Pirmasis advento sekmadienis, mumyse tarsi suskamba Jėzaus balsu: „Budėkite ir melskitės!“ Kiekvienas mūsų, besiruošiantis priimti Išganytoją, turime stabtelėti, įdėmiai įsiklausyti į Evangelijos žodžius ir paklausti savęs: „Ar aš laukiu Išganytojo? O gal tik Kūčių stalo, apkrauto valgiais ir dovanomis?“ Jei laukiu tik šventinių malonumų – esu nelaimingas žmogus. Šitokią savo charakteristiką aptikę galvoje, pamąstykime, kiek tokių žmonių gyvena kaimynystėje, parapijoje, Lietuvoje, pasaulyje...

Adventas – tai laikas, per kurį turime paruošti širdį šv. Mišioms, o sielą – prakartėlei, kad neprasilenktume su Jėzumi Kristumi. Adventas – rimties, susilaikymo, gailestingumo metas. Todėl Viešpats liepia budėti, t. y. būti budriems, kad pastebėtume žmones, išgirstume jų žodžius, jų tylą, mums adresuojamus nebylius klausimus, siūlomą švelnumą ir Dievo malonėmis pripildytą gyvenimą. Reikia budėti, kad nepražiopsotume to, kas vyksta mūsų pačių širdyje. Juk neįmanoma daryti gerų darbų, nesuvokiant, kaip Dievas gyvena mumyse!

Laukimas ir budėjimas – tai du advento esmės tikslai, raginantys kreipti protą ir mintis į tai, ko mums stinga ir ką derėtų atlikti.

Pirmiausia mus turėtų užvaldyti mintis apie atleidimą. Atleisti kiekvienam tave įskaudinusiajam ar nuskriaudusiajam. Jei užmiršti atlaidumą, vadinasi, esi abejingas. Tu nesimokai iš klaidų! Kristus neužmiršo žydų Jam padarytos skriaudos ir kryžiaus. Tačiau patirtos nuoskaudos nesugniuždė – padarė Jį dvasiškai stipresnį.

Be to, adventas moko mus peržengti savo ambicijas ir Kristaus pavyzdžiu nesigręžioti į patirtą žalą ar neteisybę. Juk gyvenimo kelyje visko pasitaiko. Supykę dėl ko nors, neretai imame daugiau ar mažiau kerštauti. Neskubėkime taip elgtis! Neleiskime sau patiems save provokuoti. Užkirskime kelią blogoms emocijoms brautis į mūsų protą ir širdį.

Antra, išmokime susitaikyti net ir tuomet, jei jaučiamės absoliučiai teisūs. Pamėginkime įsijausti į to kito būseną ir suprasti jį. Paieškokime savyje atsakymo į klausimą: „Kodėl jis taip pasielgė?“

Bažnyčia kviečia nepraeiti prošal gailestingumo vartų. Atverkime juos ir kažkurią advento laiko dalį skirkime dvasiniams pokalbiams. Be to, pasitarkite su kunigu, kada šis galėtų aplankyti jūsų namus, pašventinti juos, palaiminti šeimos narius, pasikalbėti jums rūpimais klausimais. Pašventinimo malda kunigas prašo Dievą saugoti namus nuo nelaimių ir piktosios dvasios gundymų. Namų palaiminimui reikia paruošti kryžių, uždegti žvakę ir bendrai maldai sukviesti visus šeimos narius.

Per adventą skirkite laiko Šventojo Rašto skaitymui. Jei gerai įsigilinsite į ten išguldytas idėjas, jis prabils įvairiausių minčių srautais.

Budėkime! Klausykimės Evangelijos žodžių! Melskime Dievo gailestingumo! Atsitieskime ir pakelkime galvas, nes Jėzus arti. Paruoškime širdį jo atėjimui.

Tikėkime ir pamatysime!