(Tęsinys)
Kitas mūsų ekspedicijos maršrutas nuo Kekešo kalno vingiuotais keliais nusitiesė į nedidelę Kozardo gyvenvietę, įsikūrusią Nogrado medės (apskrities) dalyje, vaizdingame Cserhatalja slėnyje, tarp Borzsony ir Matros, šalia to paties pavadinimo upelio. Tuoj už miestelio pakraščių miškingos kalvos beveik nepastebimai ištirpsta Didžiosios lygumos žaliuose plotuose. Kozardas išsiskiria daugybe gražių renovuotų namų vingiuotose gatvėse, skulptūromis parkuose, gėlių gausa. Jame yra bažnyčia su varpine, kultūros centras, nedidelis etnografijos muziejus, kuriame yra Kozardo ir Palocfold tautodailininkų darbų kolekcija.
Kozarde buvome maloniai nustebinti, pamatę, kad skverelyje, be Vengrijos ir apskrities vėliavos, plevėsavo ant stiebo iškelta Lietuvos trispalvė. Mus pasitikęs prof. dr. Hajas Pal yra didelis Lietuvos bičiulis. Susitikimo metu profesorius papasakojo, kad turi nemažai draugų Lietuvoje, palaiko glaudžius ryšius su jos mokslininkais, žemdirbiais, daug kartų lankėsi Lietuvoje. Jam labai patinka mūsų šalis. Į Kozardą atvyksta mokslininkai ir turistai iš Lietuvos.
Mus priėmė labai svetingai. Nedideliame, bet jaukiame „Wildflower“ restorane, apie kurio puikią virtuvę sklinda garsas net Budapešte, buvome pavaišinti nuostabaus skonio patiekalais, kurie patenkintų ir išrankų gurmaną. Tai mišelinio restoranų tinklui ruošti valgiai: žąsų kepenėlių paštetas su karamelizuotais žemės riešutais, fazano sriuba su putpelės kiaušiniu ir fazano mėsa įdarytu virtiniu, Angus veislės jaučio steikas su krauju ir, žinoma, puikus vengriškas vynas. Vakarienė ir šiltas bendravimas su prof. dr. Hajas Pal ir jo žmona dr. Marta Hajasne Banos užsitęsė iki vėlaus vakaro. Kozarde apsistojome nakvynei patogiuose ir tvarkinguose svečių namuose. Mus apgyvendino istorinėje viloje, kurioje poilsiaudavo iš Budapešto atvykęs garsus Vengrijos kino ir teatro aktorius Inke Laszlo (1925–1992).
Kitos dienos rytą mums buvo surengta nedidelė ekskursija po miestelį. Prof. dr. Hajas Pal žmona Kozardo merė dr. Marta Hajasne Banos papasakojo apie šį miestelį, Vengrijos kaimo programą vystant turizmo plėtrą, įgyvendinant ekoturizmą regione. Kozarde rekonstruojant apgriuvusį dvarą, statomas Gamtos vertybių ir lankytojų centras. Naujajame centre bus eksponuojami Sarmatijos paleontologiniai radiniai, regiono faunos ir floros pavyzdžiai, taip pat Paloco amatininkų darbai ir dailininkų kūriniai. Kozardas jau daug metų dalyvauja judėjime už gėlėtą Vengriją. Miestelio bendruomenė gėlėmis yra apsodinusi miestelio gatvių pakraščius, aikšteles ir namų kiemus. Aplankėme bažnyčią, kultūros centrą, Paloc galeriją ir amatų namus. Iš bažnyčios bokšto terasos apžiūrėjome gyvenvietės panoramą. Nuo Kozardo prasideda piligriminis Švč. Marijos kelias, kuris tęsiasi per Medžiugorje vakarų Hercegovinoje į Čenstakavą Lenkijoje. Ekspedicijos metu mes šias šventas vietas taip pat aplankėme.
Apie 9 val. ryto iš Kozardo išvykome link Budapešto. Pakeliui sustojome Vengrijos etnografiniame kaime Holoke (Holloko), kuris kažkiek primena mūsų Rumšiškes. Kaimas, kuriame gyvena 465 žmonės, įsikūręs Nogrado medėje, apie 90 km į šiaurės rytus nuo Budapešto. Holokės pilis pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose 1310 m. Pirminis kaimas buvo pastatytas tiesiai po pilies sienomis. Dabartinis kaimas pradėtas statyti XVII a. pabaigoje. 1987 m. kaimas su 67 pastatais, pilies griuvėsiais ir apylinkėmis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Holoke yra etnografinis muziejus, bet skirtingai nuo kitų muziejų šiame kaime vyksta įprastinis žmonių gyvenimas ir vystomi tradiciniai amatai.
Holokės centre yra katalikų bažnyčia su varpine, statyta 1889 m. Šiame miestelyje veikia rankdarbių, odininkų, keramikų ir kitų amatininkų dirbtuvės, įvairūs muziejai. Čia galima patiems išbandyti keramiką ar audimą. Holokės upelis saugo įdomų paveldą: skalbinių skalbimo ir kanapių mirkymo tvenkinius. Apžiūrėję Holokę, 12.30 val. išvykome į Budapeštą, kur mūsų laukė susitikimas su nuostabaus grožio prie Dunojaus įsikūrusia Vengrijos sostine.
(Bus tęsinys)
Skulptūra „Muzika“ Kozardo kultūros centre. J. Nekrašiaus nuotr.
Lietuvos trispalvė Kozardo skverelyje. J. Nekrašiaus nuotr.
Lietuvos bičiuliai Kozarde: prof. dr. Hajas Pal ir Kozardo merė dr. Marta Hajas Banos. J. Nekrašiaus nuotr.
Kozardo miestelis. J. Nekrašiaus nuotr.
Holokės etnografniame kaime. J. Nekrašiaus nuotr.
