Aktoriai: Inga Norkutė, Aurimas Žvinys ir Nijolė Mirončikaitė skatino pažinti, pajausti ir pamilti rašytojos kūrybą.
Ievos KLENAUSKAITĖS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Sakoma, kad klasika nesensta, tačiau šiuolaikinis jaunimas lietuvių literatūros klasikų kūryba domisi vis rečiau. Kodėl taip yra, atsakyti nesunku. Galbūt skaitytojams jų kūriniai tiesiog nebeaktualūs, o gal dėl šios dienos realybės neatitinkančių aprašymų žmonėms sunku juos suprasti. Tad kaip šioje situacijoje reikėtų pasielgti? Versti vaikus nuo pat mažų dienų skaityti jiems neįdomius kūrinius ar leisti jiems klasikus pamiršti?

Siekė sugriauti stereotipą
Šiaulių „Laiptų galerijos“ direktorė Janina Ališauskienė atsako, kad klasikų jokiu būdu pamiršti negalima. Todėl kultūros darbuotojai suorganizavo skaitymų vakarą „Žemaitė šiandien ir vakar – vaizdai ir nutylėjimai…“. Vakaras skirtas Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės – Žemaitės 170 metų jubiliejui paminėti.
Renginiu siekta sulaužyti Žemaitės – „bobos su skarele“ – stereotipą, kai visuomenei žinomas asmuo neigiamai atsiliepė apie rašytojos kūrinius. „Tokia baudžiavinė literatūra išnyks, kai suvoksime, kad jei savo, deja, neturime, nereikia versti vaikų skaityti bobos su skarele“, – sakė jis.
„Toks skaudinantis ir įžūlus pasisakymas mus nuliūdino, todėl nusprendėme įrodyti, kad taip nėra“, – kalbėjo J. Ališauskienė.
Prieš 170 metų mūsų literatūrinė kalba tik formavosi. To meto šviesuoliai daugiausiai kalbėjo tik lenkų ir rusų kalbomis.
Tikriausiai, jeigu Žemaitė ir kiti to meto inteligentai nebūtų atsisakę patogesnio gyvenimo ir per kraują nebūtų kovoję už lietuvybę, šiandien mes nekalbėtumėme lietuviškai.
Todėl, anot kultūros darbuotojos, turėtumėme būti jiems labai dėkingi ir neleisti senosioms lietuvių tautos tradicijoms išnykti.

Skatino labiau domėtis literatūra
Skaitymų vakare Žemaitę ir Povilą Višinskį įkūnijo Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai: šiandien – Inga Norkutė ir Aurimas Žvinys, vakar – Nijolė Mirončikaitė. Jie susirinkusiems žiūrovams pristatė, kokia įvairialypė ir įdomi asmenybė buvo Žemaitė. Skatino pažinti, pajausti ir pamilti rašytojos kūrybą.
„Viliamės, kad po minėjimo žiūrovai ne tik ieškos komentarų apie rašytojos kūrybą, bet ir skaitys autorės kūrinius“, – atviravo galerijos direktorė.
Jos nuomone, tokie renginiai reikalingi, nes taip mes išmokstame labiau vertinti literatūrą.
„Šiandien žmonės mažiau skaito. Todėl mūsų, kultūros darbuotojų, užduotis – padaryti taip, kad žmogui nenusvirtų rankos pamačius knygą. Galbūt, jeigu žmonės atrastų daugiau laiko skaitymų vakarams, geriau pažintų rašytoją ir kitaip apie jį galvotų“, – svarstė J. Ališauskienė.

Aktoriai suvirpino žiūrovų širdis
Pasiekti žiūrovų širdis aktoriams tikrai pavyko. Po renginio žiūrovai dar ilgai negalėjo atsigauti ir gailėjosi, kad rašytojos jiems neteko pažinti anksčiau. Taip pat aktoriams, renginio organizatoriams, žiūrovams, už tai, kad čia susirinko, padėkojo Žemaitės vyriausios dukters proanūkė. Ji džiaugėsi, jog lietuviai rašytojos nepamiršta.
Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“. Žymiausi jos kūriniai: „Marti“, „Topylis“, „Petras Kurmelis“, „Sučiuptas velnias“, „Sutkai“.
Kūryboje vyrauja neigiami gyvenimo reiškiniai, pasakojimai epiški, ironiški, objektyvizuoti. Būdingi detalūs gamtos, papročių, buities, veikėjų išorės aprašymai. Daug dėmesio skiriama moters gyvenimui.

Šiaulių „Laiptų galerijoje“ vyko skaitymų vakaras, skirtas Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės – Žemaitės 170 metų jubiliejui paminėti.
Ievos KLENAUSKAITĖS nuotr.