,,Pasauliniu lygiu Šiaurės šalių bibliotekos yra labai išsivysčiusios, labai įdomios. Mes tikrai turime iš ko mokytis iniciatyvos“, – tikina R. Miežetienė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Aušrinė PETREVIČIŪTĖ
Ši savaitė šimtuose Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų yra ypatinga. Kai užgesinamos šviesos ir uždegamos žvakės, tuo pačiu metu dešimtys tūkstančių klausytojų klausosi to paties skaitomo teksto – vyksta Šiaurės šalių literatūros skaitymai. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje šie skaitymai rengiami kiekvienais metais. Apie skaitymus išsamiau papasakojo bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė ir direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Regina Miežetienė.

Šviesos ir žodžio šventė
A. Šiaulienė pasakoja, kad Skandinavijos šalys šiuos skaitymus sugalvojo jau prieš kokį 20 metų, nes norėta pakelti bibliotekų prestižą ir atkreipti visuomenės dėmesį į bibliotekų svarbą visuomenėje. O kad bibliotekos nebūtų veikiančios vien tik savo šalyje, tai sugalvota skelbti Šiaurės šalių bibliotekų savaitę ir pakviesti dalyvauti kitas šalis.
„Baltijos šalys įsijungė į šią savaitę ir sėkmingai dalyvauja iki šiol. Dabar gal kažkiek mažiau, nes rengiame ir savo Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę ir šiaip esame labai aktyvūs, bet vis tiek dar dalyvaujame“, – pasakoja A. Šiaulienė. P. Višinskio viešojoje bibliotekoje ši skaitymų savaitė rengiama jau 18-tą kartą.
„Tai – šviesos ir žodžio šventė, – teigia direktoriaus pavaduotoja R. Miežetienė. – Tie žmonės, kurie domisi Šiaurės šalių literatūra, susirenka žvakių šviesoje ir klausosi skaitomo konkretaus kūrinio.“ Kažkada tie projektai buvo finansuojami. Anot R. Miežetienės, kažkada netgi buvo jubiliejinė šventė, kai buvo pristatomas Šiaurės šalių maistas, buvo atvykęs ir ambasadorius. Vėliau viskas kažkiek aprimo – dabar dalyvaujama savanoriškai, be jokių projektų, finansavimo. „Tai tiesiog tapo kaip tradicija ir mes kiekvienais metais skaitome žvakių šviesoje“, – atvirauja R. Miežetienė.

„Draugystė Šiaurės šalyse“
Kasmet Šiaurės šalių bibliotekos savaitės organizatoriai paskelbia temą, apie kurią ir turi suktis bibliotekų veikla ir renginiai. Šių metų tema yra labai artima ir miela – „Draugystė Šiaurės šalyse“. Skirtingi tekstai išrinkti įvairioms amžiaus grupėms – mažiems vaikams, moksleiviams ir suaugusiems. Rekomenduojama, kad paskirti kūriniai bibliotekose būtų skaitomi vienu metu. „Sakykime, 9 val. ryto užgęsta bibliotekoje šviesos ir prie žvakių šviesos vaikams yra skaitoma kūrinio ištrauka ta tema. Jeigu pati knyga nėra išversta į lietuvių kalbą, tai išverčiamas bent jau skaitomas tekstukas“, – pasakoja Vaikų literatūros skyriaus vedėja.
Šiais metais vaikams skaityta norvegų rašytojo ištraukėlė apie draugystę. Autoriai dažniausiai būna nelabai nežinomi. Tiesa, kažkuriais metais yra buvę ištraukų iš Astridos Lindgren kūrinių.
A. Šiaulienė neslepia, kad skaitymai sulaukia susidomėjimo, tačiau labai didelės auditorijos ir nenorima – turi būti jauku: „Sulaukėme per 20 mažųjų klausytojų, išjungėme šviesas, degėme žvakeles. Aišku, ne vien tik skaitome tą tekstą. Pririnkome ir knygų apie draugystę, daug grožinės literatūros, kur išryškėja vaikų santykiai, vaikų bendravimas. Vyko ir pokalbis su vaikais – kaip jie draugauja, ar nebūna patyčių.“

Šiaurės šalių bibliotekos – sektinas pavyzdys
Anot R. Miežetienės, kasmet rengiamų skaitymų tikslas – Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas siekiant pažinti kultūrą, meną.
P. Višinskio viešoji biblioteka bendradarbiauja su Šiaurės ministrų taryba ne tik tuo, kad įsijungia į Šiaurės šalių bibliotekų savaitę. Gerokai anksčiau yra parengta projektų, pagal kuriuos buvo galimybė ir nuvykti į Geteborgo knygų mugę, ir apsilankyti Šiaurės šalyse. Kai vyko tarptautinė konferencija, tai ir bibliotekoje sulaukta svečių.
„Šiaurės šalių bibliotekų savaitė yra tikrai sektina kaip pavyzdys. Pasauliniu lygiu Šiaurės šalių bibliotekos yra labai išsivysčiusios, labai įdomios. Mes tikrai turime iš ko mokytis iniciatyvos“, – tikina R. Miežetienė.

A. Šiaulienė neslepia, kad skaitymai sulaukia susidomėjimo, tačiau labai didelės auditorijos ir nenorima – turi būti jauku.
Artūro STAPONKAUS nuotr.