Lapkričio 6 d. 17 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, vyks leidinio „Raudondvario dvaras. Laiko ženklai“ IV tomo pristatymas. Naujajame leidinyje – septyni Lietuvos ir Prancūzijos tyrėjų straipsniai, atskleidžiantys mažiau žinomus Raudondvario dvaro istorijos puslapius: nuo XVIII a. rūmų architektūros ir didikų gyvenimo iki grafų Tiškevičių fotografinio palikimo, kelionių po Europą bei dvaro ūkinio ir socialinio gyvenimo.
Tęstiniame Kauno rajono muziejaus leidinyje „Raudondvario dvaras. Laiko ženklai“ jau ketvirtą kartą pristatomi nauji istoriniai tyrimai, papildantys Raudondvario istoriją anksčiau neskelbtais faktais, archyviniais atradimais ir įžvalgomis. Šįkart leidinyje publikuojami septyni moksliniai straipsniai, kuriuos parengė šeši tyrėjai.
Ką slėpė XVIII a. Raudondvario rūmai?
Vieną netikėčiausių žvilgsnių į dvaro praeitį pateikia architektūros istorikas dr. Marius Daraškevičius. Straipsnyje „Po „saksonietišku“ stogu: Zabielų Raudondvario dvaro rūmai XVIII amžiuje“ jis rekonstruoja laikotarpį, kai Raudondvarį valdė Zabielų giminė.
Istoriniai inventoriai liudija, kad anuomet rūmuose buvo įrengtas porceliano kambarys, puošni biliardo salė, vadinamasis „vokiškasis“ miegamasis, privati vaistinėlė, o pilies bokšte – koplyčia. Raudondvaris tuo metu buvo ne tik didikų rezidencija, bet ir svarbi politinių ryšių palaikymo vieta. 1759 m. čia pusantros dienos iškilmingai viešėjo Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštis Karolis Saksas – Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III sūnus.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus menotyrininkė dr. Aldona Snitkuvienė tyrinėja grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus architektūrinį palikimą. Jos straipsnyje atskleidžiami Raudondvario ir Vialos dvarų statybų istorijos puslapiai, grafo ryšiai su Europos architektais ir ambicingi statybų projektai. Vienas jų – reprezentacinės Raudondvario arklidės, kuriose XIX a. buvo įrengtas šildomas maniežas, modernūs žirgų gardai, drenažo sistema. To meto šaltiniuose minima, kad šio pastato statyba kainavo apie 80 tūkstančių rublių.
Grafo Tiškevičiaus fotografijos – naujas žvilgsnis į Lietuvos meno istoriją
Ypatinga vieta leidinyje tenka B. H. Tiškevičiaus fotografiniam palikimui. Pastaraisiais metais į Lietuvą iš Paryžiaus aukciono sugrįžo devyni originalūs grafo fotografijų albumai, tarp kurių – ir XIX a. paskutiniojo dešimtmečio moterų aktų fotografijos.
Šis atradimas paskatino iš naujo tyrinėti nuogo kūno fotografijos ištakas Lietuvoje. Menotyrininkė dr. Odeta Žukauskienė straipsnyje „Apnuogintas moters kūnas XIX a. grafo B. H. Tyszkiewicziaus fotografijose“ nagrinėja šių kūrinių meninę raišką ir kultūrinę reikšmę.
Prancūzijos Nicéphore'o Niépce'o fotografijos muziejaus rinkinių direktorius Sylvainas Bessonas pristato grafą kaip smalsų, keliaujantį ir eksperimentuoti mėgusį savo epochos fotografą. B. H. Tiškevičius priklausė prestižinėms Prancūzijos fotografų draugijoms, o jo darbai buvo eksponuojami įvairiuose Europos miestuose ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vienas įdomiausių fotografinio palikimo liudijimų – maždaug 290 paties grafo sukurtų ir dukrai Marijai siųstų fotografinių atvirukų.
Kelionių fotografijos ir netikėtos Raudondvario istorijos sąsajos
Du straipsnius naujajam leidiniui parengė istorikė Ugnė Ražinskaitė.
Pirmajame – „XIX a. II pusės Europa Benedykto Henryko Tyszkiewicziaus fotografijose: kurortai, lankytinos vietos ir Senojo žemyno paveldas“ – tyrinėtoja leidžiasi grafo kelionių maršrutais po XIX a. pabaigos Europą. Remdamasi autentiškais kelionių vadovais, to meto spauda ir išlikusiomis fotografijomis, ji atskleidžia ne tik grafo lankytas vietas, bet ir jų istorinį kontekstą.
B. H. Tiškevičiaus objektyve išliko prabangūs Europos kurortai, senamiesčių architektūra, uostai, kalnų kraštovaizdžiai ir kasdienio gyvenimo scenos. 1892 m. Nicoje jis fotografavo karnavalo eisenas, gėlių mūšius ir pajūrio gyvenimą, Niurnberge įamžino istorines miesto erdves, o 1897 m. Italijoje – Pompėjų griuvėsius ir net makaronų fabriką, kurio kieme ant medinių rėmų džiūvo spagečiai. Šiandien šios fotografijos – vertingi XIX a. Europos gyvenimo ir kultūros paveldo dokumentai.
Antrajame straipsnyje „Raudondvario grafo Benedykto Henryko Tyszkiewicziaus nuomininkai Kauno apylinkėse 1874 m. duomenimis“ U. Ražinskaitė atsigręžia į mažiau tyrinėtą dvaro socialinę istoriją.
Analizuodama archyvinius nuomininkų sąrašus, bažnytines metrikų knygas ir kitus dokumentus, istorikė atskleidžia platų grafo valdų tinklą bei jose gyvenusių žmonių istorijas. Tyrimas rodo, kad dvaro turtą dažnai nuomojosi esami ar buvę jo tarnautojai, jų giminaičiai, vietos bajorai, miestelėnai ir valstiečiai. Išryškėja ir netikėtų istorinių sąsajų – pavyzdžiui, vieno grafo nuomininkų šeimoje užaugo Lietuvos augalų selekcijos pradininkas Dionizas Rudzinskas ir jo sesuo, egiptologijos pradininkė Lietuvoje Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė.
Nuo dvaro bravorų iki gastronomijos istorijos
Dar vieną mažiau pažintą Raudondvario istorijos pusę atskleidžia gastronomijos istorikas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimvydas Laužikas. Straipsnyje „Raudondvario dvaro bravorai ir gėrimai“ jis tyrinėja XIX a. alaus ir degtinės gamybą, jos reikšmę dvaro ekonomikai bei gėrimų vartojimo tradicijas.
Raudondvario dvarui priklausė trys bravorai, o išlikę dokumentai atskleidžia ir įdomių gastronomijos istorijos detalių. Pavyzdžiui, 1866 m. dvaro gėrimų sąraše minimos šermukšninė, romo ananasinė užpiltinė, apelsininis, kmynų ir kiti likeriai, taip pat įvairių rūšių midus.
Lapkričio 6-ąją – susitikimas su leidinio autoriais
Lapkričio 6 d., penktadienį, 17 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, vyksiančiame leidinio „Raudondvario dvaras. Laiko ženklai“ IV tomo pristatyme dalyvaus trys jo autoriai – dr. Marius Daraškevičius, dr. Aldona Snitkuvienė ir dr. Odeta Žukauskienė.
Susitikimo metu tyrėjai pristatys savo publikacijas, pasidalys naujausiais atradimais ir įžvalgomis apie Raudondvario architektūrą, buvusių jo šeimininkų gyvenimą bei grafo B. H. Tiškevičiaus fotografinį palikimą.
Kauno rajono muziejus kviečia visus, besidominčius Lietuvos dvarų, architektūros, kultūros paveldo ir fotografijos istorija, susipažinti su naujuoju leidiniu bei iš naujo atrasti Raudondvario istoriją.
Renginio informacija
2026 m. lapkričio 6 d. (penktadienis), 17 val.
Kauno rajono muziejus, Raudondvario pilis
Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno rajonas
Leidinio „Raudondvario dvaras. Laiko ženklai“ IV tomo sudarytojai – Zigmas Kalesinskas ir Laura Auksutytė.
Leidinio leidybą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia Kauno rajono savivaldybė.
Kauno rajono muziejaus informacija



