Kelionė į tolimąjį Zanzibarą gana paprasta. Nuskridus iš Vilniaus iki Frankfurto (Vokietija) po 3–4 valandų jau įlipama į lėktuvą, skrendantį į Zanzibarą (Tanzaniją).
Autorės nuotr.

Izabelė BELKOVA
Tai labai nedidelis Tanzanijos archipelagas, susidedantis iš daugiau kaip 50 salų Indijos vandenyne, yra tik 36 km nuo rytų Afrikos pakrantės. Zanzibaras yra 6 laipsniai nuo ekvatoriaus, todėl laiko skirtumas nuo Lietuvos yra tik viena valanda ir tik dėl to, kad mes ką tik pasukome 1 valanda laikrodžių rodykles į priekį.
Pagrindinė salyno sala yra Zanzibaras, kurią vietiniai vadina Unguja. Čia gyvena 1,3 mln. gyventojų ir dauguma kaimuose, nes mieste, kuris vadinasi taip pat Zanzibaras, gyvena tik 200 tūkst. gyventojų, o senamiestyje (Stone house), kuris išvertus į lietuvių kalbą vadinasi Akmenų namai, – tik 18 tūkst. gyventojų.
Šis Zanzibaro priemiestis garsėja kaip visos rytinės Afrikos vergų prekybos centras. Dabar čia stovi bažnyčia ir memorialas – duobė su akmeninėmis vergų skulptūromis. Šioje vietoje XVI–XIX a. buvo laikomi vergai prieš juos parduodant turguje. Mažoje patalpoje, apie 20 kv. m, buvo laikoma apie 100 vergų prieš juos parduodant: čia sąlygos buvo baisios – juos užliedavo lietaus vandenys, trūko oro, maisto ir vandens. Ypač paklausios vergų turguje buvo moterys – jas nupirkęs gaudavai dar ir didelį kiekį papildomų vergų, t. y. šių moterų vaikus.
Tolimuose kraštuose teko matyt labai egzotiškų oro uostų, bet tokio nedidelio, medinio kaip mažos parduotuvės paviljono „oro uosto“ neteko regėti. Jame net nėra bagažo atsiėmimo konvejerio, o vienintelis bagažo patikros (peršvietimo) įrenginys dirba tik tol, kol nepavargsta prie jo dirbantis afrikietis. Kadangi mes skridome didžiuliu „Concorde“ lėktuvu, mūsų bagažo net netikrino, nes šis „oro uosto“ pareigūnas bedirbdamas pavargo ir pamojo mums ir kitiems svečiams keliauti toliau. Bet sumokėti 50 JAV dolerių už Tanzanijos vizą ir tokį pat išvažiavimo mokestį, žinoma, nepamiršo.
Patys vietiniai Zanzibarą vadina Juodąja Afrika, o lietuvių pamėgtos kelionės į šiaurės Afriką – Egiptą, Tunisą ir Maroką – nė iš tolo neprimena tikrosios – juodosios Afrikos. Vietiniai čia uždirba tik 1 JAV dolerį per dieną, bet šypsena nedingsta iš jų veidų. Tiesa, geriausiuose viešbučiuose, kurie priklauso pasauliniams viešbučių tinklams, kurių čia mažoka, darbuotojai gauna jiems pasakišką algą – net 30 JAV dolerių per mėnesį.
Šiuose „viskas įskaičiuota“ pasakiško grožio viešbučiuose daugiausiai ilsisi vokiečiai, anglai, prancūzai ir turistai iš Izraelio. Viešbučio personalo daugiau nei poilsiautojų, gal todėl viešbučių kainos daug kartų didesnės nei Turkijoje ar Egipte. Per 10 dienų poilsio teko sutikti ir pabendrauti tik su viena latvių pora. Šie šiek tiek per 40 metų amžiaus mūsų kaimynai yra labai žinomi kino pasaulyje žmonės: vyras – žymus kino ir televizijos režisierius bei prodiuseris, dirbantis su Holivudo žvaigždėmis, o žmona – scenaristė. Bet jie augina net 5 vaikus.
Beje, Zanzibare šeima, turinti 8 vaikus, laikoma maža, nes labai daug šeimų turi net 20 vaikų. Be abejo, vyras tiek vaikų susilaukia ne su viena žmona, nes čia dominuoja islamas, kuris leidžia turėti iki 4 žmonų – tik turėk pinigų joms bei vaikams išlaikyti ir nestokok sveikatos.
Laukiniame Zanzibaro senamiestyje, kuris labai primena Marakešą Maroke, siauros gatvelės ir ypač įdomus vietinis turgus. Čia prekiaujama suvenyrais, vaisiais, prieskoniais, žuvimi ir mėsa. Ypač sukrečiantis vaizdas žuvies ir mėsos turgaus paviljonuose. Jau prie įėjimo drybso „lietaus“ žuvis tiesiog ant praėjimo grindų, tuo pačiu metu pliaupia lietus ir visi aplink vaikšto per purvo balas. Toliau ant grindų musių nusėti guli didžiuliai tunai ir kitos didelės žuvys bei įvairios jūrų gėrybės. Ypač brangi mėsa, galbūt todėl vieną mėsos gabalą pardavinėja trise ar keturiese: vienas pardavėjas ir keli „reklamos specialistai“.
Tanzanijoje gyvena per 45 mln. gyventojų. Vidutinė oro temperatūra apie 300C šilumos, bet Zanzibare gana drėgna, todėl vanduo Indijos vandenyne yra daugiau nei 300C šilumos. Beje, čia labai akivaizdžiai galima įvertinti, kaip mėnulio fazės veikia žemę, o ne tik žmonės, nes priklausomai nuo mėnulio fazės vandenynas per kelias valandas atsitraukia nuo kranto net per 500 metrų atstumu kelių kilometrų ruože ir tada gali vaikščioti vandenyno dugnu. Bet vėliau atoslūgiui staiga pasibaigus vandenynas ištisų kilometrų zonoje vėl staiga grįžta į savo krantus. Vaizdas įspūdingas ir nepakartojamas kaip kokiame fantastiniame filme – tokių gamtos reiškinių niekur neteko matyti. Tokių atoslūgių metu tiek vietiniai, tiek turistai vaikščioja vandenyno dugnu ir ieško įdomių radinių. Tiesa, reikia greitai bėgti ir spėti laiku pasiekti nutolusį krantą, nes vanduo kartais grįžta ypač staiga ir greitai.
Zanzibaras yra jūros gėrybių ir vaisių rojus, kur šios gėrybės yra pagrindiniai vietinių patiekalai, nes mėsa čia daug kartų brangesnė nei krabas, langustai, aštuonkojai, didžiulės krevetės ir įvairiausių rūšių žuvys.
Kelionės metu teko lankytis ir prieskonių fermoje, kurioje auga daugybė įvairių vaisių, pavyzdžiui, net 17 rūšių bananai, iš kurių žalieji yra labiausiai mėgstami vietinių. Didžiuliai lyg mūsų ąžuolai mango bei duonos medžiai. Taip pat papajos, kurios ypač vertingos medicinoje. Vietiniai kasdien suvalgo bent keturias mažas juodas jų sėklytes ir neserga maliarija, o mes profilaktiškai gėrėme bjaurius ir brangius vaistus bei privalomai turėjome skiepytis nuo geltonojo drugio.
Džiunglių plantacijose auginami augalai, iš kurių išgaunamas kamparas, lūpdažių aliejus, ženšenis, karis, vanilė, cinamonas, ir t. t. Žinoma, per metus čia būna po keletą derlių. Beje, ant vieno pipirmedžio auga net keturios pipirų rūšys: žalieji, juodieji, baltieji ir raudonieji.
Kokosai auga ant labai aukštų palmių, todėl kokosų plantacijos turi savo vietinį akrobatą, nes įlipti į 20 metrų palmę, kuri neturi jokių šakų, yra tikrai sudėtinga, nes jei kokosas nukris, jis suduš ir išbėgs sultys.
Labai nustebino ananasų plantacija, nes vienam ananasui, kuris išauga tik vienas vaisius iš vieno augalo ir tik per 2 metus, reikalingas net 4 kv. m žemės plotas.
Zanzibare yra pasakiško grožio, labai balto smėlio paplūdimiai, kurie laikomi vieni gražiausių pasaulyje, didžiulių vėžlių ir beždžionių parkai.
Nors čia juodoji Afrika, bet yra gana švaru ir tvarkinga, ir toli gražu neprimena Indijos šiukšlynų ir ubagybės, nors vietiniai tikrai nepasižymi darbštumu ir aktyvumu gal dėl karščio, gal dėl gyvenimo būdo. Turbūt todėl jų vienas pagrindinių posakių „Hakuna matata“, kuris lietuviškai reiškia „Jokių problemų“. Šis posakis yra ne tik ant suvenyrų, bet ir rūbų, rankinių ir pan. Tiesa, labai gražus ir vietinių pasisveikinimas „Džambo“ („Sveiki“).
Beje, visame Zanzibare yra tik trys šviesoforai, o mums lankantis veikė tik du, o eismas vyksta kaip Anglijoje, bet avarijų neteko matyti.
Todėl jei sugalvojote nukeliauti į šią labai tolimą salą, žinokite, kad čia hakuna matata – jokių problemų.

Plantacijose auginami augalai, iš kurių išgaunamas kamparas, lūpdažių aliejus, ženšenis, karis, vanilė, cinamonas, ir t. t. Jaunas Zanzibaro gyventojas demonstruoja, kaip lūpdažių aliejumi galima nuspalvinti ir lūpas, ir nagus.
Autorės nuotr.

Priklausomai nuo mėnulio fazės vandenynas per kelias valandas atsitraukia nuo kranto net per 500 metrų atstumu kelių kilometrų ruože ir tada gali vaikščioti vandenyno dugnu.
Autorės nuotr.

Čia XVI–XIX a. buvo laikomi vergai prieš juos parduodant turguje. Mažoje patalpoje, apie 20 kv. m, buvo laikoma apie 100 vergų prieš juos parduodant: čia sąlygos buvo baisios – juos užliedavo lietaus vandenys, trūko oro, maisto ir vandens.
Autorės nuotr.

Labai nustebino ananasų plantacija, nes vienam ananasui, kuris išauga tik vienas vaisius iš vieno augalo ir tik per 2 metus, reikalingas net 4 kv. m žemės plotas.
Autorės nuotr.

Prie įėjimo į turgų drybso „lietaus“ žuvis tiesiog ant grindų, tuo pačiu metu pliaupia lietus ir visi aplink vaikšto per purvo balas.
Autorės nuotr.