
K. Alminas: „Ne visas pasaulis norėjo žemėlapio su atsikūrusiomis poimperinėmis valstybėmis, tačiau sulaužyti abejingumo ledus padėjo katalikiškasis solidarumas.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Vėjūna GUZULAITYTĖ
Lietuvos kelias į Nepriklausomybę buvo duobėtas ir kupinas išbandymų, tačiau šviesesnis rytojus vis dėlto išaušo. Lietuviai aktyviai vystė rezistencinę veiklą, sugebėjo susikibti už rankų Baltijos kelyje, tačiau įgyti užsienio šalių pripažinimo to nepakako. Pagalbos ranką ištiesė tarptautinė organizacija TFP (liet. „Tradicija, šeima, nuosavybė“). Šios organizacijos delegacija rugpjūčio 29 dieną vėl atvyksta į Šiaulius.
Tradicija, šeima, nuosavybė
Pasaulietinė katalikiška organizacija – TFP – 1960 m. buvo įkurta prof. Plinio Corrêa de Oliveiros. Brazilijoje įkurta organizacija iškėlė tikrąsias vertybes ir sujungė visuose kontinentuose gyvenančius žmones, puoselėjančius panašią gyvenimo filosofiją. FTP organizacija šiuo metu jungia apie 120 tūkst. aktyvių narių bei didelį būrį savanorių ir rėmėjų. Visi jie aktyviai ir taikiai siekia atkurti organizacijos pavadinime įvardytas ir jiems kaip esmines suvokiamas vertybes.
Lietuvos kelias į Nepriklausomybę
„Kai Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę ir didžiosios valstybės delsė ją pripažinti de facto ir de jure, šita organizacija pradėjo rinkti parašus visuose pasaulio kontinentuose ir surinko per penkis milijonų parašų, kad pasaulio valstybės greičiau pripažintų Lietuvos nepriklausomybę“, – pasakoja Kazimieras Alminas, Šventojo Kazimiero ordino Šiaulių apskrities komtūras, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo sausio 13-osios brolijos Šiaulių skyriaus pirmininkas.
Ši parašų akcija Gineso rekordų knygoje žinoma kaip didžiausia parašų rinkimo akcija žmonijos istorijoje. Kaip teigia K. Alminas, TFP peticiją pasirašė ne kiekvienas kalbintas žmogus, nes norint įtikinti respondentus pasirašyti, reikėjo pirmiausia patiems parašų rinkėjams labai tikėti Lietuvos Nepriklausomybės atsikūrimo būtinumu, o respondentams reikėjo dar pasitikėti ir ta parašus renkančia organizacija. Jei TFP organizacija būtų buvusi niekam nežinoma, vargu ar būtų buvę surinkta tiek parašų.
Katalikiškojo pasaulio solidarumas
Didelę įtaką renkant parašus už Lietuvos Nepriklausomybę turėjo ir katalikiškojo pasaulio solidarumas – žinia apie katalikų engimą Lietuvoje jau buvo paplitusi. „Apie Lietuvą jiems teko šiek tiek girdėti iš slapta į pasaulio žiniasklaidą nutekėjusios „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, kitų pogrindžio leidinių, juose pateikiamų faktų apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje, šiurkštų ateizmo dominavimą, Kryžių kalno niokojimą“, – teigia K. Alminas. Pasaulietinė katalikiška organizacija gebėjo sujaudinti tikinčiųjų širdis ir žmonės iš viso pasaulio solidarizavosi, kad palaikytų laisvę.
Vis dėlto ne visi buvo linkę pritarti mažų valstybių nepriklausomybei. Kaip teigia K. Alminas, ne visas pasaulis norėjo žemėlapio su atsikūrusiomis poimperinėmis valstybėmis, tačiau sulaužyti abejingumo ledus padėjo ir katalikiškasis solidarumas – pagalbos artimui teikimas.
Susitikimas – Sukilėlių kalnelyje
Rugpjūčio 29-ąją šiauliečiai kviečiami susiburti į Sukilėlių kalnelį prie Nepriklausomybės paminklo – į Lietuvą vėl atvyksta TFP delegacija. Delegacijos negausios, paprastai atvyksta 8 – 10 žmonių. K. Alminas kviečia nelikti abejingiems: „Norime, kad kiekvienas šiaulietis, suvokdamas jų žygdarbį – o jų net du žuvo, rinkdami parašus, čia ateitų, atsineštų iš darželio gėlelę, žvilgsnį, plojimus, kad pasakytų „ačiū“ už tą pasiektą laisvę, už tą Laisvės pavasarį.



