomi nuodingi medikamentai, milteliai ir tabletės, antrajame – skysčiai ir tepalai, trečiajame – tvarsliava, dezinfekcinės medžiagos ir kosmetika, ketvirtajame – stiklinė tara ir pagalbinės medžiagos.
1951 metais vaistų sandėlis persikėlė į atremontuotas buvusias Amatų mokyklos patalpas Spalio g. 9A (dabar P. Lukšio g.). Darbas palengvėjo.
Po karo vaistų sandėlio vaistus Šiaulių miesto vaistinėms išvežiodavo arkliu, o rajonų vaistinės vaistus turėjo atsiimti pačios, savo transportu. Po truputį sandėlis įsigijo sunkvežimių ir prekes vaistinėms pristatydavo jais.
Vaistai vaistinėms buvo tiekiami pagaminti Lietuvos farmacijos įmonėse ir gaunami iš Sovietų Sąjungos chemijos farmacijos įmonių. Importuojamų medikamentų beveik nebuvo.
Šiaulių vaistų sandėlis dalį prekių gaudavo tiesiogiai iš Sovietų Sąjungos chemijos farmacijos pramonės įmonių, dalis būdavo išskiriama iš respublikinio ir net Kauno vaistų sandėlių.
Vaistinės vaistus iš vaistų sandėlio gaudavo pagal savo užsakymus: kaimo vaistinės gaudavo vieną kartą per mėnesį, Šiaulių miesto ir rajono vaistinės – du kartus per mėnesį.
Šiaulių vaistų sandėlio medikamentais aprūpindavo Vyr. farmacijos valdyba Šiaulių rajoninei kontorai pavaldžios vaistinės ir Respublikinės Šiaulių ligoninės vaistinę.

J. Sutkevičius sumaniai vadovavo vaistų sandėliui
Šiaulių vaistų sandėlio vedėjas Jonas Sutkevičius padarė nemažai darbų plėsdamas vaistų sandėlio patalpas, gerindamas darbuotojų darbo sąlygas. 1955 metais atliktas patalpų kapitalinis remontas, medikamentams laikyti padarytos spintos, pastatytas talpus taros sandėlis ir 600 kv. m pagalbinis sandėlis. Be to, 1954 m. įvestas centralizuotas patalpų šildymas, pastatytas garažas šešiems automobiliams, 1958 m. pastatytas požeminis sandėlis spiritui ir benzinui laikyti.
1960 m. rugsėjo 26 d. Jonas Sutkevičius pasiprašė išleidžiamas į pensiją.
Jonas Sutkevičius gimė 1895 m. sausio 22 d. Pakiršinių km., Naujamiesčio valsčiuje, Panevėžio apsk. Tėvas buvo stalius, skaityti ir rašyti išmoko namuose, mokyklos neteko lankyti.
1912 m. eksternu išlaikė keturių gimnazijos klasių egzaminus Panevėžio gimnazijoje.
1914 metais pradėjo dirbti vaistinės mokiniu Petrogrado Vyborgo ligoninės vaistinėje. 1915 m. rugpjūčio mėnesį buvo mobilizuotas į caro armiją ir paskirtas dirbti Maskvos 108-ojoje karo ligoninės vaistinėje. Čia dirbo iki 1918 m. kovo mėnesio. Persikėlė į Petrogradą ir nuo 1918 m. balandžio mėnesio vėl dirbo Vyborgo ligoninės vaistinėje asistentu. Dirbdamas vaistinėje 1921 metais įstojo į kursus. Nuo 1922 iki 1924 metų dirbo asistentu 88-ojoje vaistinėje prie Kocho ligoninės Petrograde.
1924 metais grįžo į Lietuvą ir nuo 1924 m. rugpjūčio trejus metus dirbo asistentu Panevėžyje, Zaborsko vaistinėje. Nuo 1927 m. rugpjūčio iki 1941 m. vasario dirbo asistentu Šiauliuose J. Valančiaus vaistinėje. 1941 m. vasario – 1942 m. rugpjūčio mėn. dirbo asistentu Šiaulių vaistinėje Nr. 122. Nuo 1942 m. rugpjūčio iki 1945 m. gegužės dirbo laborantu Šiaulių farmacijos laboratorijoje „Galen“.
Praūžus karo audrai, kuri sunaikino didžiąją Šiaulių miesto dalį ir beveik visą farmacijos įstaigų tinklą, laboratoriją „Galen“ ir Šiaulių vaistų sandėlis, aktyviai dalyvavo atkuriant laboratoriją ir Šiaulių vaistų sandėlį.
Nuo 1945 m. gegužės mėnesio buvo paskirtas Šiaulių vaistų sandėlio vedėju ir juo dirbo iki 1960 m. rugsėjo 26 d. Po to išėjo į pensiją.
Jonas Sutkevičius sumaniai vadovavo vaistų sandėliui, atkūrė po karo jo veiklą, perkėlė į kitas patalpas, pastatė naujus pastatus ir sėkmingai aprūpino Šiaulių krašto vaistines bei net tolimus rajonus – Telšius, Tauragę, Kretingą – medikamentais ir medicinos prekėmis. Subūrė darnų sandėlio darbuotojų kolektyvą, kai kurie darbuotojai vaistų sandėlyje dirbo po 30 ir net 40 metų.
Jonas Sutkevičius labai šiltus prisiminimus parašė 1957-09-06 apie farmaciją, darbą vaistinėse prieš karą, karo metais ir pokario laikotarpiu darbą vaistinėse ir vaistų sandėlyje. Už nuoširdų ir atsidavusį darbą apdovanotas medaliu „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941 – 1945 m.“, garbės raštais, pareikštos padėkos, taip pat apdovanotas „Sveikatos apsaugos žymūno“ ženklu.
J. Sutkevičius farmacinį darbą dirbo 45 metus: iš jų 15 metų buvo Šiaulių vaistų sandėlio vadovu. Mirė 1988 metais Vilniuje, palaidotas Karveliškių kapinėse, Vilniuje.
J. Sutkevičiaus žmona Elena Bartoševičiūtė-Sutkevičienė (gim. 1895 m.), mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, dirbo Šiaulių miesto savivaldybėje ir laboratorijoje „Galen“. Už gerą darbą apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
1984 m. šeima persikėlė į Vilnių. Elena Sutkevičienė mirė 1989 m., palaidota Karveliškių kapinėse šalia vyro Vilniuje.
Jonas Sutkevičius ir jo žmona Elena Sutkevičienė užaugino tris vaikus: sūnų Joną (gim. 1927 m.) ir dvi dukras Gražiną (gim. 1937 m.) ir Eleną (gim. 1937 m.). Sūnus tapo inžinieriumi, dukra Gražina – stomatologe, o Elena – inžiniere. Užaugo būrys anūkų.
Sūnus Jonas mirė 1987 metais. Jono ir Elenos Sutkevičių dukros Gražina Sutkevičiūtė-Gvazdauskienė ir Elena Sutkevičiūtė-Zubrienė atsiuntė mums šiltus ir nuoširdžius prisiminimus apie tėvelius, jų gyvenimą ir darbą, visą Sutkevičių giminę, taip pat jų nuotraukų.
Dabar dukros gyvena Vilniuje, mielai sutiko bendrauti ir pasidalyti praeities prisiminimais bei dokumentais.
Šiaulių universiteto dr. docentė Aldona Grabauskaitė-Vaičienė maloniai ir nuoširdžiai pasidalijo prisiminimais apie jos šeimos Juozo Grabausko ir Elenos Grabauskienės gražų bendravimą su Jono ir Elenos Sutkevičių šeima. Šeimos susitikdavo įvairių šeimyninių švenčių metu. Juozas Grabauskas buvo veterinarijos gydytojas, todėl jo pokalbiai su farmacininku Jonu Sutkevičiumi visuomet būdavo nuoširdūs, dalykiški. Tokie susitikimai ir šventės ilgai palieka prisiminimais ateinančioms kartoms.

Didėjo ir Šiaulių vaistų sandėlio prekių apyvarta
1961 metais Šiaulių vaistų sandėlio vedėju paskirtas jaunas provizorius Edmundas Zablockis (gim. 1932 m.), 1955 metais baigęs Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą ir įgijo provizoriaus specialybę.
Buvo pertvarkyti vaistų sandėlio skyriai: pirmajame skyriuje – sausi medikamentai, vitaminai, harmoniniai preparatai, sausos dezinfekuojančios medžiagos; antrajame skyriuje – skysti medikamentai, tepalai, mineraliniai vandenys, skystos dezinfekuojančios medžiagos, spiritai, deguonis; trečiajame skyriuje – tvarsliava, stiklo tara, san. higiena, kosmetika ir parfumerija; ketvirtajame skyriuje – antibiotikai ampulės ir tabletės. Bendras vaistų sandėlio plotas 1970 metais buvo tik 1573 kv. m.
Edmundas Zablockis turėjo daug visuomeninių pareigų. Jis sandėliui vadovavo 14 metų ir dėjo daug pastangų bei energijos, kad vaistinės prekės būtų tiekiamos laiku, pagal metams nustatytą grafiką. Didėjo vaistų suvartojimas, didėjo ir Šiaulių vaistų sandėlio prekių apyvarta. Nuo 1965 iki 1975 metų ji išaugo daugiau kaip dvigubai.
1965 m. sandėlyje buvo organizuotas reagentų bei laboratorinių indų skyrius.
Sandėlio vedėjas dėjo pastangas, kad prie sandėlio būtų pradėtos statyti laboratorijai tinkamos patalpos. Statyba buvo pradėta, tačiau E. Zablockis jų užbaigti nebegalėjo. Jis staiga mirė 1975 m. sausio 29 d., būdamas vos 43 metų.
1975 m. balandžio 15 d. Šiaulių vaistų sandėlio vedėju paskirtas provizorius Liudvikas Rulinskas (gim. 1937 m.), 1962 metais baigęs Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą, 12 metų dirbęs VFV Šiaulių tarprajoninėje kontoroje farmacijos inspektoriumi bei Šiaulių miesto vaistinėse.
Buvo kreiptasi į Vyr. farmacijos valdybą ir, išskyrus 100 000 rublių statybai, jau 1975 metais buvo pastatytas pagalbinis 700 kv. m sandėlis. Jame buvo laikomos vaistažolės, stiklinė tara, dezinfekuojamosios medžiagos, gipsas. Taip pat 1975 metais buvo pastatytas specialus 65 kv. m pastatas deguonies ir kitų dujų balionams saugoti.
1976 metais buvo užbaigtas farmacijos laboratorijos „Galen“ pastatas ir į jį perkelta laboratorija.
1981 metais numatyta pastatyti naują 6000 kv. m vaistų sandėlį, buvo paruoštas projektas, tačiau dėl lėšų stygiaus statyba taip ir nebuvo pradėta.
1978 metais vaistų sandėlyje buvo 9 skyriai. Bendroji prekių apyvarta 1990 metais, palyginti su 1965 metais, išaugo beveik keturis kartus ir siekė daugiau kaip 11 mln. rublių.
1990 metais vaistų sandėlyje dirbo 96 darbuotojai, iš jų 26 provizoriaus padėjėjai ir 6 provizoriai.
Vaistų sandėlio administraciją sudarė sandėlio vedėjas ir du jo pavaduotojai, kuriais 1975 metais buvo Valentinas Meiliūnas (gim. 1926 m.), turintis nebaigtą aukštąjį farmacinį išsilavinimą, ir provizoriaus padėjėja Vanda Bukauskienė (gim. 1937 m.), atsakinga už prekybinę sandėlio veiklą.
Valentinui Meiliūnui išėjus į pensiją, direktoriaus pavaduotoju dirbo provizorius Vincas Matuzas.
Sandėlio vyriausiuoju buhalteriu dirbo Jonas Balčiūnas (gim. 1915 m.). Dirbo nuo 1952 iki 1975 metų. Jam išėjus į pensiją, jį pakeitė jo pavaduotoja Danutė Garšvienė (gim. 1928 m.).
Šiaulių vaistų sandėlio skyrių vedėjais įvairiais metais dirbo: pirmajame skyriuje – prov. padėjėjas Antanas Pliūškevičius, prov., padėjėjas Levas Veleris, provizorius Jurgis Karpavičius, prov. padėjėja Vanda Jurevičiūtė, prov. padėjėja Adolfina Zdanavičienė ir prov. padėjėja Danutė Norkuvienė; antrajame skyriuje – prov. padėjėja Jadvyga Skierienė ir prov. padėjėja Brigita Benediktavičienė; trečiajame skyriuje – prov. padėjėjas Levas Veleris, prov. padėjėja Ada Urbonienė, prov. padėjėja Janina Tamulytė-Valadkevičienė, prov. padėjėja Aleksandra Meisšavičienė, prov. padėjėja Nijolė Škimelienė; ketvirtajame skyriuje – prov. padėjėja Lina Aleknavičienė ir prov. padėjėja Zita Minkutė-Bosienė; penktajame skyriuje – prov. padėjėja Irena Simonavičienė ir prov. padėjėja Violeta Pocienė; šeštajame skyriuje – provizorė Zonė Kripienė; septintajame skyriuje – prov. padėjėja Liongina Petrauskienė ir prov. padėjėja Giedrė Balčiūnienė. Prekių priėmimo skyriuje vedėjais dirbo provizorius Augustinas Švambaris, prov. padėjėja Janina Vakulytė-Dapkevičienė, provizorė Vida Butkuvienė, prov. padėjėja Bronė Kasaitienė; Realizacijos-transporto skyriuje – vedėjais dirbo J. Januškevičius, prov. padėjėja Stasė Stirbienė, prov. padėjėja Danutė Rimaitytė.
Pasikeitė ir vaistų sandėlio adresas, tai buvo P. Lukšio g. 9A.
Šiaulių vaistų sandėlis buvo likviduotas 2002 metais. Jo patalpose įsikūrė kitos organizacijos, didžiąją dalį patalpų prieš keletą metų užėmė spaustuvė.
Straipsniui daug istorinės medžiagos pateikė vilnietė vaistininkė, socialinių mokslų daktarė Regina Stonkutė-Žukienė, vilnietės Gražina Sutkevičiūtė-Gvazdaukienė ir Elena Sutkevičiūtė-Zubrienė.

Jonas Sutkevičius (1895 – 1988) Šiaulių vaistų sandėlio vedėju dirbo nuo 1945 iki 1960 metų. Farmacinį darbą išdirbo 45 metus.
Autoriaus archyvo nuotr.

Vaistų sandėlio pirmojo skyriaus vedėja prov. padėjėja Adolfina Zdanavičienė (1917 – 1997). Šiose pareigose dirbo 30 metų. Farmacinį darbą išdirbo 50 metų.
Autoriaus archyvo nuotr.

Jono ir Elenos Sutkevičių šeima: pirmoje eilėje – Jonas Sutkevičius (1895 – 1988), Elena Sutkevičienė (1895 – 1989), Gražina Sutkevičiūtė-Gvazdauskienė (gim. 1937 m.). Antroje eilėje – Jonas Sutkevičius (1929 – 1987), Elena Sutkevičiūtė-Zubrienė (gim. 1937 m.).
Autoriaus archyvo nuotr.