Šeštadienį Žaliūkių malūnininko sodyboje šiauliečiai ir miesto svečiai linksminosi Užgavėnių šventėje. Šiaulių miesto folkloro kolektyvai atliko tradicines Užgavėnių dainas ir kvietė visus šokti. Užgavėnių persirengėliais galėjo čia pat tapti ir nepasiruošę – „nepasirėdę“ šiauliečiai: kaukės atėjusiems buvo dalijamos dar prieš įžengiant į sodybą. Vienu žodžiu, smagiai pokštauti, linksmintis, juokauti mokėjo ir vaikai, ir suaugusieji. O tuo metu aplink malūną susibūrusios Šiaulių miesto rajonų bendruomenės ir miesto ugdymo įstaigų komandos kepė blynus – šiauliečiai noriai juos kirto.
Blyninės viliojo ir dainomis, ir skelbimais
Blynų kepėjų komandos Užgavėnių šventėje turėjo išties daug darbo – kas triukšmaudami ir pokštaudami viliojo skanauti blynų, kas plėšė akordeoną ir iš visų plaučių traukė dainas, o kas ir reklaminiais užgavėniškais skelbimais kvietė nepraeiti pro šalį ir paraugti pačių skaniausių blynų. Jau ne pirmus metus savo pasiruošimu stebina Šiaulių logopedinės mokyklos studija „Saulės klėtis“. Vienas iš studijos šūkių tikino, kad blynai ne tik skanūs, bet ir kaip vaistai: būtina ragauti, jei ilgai nori gyventi. O kur dar komandų paruošti pagardai – nuo jų skonių ir spalvų raibo akys. Susirinkusieji galėjo paskanauti ir pagrindinio Užgavėnių valgio – šiupinio, gurkšnoti žolelių arbatą, Užgavėnių turgelyje nusipirkti įvairių lauktuvių – nuo medinių kaukių, inkilų iki gardžių prekių.
Energingumu išsiskyrė Dainų bendruomenės čigonai – šie garsiai kvietė ragauti blynų, išsiburti ateitį. Kur jau atsispirsi tokiems kerams, nors už juos teko sumokėti.
„Čia mano gražuolės! O aš esu čigonas numeris pirmas ir baronas! Mesim ir burtus, prašom, duokite savo rankelę. Bursime ir tiems, kurie norės, ir tiems, kurie nenorės! Žiūriu, žiūriu, žiūriu, žiūriu – keturi piršteliai, kažkodėl vienas labai mažas – gyvensite daug metų, ištekėsite, šešis vaikus turėsite. Beždžionės metais nesubeždžionėkit, brangioji, nes visko gali būti. Bet žinai, už dyką čigonas nieko neduoda, tad prašom centų“, – atkirto čigonų galva. Teko krapštytis piniginėje...
Išskirtiniai aprėdai
O šiemet buvo labai įdomių kostiumų. Nuoširdžią šypseną kėlė baltais kailiais išsiskyrusi mama ožka su mažuoju ožkiuku, pamažėle vaikštinėjantys po Žaliūkių malūnininko sodybą. „Mėgstame Užgavėnes ir nusprendėme taip apsirengti. Kostiumus išsinuomojome – net nustebome, kad radome tokį lietuvišką motyvą. Buvau nusprendusi pati pagaminti kaukę, seniau taip ir darydavau papje-mašė technika, bet šį kartą nebuvo laiko. Smagi šventė, kodėl gi ne?
Helovyno nešvenčiame, o kas lietuviška, mums yra gražu ir miela“, – sakė mama Laura.
Šiaulių universiteto folkloro ansamblio „Vaiguva“ nariai – irgi ne ką prastesni. Su armonika vaikštinėjo aukštas vyriokas, pasidabinęs skardine, plunksnomis dekoruota karūna, kauke su balta barzda – lyg ir kažkur matytas. O šiam į parankę įsikabinusi dama aukštai išsistiebusia šiaudų kasa. Kas per ponai? „Aš esu vyriausias miesto „bliekorius“ – skardininkas. Statau paminklus, pastačiau lapę, penktą kėlinį kėlinį, bet jį žadėjo čia atnešti, pasidarė toks portatyvinis – iš vienos į kitą kilnojamas“, – kalbėjo aukštas ponas.
O skardininko draugė – aiškiaregė. Savo aukšta antena transliuoja visas idėjas iš kosmoso savo „bliekoriui“. Imtuvais besigiriančios aiškiaregės teiravomės, ar gali nuspėti ateitį. „Man reikia gerai sumokėti, kad pasakyčiau ateitį. Kad gerus dalykus sakyčiau – dar daugiau sumokėti“, – atkirto „bliekorka“.
Netrukus į sceną žengęs studentų kolektyvas „Vaiguva“ savo dainų repertuare atsiliepė į miesto aktualijas.
„Labai svarbus dalykas – Seimo rinkimai, pernai buvo miesto valdžios. O mes irgi karjeros siekiantys: diplomus gausim, tai eisim tiesiai į valdžią. Bandom žiūrėti – kas ką gerai daro, ką blogai, kokie žmonės aplink, tai ir tokias dainuojam dainas per Užgavėnes“, – sakė Šiaulių universiteto folkloro ansamblio vadovė D. Martinaitienė.
Šventėje skambėjo žiemos pasmerkimo oracija, o vakarop su giesmėmis buvo palydėta ir ant laužo sudeginta Morė – atsibodusi ir įkyrėjusi žiemos dvasia.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Dainų bendruomenės čigonai nenustodami gyrėsi, kad jų blynai patys skaniausi.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Mama Ožka, sūnus Ožiukas ir Ragana – mama Laura, sūnus Julius ir močiutė Jūratė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
„Bliekorius“ su „bliekorka“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
