Spalio 10 d. 12 val. Šiaulių dailės galerijoje įvyks Antano Šerono parodos „Metaforos“ atidarymas.
A. Šeronas gimė 1986 m. Radviliškio rajone, Prasčiūnų kaime. Baigė Sidabravo vidurinę mokyklą. 2006–2010 m. Panevėžio kolegijoje studijavo dailės ir technologijų pedagogiką. 2010 – 2011 m. tęsė dailės ir technologijų išlyginamąsias studijas Šiaulių universitete. 2011 – 2013 m. studijavo magistrantūroje ir tapo dailės (tapybos) magistru. Šiuo metu gyvena ir kuria Šiauliuose. Dalyvavo beveik 20 grupinių parodų bei surengė 6 personalines parodas. 2014 m. A. Šeronui skirta Šiaulių miesto savivaldybės jaunojo menininko stipendija. Dailininką įkvepia kaimo gamta, natūralus kaimo gyvenimo būdas, paprasta kasdienybė.
„Metaforos“. „Kadangi esu kilęs iš kaimo, todėl natūralu, kad tiesiog negalėjau nestebėti savitos kaimo gamtos ir, rodos, ramia vaga tekančio gyvenimo kartu su daiktais, gyvūnais, žmonėmis. Natūralus kaimo gyvenimo būdas, paprasta kasdienybė savaime įsirašė manyje kaip mano tapatumas. Šiandieninio greito gyvenimo tėkmėje juntu, tikriausiai kaip ir dalis žmonių, daug nenatūralumo, negatyvumo, skubėjimo dėl skubėjimo. Tai labai vargina. Kaip į sielos atgaivą atsigręžiu į melancholiškus praeities objektus, ieškau juose paprastumo, gerumo, tikrumo – širdies. Viskas, kas neblizga ir nešaukia, kas atėję iš pilkos kaimo kasdienybės, atveria man neįvardijamą žodžiais būties esmę. Taigi kaimo tema kūryboje man tebėra nepakitusi vertybė ir tarsi mano priebėga, kur galiu atsigauti, pailsėti, sugrįžti į save patį. Kartais koks senas, nebenaudojamas daiktas iš praeities atrodo toks mielas, taip paglosto sielą, prižadina vaikystės prisiminimus... Taip pat inspiruoja kūrybinius ieškojimus, nustebina spalvų, pustonių, faktūrų gausa. Mano vaizduojamų objektų savita estetika, savitas grožis ir prasmė – tai šiandienos pasaulio kontrastas. Savo darbuose perteikiu įvairių daiktų, pastatų ir gyvūnų pavidalus, kuriu individualią emocinę interpretaciją. Pasirinkti motyvai abstrahuojami ir sukuriama individuali emocinė interpretacija. Subjektyvi tikrovė perteikiama jai suteikiant žmogiškojo turinio emocijas. Paveikslai pasižymi plastiškais, turtingais paviršiais, koloritas išsiskiria plačia spalvų gama. Jis formuojamas šiltų ir šaltų, niuansuotų tonų ir pustonių pagrindu. Tam, kad išryškėtų paveikslų vizualinis kontekstas, pasirinkti ironiški kūrinių pavadinimai. Žinoma, kai buvau vaikiščias, stebėjau žmonių ir gyvūnų elgesį, įpročius. Ironiška, bet kai kuriais atvejais gyvūnai atrodo žmoniškesni nei kai kurie dabartinės visuomenės nariai. Manau, natūralu, jog praeities pastebėjimai atgimsta dabartiniame kontekste. Žmogus yra toks individas, kuris, gyvendamas savo gyvenimą, patiria įvairias emocijas, pastebėjimus, kuriuos jis pritaiko tolimesniuose gyvenimo etapuose.“ (A. Šeronas)
Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ
