Šiuo metu žydai visame pasaulyje švenčia Chanuką – šviesos ir stebuklo šventę. Aštuonias dienas saulei leidžiantis uždegama po vieną Chanukijos žvakę.Taip prisimenamas stebuklas, kai daugiau nei prieš du tūkstančius metų išlaisvinta ir atnaujinta Seleukidų imerijos užgrobta Antroji Jeruzalės šventykla. Prie Šiaulių žydų bendruomenės pastato P. Višinskio g. pirmoji Chanukijos žvakė uždegta sekmadienį.
Apie šventės tradiciją ir prasmę laikraščiui papasakojo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pimininkas Sania Kerbelis.
Kas yra Chanuka
„Chanuka – tai ne tiek religinė, kiek tautinės savimonės šventė. II a. pr. m. e. Sirijos graikai išniekino šventyklą, siekdami priversti žydus atsisakyti savo religijos, tradicijų. Dalis prisitaikė ir išnyko drauge su savo pavergėjais. Juk žmogus be savo šaknų, be savo istorijos ir tradicijų yra niekas. O drąsuoliai, vadovaujami Jehudos Makabėjaus, pasipriešino, savo šventovę apgynė ir uždegė šviesas. Aliejaus užteko aštuonioms dienoms. Taip atsirado aštuoniašakė žvakė Chanukija, kurią galima uždegti tik vieną kartą per metus“, – pasakojo Sania Kerbelis.
Chanùkija – tai judėjų ritualinė aštuoniašakė žvakidė, kurioje abipus simetriškai išdėstytos vienodo aukščio šakos su žvakių lizdais arba aliejaus indeliais. Viduryje arba šone yra papildoma žvakė ar indelis (šamas), nuo kurio kasdien uždegama po vieną žvakę. Tokias žvakes būdavo įprasta statyti ant palangės, kad praeiviai matytų „atvertą stebuklą“.
Stacionari Chanukija jau trečius metus uždegama prie Šiaulių apskrities bendruomenės pastato P. Višinskio gatvėje. Pirmąją dieną, sekmadienį, buvo gausiau prisirinkę žmonių. Kasdien 18 val. uždegama po naują žvakę, sukalbama malda. Trečiadienio vakarą linksmai, grojant muzikai, šurmuliuojant nemažam būriui susirinkusiųjų, uždegta Didžioji Chanukija miesto centre, Kaštonų alėjos ir Vilniaus gatvių sankirtoje. Tradiciją miesto centre uždegti Chanukiją prieš 20 metų inicijavo chasidų bendruomenė. Pasak S. Kerbelio, mielai šią tradiciją tęsia, į šias iškilmes atvyko rabinas, sukalbėjo maldą, bendravo su šventės dalyviais. O paskui buvo įžiebta trečioji žvakė prie bendruomenės pastato.
„Mes į savo šventes kviečiame miesto bendruomenę ir patys stengiamės aktyviai dalyvauti miesto gyvenime, nes esame tos pačios šalies piliečiai. Mūsų rabinas gražiai pasakė, kad Lietuva buvo pirmoji, prieš tris dešimtmečius pradėjusi griauti blogio imperiją. Mūsų Makabėjus prieš du tūkstančius metų taip pat kovėsi prieš tamsą. Kas renkasi tiesą, tas laimi. Šviesa nugali tamsą. Kas pasirinko kitas tautas užkariauti, pažeminti, sunaikinti, laikui bėgant išnyksta. Daug tokių galingų imperijų sunyko istorijos tėkmėje, – pakomentavo S. Kerbelis. – Istorijos pamokos rodo: kas negerbia savo tautos, tas nemoka gerbti ir kitų. Kas gerbia savo šaknis, savo tautos kalbą, istoriją, religiją, puoselėja tradicijas, tas gerbia ir kitas šalia esančias tautas. Žvakių šviesa simbolizuoja šviesą ir gėrį. Pati šviesa yra gėris.“
Šventinės linksmybės
Per aštuonias Chanukos dienas, ypač pirmąją, paprastai būna visokių linksmybių – groja muzika, vaišinamasi spurgomis (sufganiyot), bulviniais blynais (latke). Vaikai suka specialų vilkelį, jidiš kalba vadinamą „dreidl“, o hebrajų kalba „sevivon“. Taip džiaugiamasi, kad didysis stebuklas įvyko. Įprasta dovanoti vaikams pinigėlius arba šokoladines monetas (jidiš k. „chanuka gelt“).
Nebesvarbu, kad originalios Chanukos latkės buvo gaminamos iš sūrio. Šiais laikais bulvinės latkės taip pat populiarios kaip silkės. Litvakai paprastai blynelius valgo su bruknių uogiene.
S. Kerbelis priminė, kad Chanukija degama tik vieną kartą per metus, o Menorą (septyniašakę žvakę) bus galima uždegti tik tada, kai bus atstatyta sugriautoji šventykla. Per šabą ir kitomis progomis degamos kitokios žvakės – ne Menora ir ne Chanukija.
Šiauliečius žydų bendruomenė kviečia švęsti drauge.
