Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, Šiauliuose suklestėjo asmeninės bibliotekos, kurios buvo vertingos tiek autorių įvairove, tiek knygų turiniu. Tapo prieinamos ir tos asmeninės bibliotekos, kurių didžiąją dalį sudarė tarpukaryje ir seniau leistos knygos, sovietmečiu draudžiami leidiniai ar užsienyje išleistos išeivijos lietuvių autorių knygos.
šviesa.
Jono ir Vilijos Montvilų šeimos biblioteka ir dokumentų rinkinys
Šiaulietis bajoras Jonas Montvilas paveldėjo Gatautiškės dvaro, esančio netoli Varnių, bibliotekos likučius. Šis dvaras priklausė Jono Montvilo senelio broliui Liudvikui Montvilui ir jo žmonai Vladislavai Montvilienei. Šią biblioteką kaupė ir saugojo trys Montvilų giminės kartos. Knygos ir pluoštelis senų laikraščių iš šios dvaro bibliotekos buvo sukrauti į seną medinį lagaminą. Jis buvo surastas daugiau kaip prieš dvidešimt metų Šiauliuose, Žemaitės gatvės 89 namo palėpėje. Rasta apie penkiasdešimt įvairių knygų, daugiausia lenkų kalba, trys knygos rusų ir viena vokiečių kalba. Didžiausią šios bibliotekos dalį sudaro grožinė literatūra.
Pati seniausia šios bibliotekos knyga – Vergilijaus „Eneida“ išleista lenkų kalba Varšuvoje 1830 metais. Knygos išleistos Lenkijos ir Rusijos imperijos leidyklose: Varšuvoje (21), Krokuvoje (5), Peterburge (5), Maskvoje (4), Kijeve (1), Odesoje (1), Lvove (1) ir Revelyje (1). Lietuvoje išleistos 3 knygos. Šių knygų priešlapiuose arba priešlapyje – savininkų autografai ir įrašai. Daugiausia knygų yra su Aleksandro Lukianskio (1818–1870) parašu ir giminės herbiniu antspaudu (Przujaciel). Tai seniausios šios asmeninės bibliotekos knygos, išleistos 1830–1857 metų laikotarpiu. Kai kurios knygos pažymėtos ekslibrisu „Bibliotheka Vorniensis“. Yra knygų pažymėtų Michailo Kombaro, Ksaveros Kombar, Liudviko Montvilo ir Michail Bucewicz įrašais, Vandos Gobialo ir Edvardo Montvilo antspaudais. J. Kaczkowski knyga „Ostatni z Nieczujow“ nugarėle pažymėta įspaustu superekslibrisu „L. J.“. Daugelis nepriklausomos Lietuvos laikotarpio knygų pažymėtos dailininko Jono Sidaraviačiaus apie 2000 metais sukurtu ekslibrisu Ex libris Jono Montvilo su Montvilų giminės herbu Leliva. Nemažai knygų įrišta prie leidyklų veikusiose knygrišyklose. Dalis knygų įrišta vietinių knygrišių. Visos šios knygos papildė Jono ir Vilijos Montvilienės – Šiaulių universiteto bibliotekos bibliotekininkės, knygų kolekiją.
J. ir V. Montvilų šeimos bibliotekoje sukaupta per 1300 egz. leidinių. Iš jų 330 egz. laikraščių ir žurnalų, 12 egz. reprodukcijų komplektų, 30 egz. atvirukų rinkinių ir 170 egz. atskirų atvirukų. Likusią bibliotekos dalį (apie 760 egz.) sudaro knygos lietuvių, lenkų, vokiečių, rusų, latvių, anglų, prancūzų ir kitomis kalbomis. Biblioteką papildo gana didelis giminės archyvas. Jame saugomi seni giminės narių pasai, testamentai, laiškai, žemės nuosavybės dokumentai ir kt.
Dizainerio ir kraštotyrininko V. Purono asmeninė biblioteka ir knygų kolekcija
Vilius Puronas gimė 1947 m. vasario 11 d. Panevėžyje. Jo gausią spaudos leidinių ir dokumentų biblioteką sudaro knygos apie architektūrą, istoriją, kultūrą, meną, kulinariją, paveldą, etnografiją, daug žodynų, enciklopedijų, įvairių žinynų, grožinės literatūros leidinių. V. Puronas surinko, kaip pats sako, gausybę specifinės informacijos, kuri ne kiekvienoje bibliotekoje rastųsi. Tai žinios iš Šiaulių ir krašto istorijos, apie folklorą, vaiduoklius, keistuolius, bendrai apie Šiaulių miesto aurą. Visko ir neišvardysi. Jo kolekcijoje tarpukario Lietuvos leidyklų spaudos leidinių, nemažai Kultūros bendrovės ir Kultūros švietimo draugijos Šiauliuose išleistų knygų, brošiūrų, kalendorių ir kt. Ypač V. Purono bibliotekoje yra vertingi XIX–XX spaudos leidiniai ir periodikos rinkiniai, susiję su Šiauliais ir Šiaulių kraštu.
Kaip prisipažįsta Puronas, pirmosios brangintos knygos yra iš tarpukario: A. Šapokos „Lietuvos istorija“, Lietuvos enciklopedijos I-IX tomai, žurnalo „Karys“ komplektai. Tarp jo turimų knygų yra daug lenkiškos literatūros. Sovietmečiu kaimyninėje valstybėje buvo kiek švelnesnė politinė cenzūra, todėl daugelis žinių skyrėsi nuo primityviosios ideologijos, skleistos LTSR mokyklose ar periodikoje. Nors lenkiškas požiūris į istoriją nesuvirpino Viliaus smetoniškųjų A. Šapokos istorijos įdiegtų pamatų, tačiau per lenkų kalbą gavo tą intelektualinį pranašumą, kurio neturėjo jo bendraamžiai. Asmeninėje bibliotekoje yra išlikę 1963–1989 metais Lenkijoje leistų žurnalų „Przekroj“, „Panorama“, „Szpilki“ komplektai. Jiems jis yra dėkingas už suformuotą poreikį pasaulio reiškiniuose ieškoti įdomumo, būti alkanam žinioms ir intelektualiniam humorui.
Nuo mokyklos laikų Viliaus intelektinio pasaulio formavimui, o gal būsimų įdomiosios Šiaulių istorijos dėstymo manierai didelę įtaką turėjo anuometiniai (mokyklos ir studentijos laikų, vėliau vyr. dailininko) specifinės informacijos rinkimo kolekcijos, kurių albumėliai ir dabar tebėra svarbi informacijos suradimo priemonė. Tai pirmiausia asmens dienoraštis. Storo sąsiuvinio formato – 13 tomų, rinkinys saugomas Šiaulių apskrities archyve. Jis pradėtas rašyti nuo mokyklos-internato laikų, bene nuo 1961 m., ir baigtas apie 1973 m. grįžus iš tarybinės armijos. Tai daugiau studentiško laikotarpio kūrinys, dabar žiūrint iš laikmečio perspektyvos savotiškas „Įdomiosios Šiaulių istorijos“ juodraštis. Tai įvairios, iliustracijos-koliažai, savų ar kolegų-draugų išsireiškimai ir aforizmai, įdomesnių atsitikimų aprašai ir kt.
V. Purono rinkiniuose yra sukaupta įvairių spaustuvinių šriftų kolekcijos. Tai 8 piešimo sąsiuvinio albumėliai, į kuriuos būdamas studentas rinko ir įklijuodavo įvairių šriftų pavyzdžius ar jų grafines modifikacijas, randamas žurnaluose, kopijuotas ar reprodukuotas Zenito fotoaparatu. V. Puronas yra sudaręs iš piešimo sąsiuvinių, 4 miesto dizaino įrangos rinkinukus-albumėlius. Tai suklijuotos iškarpos iš įvairių laikraščių, žurnalų, daugiausia – fotografijos, susijusios su įvairiais miesto dekoro ar dizaino akcentais ar kai kurių infrastruktūros principų skelbimo būdais, šventiniais miesto papuošimais. Tai pačiai „popierinių kolekcijų“ sferai priskirtini ir spalvinių sprendimų rinkiniai ar urbanistinių kompozicijų rekomendacijos.
Įdomi heraldikos istorija – 3 suklijuoti ir 3 palaidi albumai. Tai XX a. 7–9 dešimtmečių sudėtinė vizualinio dizaino-semiotikos dalis. V. Puronas nuo studentijos laikų susidomėjo heraldikos istorija, spalvų simbolika. Institute surinko lietuviškos heraldikos albumuką, kariuomenėje – latviškos heraldikos, dirbdamas Šiaulių miesto vyr. dailininku – 3 albumus įvairių heraldinių fragmentų, vienaip ar kitaip buvusių aktualių irstant sovietinei imperijai. Tarsi antras tomas buvo surinktas papildant studentiškų laikų lietuviškosios valstybinės heraldikos rinkinį. Ši kolekcija leido nesunkiai rasti kalbą tiek respublikinėje heraldikos komisijoje ar vietos komisijose, sprendžiant su praeities simbolika susijusius klausimus, tiek integruotis į istorinės LDK bajorijos terpę, būnant Jotvingių Kryžiaus Riterių ordino nariu-donatoriumi. Žinoma, tai leido V. Puronui tarti svarų žodį vizualiniame dizaine, taikomojoje spalvininkystėje ir simbolikoje, jausti ambicijas ar mastelį kuriant heraldinę muziką, himnus ar skanduotes.
Bene pats svarbiausias iš V. Purono „popierinių kolekcijų“ yra Šiaulių istorijos straipsnių rinkinys. Tai trylikos tomų rinkinys, sudarytas iš įvairių straipsnių apie Šiaulius nuo seniausių laikų iki 1991 m. Jį sudaro kopijos ir iškarpos iš įvairių laikraščių, žurnalų, pradedant XIX a. pradžios su Šiauliais susijusia informacija, tarpukario laikraščių žinutės ir į jo rankas patekusios „Raudonosios vėliavos“ straipsnių iškarpos. Tai iš tiesų patogi sankaupa rašant ar cituojant įvairias Šiaulių istorijos aplinkybes ar nutikimus.
Bene aktualiausias ir dažniausiai naudojamas Purono asmeninėje bibliotekoje yra šiaulietiškos tematikos knygų rinkinys, kurį jis pradėjo kaupti nuo 1974 m. ir tęsia iki šiol. Tai carinių dokumentų ir knygų kopijos: Bukovskio ir Taškino „Valsčiaus miestas Šiauliai“ (rusų k.), Kauno gubernijos metraščių (1848-1914 m.) fragmentai apie Šiaulius, pilna Mauricijaus Griškevičiaus, grafo Zubovo archyvaro, studija lietuvių kalba („Šiaulių ekonomijos arba karališkųjų stalo dvarų aprašymas...“) ir kt. Taip pat leidinių kopijos iš Lietuvos Mokslo akademijos archyvų surinktos apie 1983 m. vasaros atostogų metu. Atskirai paminėtina 1628–1678 m. Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios vizitacijų lietuviško vertimo kopijos, gautos iš klebono Liudviko Mažonavičiaus apie 1984 m. Taip pat 1911 m. Šiaulių telefonų abonentų sąrašas – tai pagrindiniai leidiniai ir dokumentai, susiję su Šiauliais, pasirodę iki Pirmojo pasaulinio karo.
Įdomios ir originalios yra V. Purono asmeninėje bibliotekoje esančios specialaus įrišimo knygelės. Reikia paminėti tris tokias specifines knygeles atmainas. Tai Šiaulių miesto laikraštyje „Raudonoji vėliava“ 1986 metais spausdintų straipsnių apie Šiaulių istoriją, rinkinius. Šie dizainerio V. Purono iniciatyva parengti ir įrišti leidinukai (60 vnt.), buvo skirti miesto įkūrimo 750-mečiui ir platinami Šiauliuose.
V. Purono asmeninės bibliotekos knygos sužymėtos įvairiais knygos ženklais: antspaudais, ekslibrisais, lipdėmis ir kt. Dažniausiai jo asmeninės bibliotekos knygos pažymėtos apibrėžtu knygos antspaudu, kurio viduje yra aštuonių eilučių įrašas „DIZAINERIS / VILIUS / PURONAS / BRONISLAVO / LIETUVOS TSR / 235400 ŠIAULIAI / VILNIAUS G. 138-7 / TEL. 22029“. Kitame neapibrėžtame knygos antspaude yra keturių eilučių įrašas „VILIAUS / & / VIRGINIJOS / NUOSAVYBĖ“. Dar kitas apibrėžtas kvadrato formos miniatiūrinis knygos antspaudas yra su trijų eilučių įrašu „PURONŲ / ŠEIMOS / NUOSAVYBĖ“. Šio knygos antspaudo dydis 11x11 m m. Įdomūs yra ir V. Purono šriftiniu būdu „Titnago“ spaustuvėje rinkti asmeninės ir šeimos bibliotekos ekslibrisai. Tai cinkografijos būdu spaustuvėje spausdintas ekslibrisas su šešių eilučių įrašu „SENOJI / LIETUVIŠKA / SPAUDA / EX LIBRIS / VILIAUS / PURONO“. Jo dydis 40x65 m m. Kitame spaustuvėje spausdintame 42x65 m m dydžio ekslibryje yra šešių eilučių įrašas „ŠIAULIŲ / ISTORIJOS / KOLEKCIJA / EX LIBRIS / PURONO / VILIAUS“. Taip pat V. Puronas savo asmeninės bibliotekos knygas žymėjo 78x52 m m dydžio dekoratyvinėmis lipdėmis, kuriose nurodytas jo vardas, pavardė, profesija, pareigos, adresas, darbo ir namų telefono numeriai.
2013 m. V. Puronas per 1.5 tūkst. vertingų antikvarinių knygų, albumų ir katalogų iš savo asmeninės bibliotekos, dovanojo Šiaulių universiteto bibliotekai. Savo dovanotas knygas V. Puronas pažymėjo keturių eilučių netaisyklingos formos neapibrėžtu antspaudu-įrašu „DIZAINERIO / VILIAUS PURONO / KNYGŲ FONDAS / ŠIAULIAI“. Seniausios iš šio knygų fondo yra dvi knygos – išleistos 1732 m. Leipcige ir 1738 m. Ciuriche. Kitos knygos yra išleistos nuo XVIII a. iki 1955 m. ir sudaro didžiąją dalį jo gausios knygų kolekcijos. V. Purono dovanoti unikalūs leidiniai yra lietuvių, anglų, rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis, mokslo ir grožinės literatūros knygos. Tarp jų – Vydūno raštų pirmasis leidimas, Jono Jablonskio knygų originalai, JAV lietuvių leidiniai, Šiauliuose tarpukariu išleisti spaudiniai, Sąjūdžio literatūra. Ne viena knyga yra su buvusių savininkų antspaudais, ekslibrisais, įrašais. Jos saugomos kaip nedaloma kolekcija Šiaulių universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje ir sudaro dizainerio Viliaus Purono knygų fondą.
Menotyrininko, kolekcininko profesoriaus dr. V. Rimkaus asmeninė biblioteka ir spaudos leidinių bei meno kūrinių kolekcija
Vytenis Rimkus gimė 1930 m. sausio 17 d. Knygomis domisi nuo vaikystės. Mokydamasis pradinėje mokykloje knygutes skaitė ir rinko kartu su sesutėmis. Namuose buvo didelė tėvo, Šiaulių berniukų gimnazijos mokytojo, Jaroslavo Rimkaus (1888–1976) biblioteka. Atsimena puikiąją K. Šimonio „Eglę žalčių karalienę“, „Tarzaną“ ir kitas. Gresiant trėmimams, jo tėvas savo biblioteką išvežė pasaugoti dviem kaimynams. Grįžus iš tremties ir lagerio vieną didesniąją bibliotekos dalį rado net nepaliestą, o kitos neliko, ten augusių vaikų spalvotos iškarpos plačiai buvo paplitusios tarp apylinkės vaikų. O V. Rimkaus kruopščiai kaupta gimnazistiška bibliotekėlė taip ir dingo be pėdsakų, o kartu – ir pašto ženklų kolekcija.
1958 m. grįžęs iš tremties V. Rimkus pradėjo kaupti asmeninę biblioteką. Mokantis Leningrado akademijos Repino dailės institute pirkdavo vos ne visus leidinius apie meną. Susikaupė krūvos smulkiųjų leidinių – parodų katalogų, bukletų, teatrų ir koncertų programų ir t. t.17. Palaipsniui susiformavo leidinių grupės apie meną (albumai, parodų katalogai); istoriją, kraštotyrą, lituanistiką; dar apie tremtį Sibire; įvairios enciklopedijos. Knygų turi keletą tūkstančių, jos susigrupuotos pagal įgijimo metus, iš dalies – pagal formatus. Jų esama visuose buto kambariuose, rūsyje, garaže, šiek tiek atgautoje kaimo sodyboje. Daugiausia knygų – lietuvių ir rusų kalbomis, dar yra lenkiškų, latviškų, estiškų, vokiškų, anglų, po vieną kitą – kitomis kalbomis. Yra knygų, išleistų XVIII a., XIX amžiaus lietuviškų ir lenkiškų knygų. Turi laikraščių ir žurnalų komplektų („Kultūros barai“, „Pergal“, „Literatūra ir menas“ ir kt.). Savo asmeninėje bibliotekoje saugo tarpukaryje leistus žurnalus „Kultūra“, „Gimtasai kraštas“, „Lietuvos mokykla“, „Skautų aidas“, „Naujoji romuva“, „Šaulė“ ir kt. Taip pat visą „Kūrybos“ (1942–1944 m.) komplektą, yra paskirų to meto laikraščių numerių. Didesnioji dalis smulkiosios literatūros (katalogai, bukletai, turistinė literatūra, žemėlapiai) sugrupupuota į aplankalus pagal šalis, temas ir kt.
V. Rimkui vertingiausi yra šie leidiniai: 1930-ųjų metų „Vytauto Didžiojo albumas“ (originalas), už 500 Lt pirktas „Pasaulio atlasas“. Yra daug autografuotų knygų (S. Šalkauskio, J. Paukštelio, T. Ivanausko, J. Balčikonio ir kt.). Dr. J. Šliūpo autografuotas knygas dovanojo Šiaulių universitetui, dr. J. Šliūpo fondui. Turi nemažai vertingų dokumentų, laiškų (vieną dr. J. Basanavičiaus, K. Korsako, J. Grušo ir kt.). Įdomių tarpukario laikotarpio fotografijų: Šiaulių J. Janonio gimnazijos (100 vnt.), tremties (apie 100), tautodailininkų darbų ir kt. Yra nemažai atvirukų Šiaulių, moterų temomis. Profesorius yra sukaupęs gausybę segtuvų su vertinga medžiaga apie dailininkus G. Bagdonavičių, A. Krištopaitį, V. Trušį, A. Toleikį, A. Visockį, A. Tyčiną, liaudies meistrus, iškarpų iš laikraščių ir žurnalų, parodų lankstinukų ir katalogų, kvietimų, taip pat Šiaulių tema ir šiauliečiams skirtų knygos ženklų. Jis turi nemažai dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtų piešinių, eskizų, atvirukų, fotografijų, ekslibrisų. Yra surengęs nemažai parodų iš savo rinkinių, davęs daug eksponatų bendroms (atvirukų, dokumentų) parodoms 18.
