Ekslibrisas (lot. ex libris – „iš knygų“) – mažosios grafikos lakštelis, rodantis knygos savininko santykį su knyga, nuosavybės ženklas. Ekslibrisas atsirado XV a., jis skatina pažinti pasaulį, skiepija pagarbą knygai, bibliotekai, spausdintam žodžiui.
Autorių archyvų nuotr.

Vaidotas JANULIS
Jonas NEKRAŠIUS

Ex libris – knygos nuosavybės ženklas
Ekslibrisai Lietuvoje visuomet buvo epochos kultūros ir estetinio skonio ženklai, atspindintys vieno ar kito laikotarpio meno stilius, dailės sroves ir kryptis, jų kaitą, niuansus, dailininkų individualybę. Knygos ženklai gražiai papuošia leidinį, suteikia jam individualumą. Ekslibrisai tampa vis populiaresni, dažnas juos su malonumu kolekcionuoja. Knygos ženklus matome ekslibrisų parodose ir muziejų ekspozicijose.
Su lietuviško knygos ženklo istorija glaudžiai susijusi ir jo raida Šiaulių mieste. Pirmieji ekslibrisai, žymintys priklausomybę tam tikrai bibliotekai ar priklausomybę konkrečiam asmeniui, knygos savininkui, Šiauliuose buvo sukurti XIX a. pabaigoje, kai kūrėsi spaustuvės ir knygrišyklos, steigėsi knygynai, suintensyvėjo knygų leidyba, plėtėsi bibliotekos ir skaityklos.
Kalbant apie Šiaulių savitumą ir jo išskirtinumą, reikėtų pabrėžti, kad miestas ypač išsiskiria savo veikla ekslibriso, kaip taikomojo meno, propagavime. Čia organizuojamos ekslibrisų parodos galerijose, mokyklose, muziejuose, kūrybinės dirbtuvės studijose, rengiami respublikiniai ir tarptautiniai konkursai, kaupiamos knygos ženklų kolekcijos ir rinkiniai, rengiami seminarai ir konferencijos. Ryškią vagą šioje srityje vagoja Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas ir jo kolektyvas.
XXI a. pradžioje Šiauliuose jaučiamas ryškus ekslibriso renesansas, kuris leidžia Lietuvos kultūros kontekste Šiaulius pristatyti kaip Ex libris miestą. Manome, kad tai svarbus miesto įvaizdis ir jo išskirtinumas.

Ekslibriso sklaida Šiauliuose ir Šiaulių Mokytojų seminarijoje (1924 – 1940)
Šiaulių ekslibriso istorija prasidėjo XX a. trečiajame dešimtmetyje. Nuo 1924 m. Šiauliuose ekslibrisai pradėjo plisti Mokytojų seminarijoje. Tam akstiną davė šiaulietis kolekcininkas ir bibliofilas advokatas Viktoras Cimkauskas (1896 – 1944) ir dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901 – 1986). Jų pastangomis ir entuziazmu buvo kuriami ekslibrisai, rengiamos parodos, knygos ženklai propaguojami spaudoje, įvairių renginių metu, taip pat mokymo įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir kt.
Bibliofilas ir kolekcininkas, advokatas Viktoras Cimkauskas gimė 1896 m. kovo 12 (25) d. Šiauliuose. 1915 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1915 – 1917 metais studijavo teisę Sankt Peterburgo universitete, o paskui 1919 – 1920 metais humanitarinius mokslus. 1923 – 1924 metais studijavo Lietuvos universiteto teisės fakultete ir baigė teisės mokslus su pirmąja šios specialybės laida. Pasirinko advokatūrą, 1924 – 1928 metais buvo prisiekusiojo advokato padėjėjas Šiauliuose. 1928 m. pradžioje persikėlė į Kauną.
Gyvendamas Šiauliuose V. Cimkauskas nuo 1924 m. įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą, domėjosi bibliofilija, retų knygų ir ekslibrisų kolekcionavimu. Jis rinko ne tik juridines knygas, bibliografinius leidinius, ekslibrisus ir literatūrą apie juos, bet ir rašė straipsnius apie knygos nuosavybės ženklus, populiarino ekslibrisą Šiauliuose.
V. Cimkauskas sudomino ekslibrisais šiaulietį dailininką Gerardą Bagdonavičių. Savo straipsnyje ,,Naujasis lietuviškas knygos ženklas“, išspausdintame XXVII knygos mėgėjų draugijos metraštyje 1937 m. (t. 2), Cimkauskas taip rašo apie savo indėlį supažindinant Bagdonavičių su ekslibrisu:
1924 m. man teko jį (G. Bagdonavičių – J. N.) supažindinti su manąja ex-librisų kolekcija. Jis labai susidomėjo šiuo reikalu ir per kelerius metus padarė 25 knygos ženklus. Pats susidomėjęs ex-librisais, Bagdonavičius, būdamas Šiaulių mokytojų seminarijos paišybos dėstytojas, tuo sudomino ir seminarijos mokinius, kurie taip pat gana primityviu būdu pradėjo sau daryti exlibrisus (Cimkauskas, 1937).
V. Cimkauskas buvo ekslibriso populiarinimo pradininkas Šiaulių krašte, daug prisidėjęs ir prie jo sklaidos ir tyrinėjimo Lietuvoje. Jis buvo vienas iš žymiausių lietuvių ekslibrisų rinkėjų Lietuvoje. V. Cimkauskas pasižymėjo kaip ekslibriso žinovas, daug dėmesio skyrė lietuviškai knygai ir ekslibrisui populiarinti, rašė apie lietuvišką knygos nuosavybės ženklą. Jis parengė ir pirmąją publikaciją Šiauliuose apie tuo metu Lietuvoje dar mažai žinomą knygos ženklą. 1926 m. Kultūros žurnale, Nr. 11 buvo paskelbtas jo straipsnis Keletas žodžių apie knygos ženklą, kuris buvo iliustruotas trimis Bagdonavičiaus sukurtais ekslibrisais: ,,Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus“, ,,Ex libris Martyno Kavolio“ ir ,,Ex libris L. Galvono“.
1925 – 1928 m. V. Cimkauskas buvo tuometinio Leningrado ekslibrisistų draugijos narys korespondentas. 1928 m. rugpjūčio 15 d. šioje ekslibrisininkų draugijoje V. S. Savonko savo pranešime pažymėjo, kad Cimkauskas perskaitė Šiaulių mokytojų seminarijos klausytojams pranešimą apie knygos ženklą, iliustruodamas projekcija įdomiausius ekslibrisus iš savo kolekcijos. Tai buvo to meto naujovė. Pranešimas sulaukė didžiausio pasisekimo, apie jį buvo rašoma vietos laikraštyje. Cimkauskas paskatino šiauliečius susidomėti ekslibrisu.
G. Bagdonavičius, būdamas Mokytojų seminarijos piešimo mokytoju, nuo 1924 m. kūrė ekslibrisą ir populiarino šį knygos ženklą Šiauliuose ir Lietuvoje. Jo sukurti ekslibrisai Šiauliuose pirmą kartą buvo eksponuojami 1926 m. rugpjūčio 22 – rugsėjo 6 dienomis lietuvių dailės parodoje, kuri buvo surengta Vilniaus gatvėje (Vaitkaus namuose). Šioje parodoje Bagdonavičius pateikė 47 darbus, kuriuos sudarė grafika, dekoracijos ir ekslibrisai. Parodos aprašyme nurodoma, kad pastaraisiais ypač domisi parodos lankytojai.
1926 m. rugpjūčio 26 d. Šiauliuose leidžiamame savaitraštyje šiaulietis pirmą kartą spaudoje buvo išspausdintas dailininko Bagdonavičiaus sukurtas knygos ženklas ,,Ex libris J. Bliumaitės“. Prieraše prie šio knygos ženklo rašoma: „Šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (Šiaulių mokytojų Seminarijos ir Suaugusiems gimnazijos paišybos mokytojas) paišytų ex libris‘ų (knygos ženklų), išstatytų dailės parodoje atvaizdai. Kadangi ex libris‘ų lig šiol buvusiose dailės parodose nebuvo matyti, šios parodos lankytojai dail. Bagdonavičiaus paišytais ex libris‘ais labai domisi. Respublikos Prezidentas, atidaręs dailės parodą, ir kiti aukšti svečiai, susidomėję šia nauja meno šaka, taip pat atidžiai apžiūrėjo minimuosius piešinius ir kitus paveikslus („Šiaulietis“, 1926-08-26, p. 1).“
1926 m. rugsėjo 12 d. laikraštyje ,,Šiaulių naujienos“ buvo išspausdinti du Bagdonavičiaus sukurti knygos ženklai: ,,Ex libris K. Dambrausko“ ir ,,Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus“. Prie jų buvo išspausdintas toks užrašas: „Gerardo Bagdonavičiaus ex libri. G. Bagdonavičius – jaunas dailininkas, Šiaulių L. M. P. Są-gos Šiaulių skyriaus suaug. gimnazijos ir Mokytojų Seminarijos paišybos mokytojas („Šiaulių naujienos“,1926-09-12, p. 5)“ .
1926 m. Kultūros žurnalo 11 numeryje išspausdintame V. Cimkausko straipsnyje „Keletas žodžių apie knygos ženklą“, rašoma: „Iš Lietuvos dailininkų didžiausią knygų ženklų skaičių yra padaręs gabus grafikas, Čiurlionio galerijos direktorius Paulius Galaunė ir šiauliškiams gerai žinomas jaunas dailininkas, Šiaulių mokyt. Seminarijos ir Suaug. gimnazijos mokytojas Gerardas Bagdonavičius. Paskutinysis nemažai prisidėjo knygos ženklui išpopuliarinti, išstatydamas savo įdomių darbų šioje srityje keliose dailės parodose Kaune ir Šiauliuose. Šiauliuose išstatė tarp kitų savo darbų ir 5 knygos ženklus (Parašas: V. C., „Kultūra“, 1926, p. 427-428).“
G. Bagdonavičiaus ekslibrisai buvo eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Sėkmė lydėjo dailininką 1929 m. didžiulėje ekslibriso parodoje JAV, Los Andželo mieste. Už savo sukurtus ekslibrisus Bagdonavičius buvo apdovanotas garbės diplomu ir išrinktas žiuri komisijos viceprezidentu.
1929 m. Bagdonavičius kartu su kitais lietuvių dailininkais atstovavo Lietuvai tarptautinėje ekslibrisų parodoje Briuselyje. Šios parodos kataloge buvo išspausdintas Bagdonavičiaus sukurtas knygos ženklas kunigui Stasiui Stoniui.
1930 m. birželio mėn. Šiaulių mokytojų seminarijoje piešimo klasės mokiniai, vadovaujami šiauliečio dailininko Bagdonavičiaus, sukūrė ekslibrisų. Laikraštyje „Šiaurės Lietuva“ 1930 m. birželio 27 d. buvo išspausdinti keli šių mokinių kūrinėliai (,,Ex libris K. Baltoko“, ,,Ex libris Br. Beniušio“. Šiaurės Lietuva, 1930-06-27, p. 5).
G. Bagdonavičius 1931 m. gegužės mėn. pateikė JAV, Los Andželo mieste vykusiai tarptautinei grafikos parodai 13 savo sukurtų ekslibrisų. Už šią knygos ženklų kolekciją dailininkas buvo apdovanotas pagyrimo lapu (Honorable Mention, „Šiaurės Lietuva“, 1931-06-07, p. 4).
1934 m. gegužės mėn. Los Andžele, JAV buvo surengta 10-oji ekslibriso paroda. Jos žiuri garbės vice-prezidentu buvo išrinktas dailininkas G. Bagdonavičius.
1934 m. rugsėjo 23 – spalio 30 dienomis Šiaulių Aušros muziejuje buvo surengta Senovės knygos paroda. Joje buvo eksponuojamas didelis (apie 200) ekslibrisų rinkinys iš G. Bagdonavičiaus kolekcijos.
1936 m. Bagdonavičius dalyvavo tarptautinėje ekslibrisų parodoje Los Andžele, JAV ir buvo išrinktas žiuri garbės vice-prezidentu.
Išliko nemažas pluoštas Bagdonavičiaus ekslibrisų ir jų eskizų, kurie saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje, taip pat privačiuose rinkiniuose ir kolekcijose. Dailininkas itin kruopščiai ir atsakingai kurdavo ekslibrisą, ieškodamas geriausio ir galutinio varianto, kol jis pavirsdavo knygos ženklu.
Ekslibriso raida Šiauliuose 1960 – 1989 metais
Pokaryje Šiauliuose, be Bagdonavičiaus, ilgą laiką niekas daugiau nekūrė ekslibrisų ir nerengė šios mažosios grafikos kūrinių parodų. Tik 1960 m. vilnietis dailininkas Vytautas Kalinauskas (1929 –2001, kilęs iš Pasvalio rajono, Joniškėlio), įkvėptas kultūros istoriko, iš Šiaulių kilusio kolekcininko ir bibliofilo Edmundo Laucevičiaus (1906 – 1971), surengė pirmąją respublikinę ekslibrisų parodą ir sudarė pirmąjį Lietuvos kultūros istorijoje ekslibrisų katalogą. Šioje parodoje dalyvavo ir šiaulietis dailininkas G. Bagdonavičius.
1962 m. gegužės 27 – birželio 25 dienomis Šiaulių Aušros muziejuje surengta pirmoji šiauliečių dailininkų paroda. Joje dailininkas G. Bagdonavičius eksponavo piešinius ir 1930-1961 metais sukurtus ekslibrisus Z. Margolinui, P. Gudynui, A. Ivaškevičiui, L. Galvonui, B. Levinui ir B. Vilinbachovui.
Apie 1963 m. ekslibrisus pradėjo kurti Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas, dailininkas Jeronimas Kmieliauskas (1928 – 2008). Išsiskiria jo 1963 m. sukurtas ekslibrisas žymiam kultūros ir visuomenės veikėjui, teisininkui P. Bugailiškiui (1883 – 1965). Ekslibrise pavaizduotas lietuviškos pirkios fone atverstos knygos dirvonus ariantis artojas.
1963 m. gruodžio 22 d. – 1964 m. sausio 27 d. Šiaulių „Aušros“ muziejuje veikė antroji Šiaulių dailininkų darbų paroda. Joje buvo eksponuojami dailininkų G. Bagdonavičiaus ir J. Kmieliausko sukurti ekslibrisai.
1965 m. surengta ketvirtoji Šiaulių dailininkų darbų paroda. Joje dailininkai J. Kmieliauskas ir A. Toleikis eksponavo 1963 – 1965 m. sukurtus lino raižinio technika sukurtus ekslibrisus.
1966 m. gegužės 22 d. miesto laikraštyje „Raudonoji vėliava“ skyrelyje „Kolekcionieriaus kampelis“ buvo išspausdintas išsamus V. Rimkaus straipsnis. Įdomi grafikos sritis. Šiame straipsnelyje autorius rašė: „Ex libris – lotyniškas posakis. Lietuviškai reiškiantis iš knygų... Ekslibrisų kolekcionavimas – patrauklus, rimtas užsiėmimas, įvadas į nuostabų knygų ir meno pasaulį (Rimkus, V. Raudonoji vėliava, 1966-05-22, p. 3).“
1967 m. Šiaulių „Aušros“ muziejuje veikė jubiliejinė šiauliečių dailininkų dailės paroda. Joje, šiaulietis dailininkas G. Bagdonavičius, be kitų darbų, eksponavo sukurtą ekslibrisą ,,Exlibris St. Sipkus“.
1968 m. Šiaulių „Aušros“ muziejuje surengta šiauliečių dailininkų paroda. Joje grafikas R. T. Buivydas eksponavo 5 linoraižinio technika sukurtus ekslibrisus: A. Mamono, V. Trušio, P. Vacio, A. Bražio, R. Buivydo.
1969 m. balandžio mėn. Lenkijoje vyko lietuviško ekslibriso paroda. 18 dalyvių tarpe buvo ir šiaulietis dailininkas G. Bagdonavičius, kuris eksponavo 4 ekslibrisus. Išleistas parodos plakatas ir katalogas. (Rimkus, 1969-06-18, 1).
1969 m. žurnale „Naujos knygos“ buvo pristatyti dailininko G. Bagdonavičiaus sukurti ekslibrisai.
1971 m. balandžio-gegužės mėn. Šiaulių „Aušros“ muziejuje veikė šiauliečių dailininkų pavasarinė paroda. Joje buvo eksponuojami dailininko G. Bagdonavičiaus sukurti 5 ekslibrisai įvairiems asmenims (tušas, 30x80).
1972 m. surengta dailininko R. Buivydo grafikos paroda. Joje buvo eksponuojami ir šio autoriaus 1968 – 1972 m. mišria technika sukurti 10 ekslibrisų.
1974 m. balandžio mėn. Šiaulių „Aušros“ muziejuje veikė šiauliečių dailininkų paroda, kurioje dailininkas G. Bagdonavičius pateikė savo sukurtus knygos ženklus. Apie jo darbus menotyrininkė M. Adomavičienė rašė: „Kaip visada savita G. Bagdonavičiaus kūryba. Jo pateikti ekslibrisai – gyvas pasakojimas apie knygos savininką, jo profesiją, pomėgius. Kurdamas ekslibrisą sau, dailininkas nevengia jumoro, pilnai atskleidžia originalų ir įdomų savo charakterį, vieną kitą savo kūrybos braižą (Adomavičienė M. „Raudonoji vėliava“, 1974-04-25, p. 4).“
G. Bagdonavičius ne tik aktyviai kūrė ekslibrisus, bet ir dalyvavo Lietuvoje rengiamose knygos ženklo parodose ir konkursuose.
1981 m. spalio mėn. Vilniuje, Valstybinėje respublikinėje (dabar Nacionalinėje Martyno Mažvydo) bibliotekoje, veikė dailininko G. Bagdonavičiaus ekslibrisų paroda, surengta Vilniaus Mažvydo knygos bičiulių klubo ekslibriso sekcijos iniciatyva, joje eksponuota daug originalių ir meniškų knygos ženklų. Išleistas šios ekslibrisų parodos katalogas.
1985 m. rugpjūčio 29 d. dailininkas Bagdonavičius pateikė 6 ekslibrisus respublikiniam ekslibrisui konkursui „Ex libris. Pakruojis-400“.
XX a. aštuntajame dešimtmetyje Šiaulių universitete išpopuliarėjo ekslibrisas. Prie ekslibriso sklaidos ypač daug prisidėjo Šiaulių universitete dirbę dailininkai J. Kmieliauskas, E. Birgėla, R. Buivydas, S. Burneckis, A. Goštautas, V. Janulis, P. Rakštikas, V. Zigmantas (1948 – 1992), A. Toleikis ir kt. Studentai, vadovaujami R. T. Buivydo, mokėsi pažinti linoraižinio paslapčių, kūrė šia technika knygos ženklus. Dėstytojas A. Goštautas mokė studentus įvaldyti oforto techniką, o dailininko E. Birgėlos vadovaujama studentė A. Grosienė 1979 m. šilkografijos technika sukūrė ekslibrisų kolekciją ir apgynė diplominį darbą. Studentai ekslibrisus kūrė linoraižinio, sausos adatos, oforto, šilkografijos ir mišria technikomis. L. Putramentienė diplominiam darbui pasirinko Šiaulių pedagoginio instituto personalijas ir 1987 m., vadovaujant vadovui R. Buivydui, sėkmingai apgynė šį diplominį darbą.
1989 m. balandžio 21 d. Šiaulių Dailės galerijoje buvo atidaryta 28-oji Šiaulių dailininkų kūrybos paroda. Joje dailininkė L. Putramentienė eksponavo 1988 – 1989 m. lino raižinio technika sukurtus 12 ekslibrisų.
Gera tradicija tapo Šiaulių universitete rengiamos Menų fakulteto studentų sukurtų ekslibrisų parodėlės. Ekslibrisų kūrybos tradicijas ir stiliaus ypatybes studentams perteikė dėstytojai E. Birgėla, R. Buivydas, V. Janulis, V. Zigmantas ir kt.
Ekslibrisas Šiauliuose nepriklausomoje Lietuvoje
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę Šiauliai tapo Šiaurės Lietuvos ekslibriso centru. Čia reguliariai rengiamos knygos nuosavybės ženklų parodos, seminarai, tarptautiniai ir respublikiniai ekslibrisų konkursai, susitikimai su dailininkais, ekslibrisų kūrėjais, leidžiamos knygos ir katalogai. Prie ekslibriso populiarinimo Šiauliuose ir Lietuvoje prisidėjo ir Šiaulių universiteto dėstytojai ir studentai. Studentai buvo įtraukiami į įvairius Šiauliuose rengiamus konkursus, parodas, įvairia tematika ir technika kūrė knygos ženklus, pelnė apdovanojimus. Šiaulių universiteto dėstytojai derino mokymo procesą su mieste rengiamais konkursais, parodomis.
1993 m. Šiauliuose surengtas pirmasis tarptautinis ekslibrisų konkursas Simono Daukanto atminimui įamžinti, dailininkas V. Janulis pelnė pirmąją premiją. Iš viso Šiauliuose surengta 15 įvairių ekslibrisų konkursų.
1993 m. spalio mėnesį Šiaulių miesto Dailės galerijoje veikė personalinė Vaidoto Janulio ekslibriso darbų paroda. Eksponuota per penkiasdešimt ekslibrisų, sukurtų šilkografijos technika. Didžioji dalis darbų skirti kolegoms dailininkams ir draugams.
1994 m. gegužės 14 d. Šiaulių dailės galerijoje surengtas šeštasis Lietuvos ekslibrisininkų seminaras. Jame dalyvavo ekslibrisų kolekcininkai ir dailininkai iš visos Lietuvos. Buvo perskaityti pranešimai apie Lietuvos ir Šiaulių krašto ekslibriso istoriją, stilius, grafikos technikas ir kt.
1996 m. rugsėjo mėnesį Šiaulių dailės galerijoje surengta paroda „Šiaulių ekslibrisas“, skirta miesto dienos renginiams bei 760-osioms metinėms, kai Šiauliai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose.
1998 m. balandžio 17 – gegužės 3 dienomis Šiaulių dailės galerijoje veikė 37-oji šiauliečių dailininkų paroda. Jai savo sukurtus ekslibrisus pateikė dailininkai L. Putramentienė ir S. Burneckis.
1998 m. Šiauliuose paskelbtas tarptautinis sakralinio ekslibriso konkursas „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“. Jame aktyviai dalyvavo Šiaulių universiteto studentai, vadovaujami doc. Rimanto Buivydo ir prof. Vaidoto Janulio. Šiame konkurse dalyvavo ir ŠU dėstytojai. Konkurso žiuri komisijos sprendimu Vaidotui Januliui buvo paskirta paskatinamoji premija.
1999 m. balandžio 23 – gegužės 9 dienomis Šiaulių Dailės galerijoje veikė 38-oji šiauliečių dailininkų paroda. Jai savo sukurtus knygos ženklus pateikė dailininkė Rasa Prišmontienė.
1999 m. gegužės pradžioje šiaulietis dailininkas Paulius Arlauskas sukūrė dviejų miniatiūrinių ir trijų superminiatiūrinių ekslibrisų seriją – 10,5 x 10,5 mm; 9 x 9 mm; 6,5 x 4,2 mm; 5,2 x 5 mm ir 5,2 x 4,8 mm dydžio. 1999 m. gegužės 11 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo dailininko P. Arlausko sukurtą mažiausią ekslibrisą Lietuvoje. Tai superminiatiūrinis 5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio ekslibrisas, kuriame matomas užrašas ,,JON ex libris“.
2001 m. spalio 3 d. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje įsteigtas Ekslibriso muziejus, kuris 2014 m. liepos 25 d. reorganizuotas į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą.
2003 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje įvyko tarptautinės knygotyros konferencijos „Knygos nuosavybės ženklai kaip knygos kultūros paveldas“ išvažiuojamoji sesija.
2005 m. surengtame ekslibriso konkurse „Ex libris. GUBERNIJA. Saulės žiedu nuo 1665 m.“ aktyviai dalyvavę Šiaulių universiteto dėstytojai ir studentai sukūrė įdomių ekslibrisų, kurie pelnė šio konkurso organizatorių prizų ir premijų.
2006 m. vasario mėn. pradžioje Šiauliuose buvo paskelbtas tarptautinis ekslibrisų konkursas „Ex libris. Šiaulių universiteto Humanitariniam fakultetui – 50“. Konkursas susilaukė didžiulio susidomėjimo ir gausaus dalyvių skaičiaus. Darbus konkursui atsiuntė 39 pasaulio šalių 150 autoriai, kurie sukūrė 329 knygos ženklus. Juose savitai, originaliai įprasminta Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto 50-mečio įkūrimo sukaktis, pagerbti dėstytojai, auklėtiniai, kultūros ir mokslo veikėjai.
2006 m. rugsėjo mėn. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje veikė paroda „Šiaulių krašto knygos ženklai – kaip knygos kultūros paveldas“. Joje buvo eksponuojami Šiaulių dailininkų G. Bagdonavičiaus, Šiaulių universiteto dėstytojų E. Birgėlos, V. Janulio ir šio universiteto absolventų R. Prišmontienės ir L. Putramentienės sukurti knygos ženklai.
2009 m. Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyrius paskelbė tarptautinį ekslibriso konkursą „Ex libris. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis“. Į šį konkursą įsijungė ir universiteto dėstytojai E. Birgėla, V. Janulis, L. Guokė. Šiame konkurse dėstytoja L. Guokė pelnė paskatinamąjį prizą, o V. Janulis buvo apdovanotas antrąja premija. Šio konkurso-parodos proga „Šiaurės Lietuvos“ leidykla išleido J. Nekrašiaus knygą „Lietuva knygos ženkluose (XVI a. – XXI a. pr.)“, skirtą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.
2010 m. Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra surengė atvirą respublikinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. Jonui Jablonskiui – 150“ (konkurso kuratorė L. Gudzinevičiūtė). Šiuo konkursu siekta paminėti žymiausio lietuvių kalbininko Jono Jablonskio 150-ąsias gimimo metines bei įprasminti lituanistikos istorijos ir dabarties, mokslo ir praktikos sąsajas. Šiame konkurse aktyviausiai dalyvavo Šiaulių universiteto Menų fakulteto studentai, vadovaujami doc. Arūno Uoginto, taip pat gausus Radviliškio Vaižganto gimnazijos moksleivių būrys ir du profesionalūs dailininkai iš Panevėžio.
2014 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos meno ir muzikos skyriuje atidengta atminimo lenta „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas“, skirta ekslibrisų kūrėjo, dailininko G. Bagdonavičiaus atminimui.
Ekslibriso sklaida ir knygos ženklo kūrėjai Šiauliuose
Šiaulių krašto, taip pat Lietuvos knygos ženklo raida susijusi su žymaus Šiaulių miesto pedagogo, dailininko ir ekslibrisų kūrėjo Gerardo Bagdonavičiaus vardu. Dar 1924 m. pradėjęs kurti ekslibrisus jis daug nuveikė populiarindamas lietuvišką knygos nuosavybės ženklą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jis tarpukaryje dėstė darbus ir piešimą Šiaulių berniukų gimnazijoje, amatų mokykloje ir Mokytojų seminarijoje. Dėstydamas piešimą jis moksleivius ir studentus supažindino su ekslibrisu, populiarino knygos ženklus ir jų kūrimą, rengė parodas.
G. Bagdonavičius iki pat 1986 m. dalyvavo ekslibrisų parodose, konkursuose, seminaruose, propagavo lietuviškąjį knygos ženklą Šiauliuose ir Lietuvoje. Dailininkas sukūrė per 200 ekslibrisų. Kai kurių ekslibrisų jis yra sukūręs po kelis ar keliasdešimt variantų. Jis taip pat turėjo surinkęs didelį šiuolaikinių ekslibrisų rinkinį, kurį sudarė daugiau kaip 450 knygos ženklų.
Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų eskizai ir piešiniai, kurių nemaža dalis skirta Šiaulių krašto žmonėms ir bibliotekoms. Bagdonavičius praturtino lietuvišką knygos nuosavybės ženklą naujais įdomiais kūriniais ir grafikos išraiškos priemonėmis. Jis pagrįstai laikomas lietuviško ekslibriso mokyklos pirmtaku, XX a. Lietuvos knygos nuosavybės ženklo klasiku.
1967 m. Šiaulių pedagoginiame institute (dabar Šiaulių universitetas) buvo įkurta piešimo, braižybos ir darbų specialybė, kur buvo ruošiami dailės, braižybos ir darbų mokytojai. Per eilę metų institute dirbo daug garbių dailininkų pedagogų, kurie daugiau ar mažiau prisidėjo prie knygos ženklo – ekslibriso puoselėjimo, skatino studentus susidomėti šiuo grafikos žanru. Tai prof. A. Toleikis, prof. V. Janulis doc. J. Kmieliauskas, R. T. Buivydas, dėstytojai A. Goštautas, E. Birgėla, A. Rauktys ir kt. Meniškų ekslibrisų yra sukūrę Šiaulių universiteto absolventai S. Burneckis, H. Mazūras, R. Prišmontienė, L. Putramentienė, Š. Škimelis, R. Uogintienė ir kt.
2015 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje rengiama mokslinė-praktinė konferencija „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX-XXI amžiuje“, skirta Šiaulių ekslibriso 90-mečiui paminėti. Šios konferencijos ir Šiaulių miesto dienų proga, nuo rugsėjo pradžios, P. Višinskio viešojoje bibliotekoje eksponuojami išdidinti, didelio formato dailininko G. Bagdonavičiaus autoekslibrisai, projekto „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“ įvadinių kūrybinių laboratorijų metu Šiaulių miesto ir rajono moksleivių ir mokytojų sukurti knygos ženklai „Ekslibrisai sau“; ekslibrisai šiaulietiška tematika iš Jono Nekrašiaus kolekcijos ir dailininko Klemenso Kupriūno sukurti knygos ženklai Šiaulių krašto žmonėms.

Autorių archyvų nuotr.