Kartais įprastą, mums patogų gyvenimą išmainome į iššūkius, su kuriais susiduriame keliaudami. Pavyzdžiui, atvykus į užsienio šalį iš mūsų pavagia visus pinigus. Nebeprisimename, kurioje gatvėje mūsų viešbutis. Susergame sunkia liga arba būdami svetimame krašte atsiskiriame nuo turistų grupės ir turime patys kažkaip parsirasti namo.

Diana JANUŠAITĖ
Logiškai pamąsčius atrodo, kad keliauti verta tik susitaikius su mintimi, jog teks susidoroti su fiziniais iššūkiais ir psichologine įtampa.
Tuo tarpu psichologė, organizacijų konsultantė, lektorė Aistė Mažeikienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad keliaujame ne šiaip sau. Egzistuoja tam tikros priežastys, kurios verčia imti lagaminą ir lėkti į kitus kraštus.

Keliauti skatina ne tik genai
„Anksčiau žmonės keliaudavo, nes ieškodavo naujų galimybių prekybai, verslui, ryšių užmezgimui. Šiuo metu, kai viską turime, ieškome naujų potyrių: vaizdų, pažinčių, skonių, kvapų, ekstremalių išgyvenimų ir t. t.“, – aiškina A. Mažeikienė.
Psichologės teigimu, žmonės keliauja ne tik dėl siekio patirti naujų įspūdžių. Atlikus mokslinius tyrimus paaiškėjo, kad kelionės padeda slopinti emocinį nerimą.
Pavyzdžiui, tyrimai įrodė, jog kasdien biure sėdintys žmonės patiria daugiau streso nei retkarčiais važinėjantys į komandiruotes. Pastarieji keliaudami gali šiek tiek atsitraukti nuo darbo, todėl dažniau išvengia streso.
Taip pat mūsų genuose slypi keliautojo genas. Poreikis keliauti susiformavo dar nuo mūsų pirmykštės bendruomenės laikų, kai vieni likdavo saugoti stovyklų, o kiti keliaudavo rasti naujų žemių ar ganyklų gyvuliams.
Paskatinti keliauti gali noras pabėgti nuo buities ar slegiančios rutinos. Ne paslaptis, kad grįžę iš kelionių mes imame labiau vertinti tai, ką turime. Be to, į viską pradedame žvelgti kūrybiškiau.
Egzistuoja ir priklausomybė nuo kelionių. Anot specialistės, kai kurie žmonės tiesiog negali gyventi sėsliai. Šiai priklausomybei nusakyti egzistuoja net atskiras žodis – dromomanija. Išvertus iš graikų kalbos „dromo“ reiškia bėgti, „manija“ – liguistas potraukis.
„Aišku, tai nebūtinai reiškia, kad žmonės nuolat kažkur toli keliauja. Galbūt jiems tiesiog patinka išbandyti naujas tapatybes. Pavyzdžiui, į gyvenimą pažvelgti turisto akimis arba kolekcionuoti įspūdžius“, – pasakoja A. Mažeikienė.

Kelionės gali pakeisti mąstymą
Įdomu, ar kelionės gali pakeisti gyvenimą? Pašnekovė atsako, kad nebent tuo atveju, jei išvykę sutiktumėme antrąją savo pusę. Jos nuomone, kelionės labiau padeda pakeisti ne gyvenimą, bet mąstymą.
„Galima nukeliauti į sąvartyną ir pažiūrėti, kaip ten gyvena žmonės. Bendraudami su kitokiais asmenimis mes ugdome toleranciją, gebėjimą geriau suprasti kitą. Tuo tarpu sėdėdami tarp keturių sienų, užsidarome ir galvojame, kad viskas, ką rodo per televizorių, yra teisybė“, – išskiria psichologė.
Keliaujant neretai nutinka nenumatytų atvejų. Pavyzdžiui, sugenda transporto priemonė, pasireiškia sveikatos sutrikimų, liekate be pinigų, vietos kur apsistoti ir pan. Tokie ekstremalūs išbandymai taip pat gali pakeisti mąstymą.
Pasirodo, žmonės vis dažniau ryžtasi keliauti vieni. Taip elgiasi, nes kelionės metu nenori derintis prie kitų. Ruošiantis kelionei tenka įdėti nemažai pastangų: viską kruopščiai suplanuoti, galbūt net skirti visas savo santaupas.
Tad natūralu, kad po tokių vargų žmogus tikisi ramiai pailsėti. Deja, keliaujant su grupe neišvengiamai tenka derinti interesus. Vienas nenori eiti pasivaikščioti, nes jam per karšta, kitas ieško prabangos, trečias nori tiesiog pagulinėti paplūdimyje. Tuomet pradeda kilti konfliktų, dėl to kartais susipyksta net geriausi draugai.
„Žinoma, keliauti su grupe yra pigiau, bet žmonės dažniau kažkur išvažiuoja vieni arba dviese. Noras keliauti pavieniui yra susijęs su individualizmo didėjimu visame pasaulyje. O šiandien tai visiškai normalus dalykas“, – sako A. Mažeikienė.
Psichologės teigimu, tai nebūtinai reiškia, kad mes svetimėjame. Tiesiog kartais žmogui reikia atitrūkti nuo kitų, pabūti pačiam su savimi ir, pasisėmus papildomos energijos, vėl imtis naujų darbų.

Išvykose išmokstame pažinti save
Siekdami gyventi komfortiškai aplinką susitvarkome taip, kaip mums patogiau. Pavyzdžiui, bendraujame tik su patikimais žmonėmis, susikuriame tinkamiausią buitį, randame darbą ir pan. Todėl gyvendami monotonišką gyvenimą neturime galimybės savęs geriau pažinti.
Tačiau nusprendę pakeisti aplinką ir kažkur išvykti mes apie save susižinome ką nors naujo. Keliaudami galime suprasti, kad bijome aukščio, sugebame rasti tinkamus sprendimus netikėtose situacijose, mokame kalbėti įvairiomis kalbomis ir t. t. Tuomet labiau išryškėja puoselėjamos vertybės, interesai bei sugebėjimas juos derinti.
Taip pat tai galimybė geriau pažinti artimą žmogų. Juk ne veltui sakoma, kad prieš pradedant kurti gyvenimą su antrąja puse ar prieš užmezgant naujus verslo santykius, verta kartu pakeliauti. Tuomet tampa aiškiau, ar verta kartu planuoti bendrą ateitį.
„Norėčiau palinkėti tiems, kurie sako, kad neturi pinigų kelionėms, atrasti papildomų galimybių ir susiorganizuoti bent vienos paros kelionę. Keliaukite nebūtinai į šiltuosius kraštus, pradėkite nuo artimiausių piliakalnių, nes kelionės visada veda asmenybės tobulėjimo link“, – rekomenduoja A. Mažeikienė.

Jei nori išprašyti svečius – parodyk jiems nuotraukų
Grįžus iš kelionės reikėtų nepamiršti, kad puikuotis nemandagu. Net jei nekantraujate socialiniuose tinkluose paviešinti kelionės vaizdus ir apie viską papasakoti draugams, tą darykite labai atsargiai, nes aplinkiniai pamatys, kad giriatės.
Specialistė sako, kad nuotraukos ar vaizdo įrašai iš svečių šalių gali sudominti tik tuos, kurie ten buvo arba ketina nuvažiuoti. Kitus tokie vaizdai migdo.
Taip pat keliant tokius vaizdus nereikėtų vaizduoti, savęs išaukštinti. Geriau nuotraukas papildyti užrašais ir rekomendacijomis, kokias vietas toje šalyje verta aplankyti ir pan. Tuomet tokia informacija bus labiau priimtina aplinkiniams ir nekels pavydo.

Šiauliečiai lėkė į šiltuosius kraštus
Kelionių agento Roko Zapalskio teigimu, šią vasarą šiauliečiai keliavo aktyviai. Jie rinkosi populiariausias keliones į Turkiją, Bulgariją, Nidą, Palangą. Tačiau priešingai nei praėjusią vasarą – rečiau važiavo į Graikiją ar Tunisą.
„Žmonės ieškojo alternatyvų. Dėl politinės situacijos atsargiau rinkosi keliones į Graikiją ir Tunisą. Vietoj šių šalių dažniau keliavo į Kiprą ar Italijos salas“, – informuoja R. Zapalskis.
Anot kelionių agento, palyginti su praėjusiais metais, šią vasarą turistų skaičius nesumažėjo. Tik dabar žmonės dažniau keliauja ne grupėmis, bet pavieniui. Aišku, keliaujančių grupėmis taip pat netrūksta, jie su šeimomis ir draugais turistauja iki rugpjūčio 31 d. O vyresnio amžiaus žmonės, kuriems daugiau nei penkiasdešimt, mieliau kur nors išvažiuoja rudenį.
„Daugėja žmonių, skrendančių lėktuvais. Kadangi šiais metais skristi į šiltuosius kraštus buvo pigiau, nei leisti laiką garsiausiose Lietuvos turistinėse zonose, žmonės nevengė skrydžių į užsienį. Kelionės autobusu taip pat išliko populiarios, tik tokias keliones dažniausiai rinkosi perkopę penktąją dešimtį“, – išskiria pašnekovas.

Nevengė keliauti po Lietuvą
Kelionių centro vadovė Jovita Mirošničenko antrina, kad šiauliečiai nevengė keliauti po Lietuvą. Jie mielai rinkosi savaitgalines keliones po Žemaitiją, Aukštaitiją. Vyko į Anykščius, Telšius, Tytuvėnus, Ariogalą, Raseinius, Plungę ir t. t.
„Šiauliečiai pageidauja pamatyti atgimusius Lietuvos miestelius, restauruotus dvarus. Sako, kad norėtų tokių miestelių lankymui skirti daugiau laiko. Taip pat juos labai domina įvairios edukacinės programos“, – kalba J. Mirošničenko.
Vadovė sako, kad rudenį norinčių keliauti nesumažėja. Kam nereikia į darbą bei prižiūrėti vaikų, mielai keliauja ir šiuo metų laiku. Esą, tuomet kelionės pigesnės, nereikia grūstis pro didelius turistų srautus, be to, galima paragauti per vasarą sunokusius vaisius.

Kelionės leidžia atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, užgrūdina, keičia mąstymą, o kartais – net gyvenimą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.