(Tęsinys)                                                                                                
Pernakvoję Budapešto viešbutyje „Helia“, kitos dienos rytą po pusryčių išvykome į Sentendrę. Šis menininkų pamėgtas miestas prie Dunojaus garsėja savo muziejais, galerijomis, kultūros ir istorijos paminklais. Pasivaikščioję po miestelį, išvykome į netoliese esantį Višegradą – senąją Vengrijos sostinę. Višegradas, išvertus iš slavų kalbos, reiškia „aukštutinis miestas“. Jis žymus ant kalno pastatyta XIII a. pilimi bei XIV a. karališkaisiais rūmais. Šis miestas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1009 m. XIII a. nuniokotas mongolų, 1242 m. atkurtas naujoje vietoje 1325 m. tapo karališkąja rezidencija. 1991 m. mieste pasirašyta Višegrado grupės sutartis.

Pasigrožėję nuo kalno nuostabia panorama į miškingas apylinkes, apačioje tekantį Dunojų, nusileidę nuo Višegrado pilies, patraukėme į kelią. Atvykome į Estergomą – X-XIII a. Vengrijos karalystės sostinę. Miestas išlaikęs būdingą viduramžišką architektūrą su X a. tvirtovės, romaninio ir ankstyvosios gotikos karalių rūmų (XII-XIII a.) griuvėsiais, Bakoco koplyčia (1507 m.),  klasicistine Šv. Onos bažnyčia (1828 m.) ir katedra (1856 m.) ir kt.

Po šių išvykų grįžome  nakvynei vėl į Budapeštą. Kitą dieną (liepos 23 d.) 9 val. ryto mūsų laukė ekskursija po Parlamento rūmus. Iš viešbučio „Helia“ pėsčiomis promenada palei Dunojaus krantinę atėjome iki Parlamento rūmų. Vengrijos Parlamento rūmai buvo pradėti statyti 1884 m. ir baigti 1904 metais (architektas I. Šteindlis).

Neogotikinio stiliaus statinys pastatytas Pešto pusėje, užima net 268 metrus upės krantinės. Tai antras pagal dydį parlamento pastatas Europoje ir didžiausias statinys Vengrijoje. Jis žavi ne tik savo didingumu, bet ir prabanga. Jo interjerui sunaudota apie 40 kilogramų aukso ir pusė milijono brangakmenių. Pastato kupolas yra 96 metrų aukščio. Viduje yra net 691 kambarys, didžiulės salės ir daugiau nei 20 kilometrų laiptų. Ekspedicijos dalyviams buvo surengta ekskursija po Parlamento rūmus.

Gidės padedami apžiūrėjome svarbiausias rūmų vietas, koridorius, sales, kur posėdžiauja Vengrijos parlamentas. Didelį įspūdį paliko viena iš svarbiausių salių, kurioje aukštai skliautuose išstatyta žymiausių Vengrijos karalių ir valdovų skulptūrų galerija. Gidė trumpai papasakojo apie karališkos salės istoriją, išvardijo svarbiausius Vengrijos valdovus. Vengrai į šias vietas atkeliavo V-IX amžiuje ir čia sukūrė savo karalystę.

Steponas I Šventasis buvo pirmasis vengrų valdovas, gavęs karūną iš Romos popiežiaus. XIV amžiuje, valdant prancūzų Anžu giminės atstovams, įsteigtas šalyje vienas pirmųjų universitetų Europoje. Kadangi gidė pasakodama apie Vengrijos istoriją praleido vieną mums lietuviams labai svarbų valdovą, teko jai priminti apie Steponą Batorą (1533–1586) – Lenkijos karalių, Lietuvos didįjį kunigaikštį, kuris 1579 m. balandžio 1 d. suteikė privilegiją perorganizuoti Vilniaus jėzuitų kolegiją į akademiją ir universitetą.

Baigdami savo viešnagę Budapešte, pasivaikščiojome vaizdinga promenada palei Dunojų, apžiūrėjome kalnuotos Budos ir lygumų Pešto dalis. Daugelis Vengrijos sostinės vietų įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Budapešte, kuriame trykšta apie 80 geoterminių šaltinių,  labiausiai išsiskiria Sečeni terminė pirtis – didžiausia šalyje.
Vaikščiojant Vengrijos sostinės gatvėmis ir krantine neliko nepastebėta Budapešto sinagoga, Žvejų bastionas, Šv. Stepono bazilika (96 m aukščio), Centrinė turgavietė, Sečeni tiltas, Vaci pėsčiųjų gatvė, Margaritos sala ir kt. Iš tolo apžiūrėjome 1849 m. pastatytą Grandinių tiltą, sujungusį Dunojaus krantus, 235 m aukščio Gelerto kalną su Citadele ir 40 metrų laisvės statulą, Margaritos salą ir kitas įžymias Budapešto vietas.

(Bus tęsinys)

Didžioji salė, kurioje posėdžiauja Vengrijos Parlamentas. J. Nekrašiaus nuotr.

Panorama nuo Višegrado pilies. J. Nekrašiaus nuotr.

Estergomo architektūra. J. Nekrašiaus nuotr.

Senamiesčio gatvelė Sentendrėje. J. Nekrašiaus nuotr.

Aikštė Sentendrėje. J. Nekrašiaus nuotr.