(Tęsinys)                                                                                                          
Toliau pateikiame dailininko G. Bagdonavičiaus darbų, kuriuose pavaizduoti XX pradžios, tarpukario ir pokariu Šiaulių vaizdai, įvairūs statiniai, aprašymus. Juose galima rasti svarbios ir įdomios informacijos, istorijos fragmentų apie Šiaulius.

„Šiauliai. Namai ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčios bokštas“ (Popierius, flomasteris, matmenys 29 x 20,5 cm).

„Šiauliai. Kazimiero Daunoro namas, kuriame 1903 metais gyveno Jonas Jablonskis (Popierius, tušas, tušinukas, matmenys 30 x 48,5 cm). Užrašas viršuje: „Šiauliai. Vytauto g-vė, buv. Pagyžių, Posadnoji, Venclauskio g-vė buv. No 02. Čia su šeima gyveno 1903 metais J. Jablonskis (kiemas) savininkas Daunoras“.

„Šiauliai. Namas Posadnojos gatvėje“ (1923 m.), „Šiauliai. Gydytojo Žilinskio namas Pagyžių gatvėje“ (Popierius, pieštukas, matmenys 29,5 x 41,5 cm). Užrašas apačioje dešinėje pusėje: „Šiauliai. Pagyžių g-vė „Posadnoji“ nr. 69“.

„Šiauliai. Adamkavičienės namas Vytauto gatvėje“ (Popierius, tušinukas, 12,5 x 17 cm). Užrašas viršuje“ Šiauliai. Adamkavičienės mūro plytų gelt. Gyv. namas Vytauto  g-vėj tuoj nuo Dvaro g-vės kampo, saulėtoj pusėj, greta Daunoro“. Užrašas viršuje dešinėje pusėje: „M. Melnik. Dvaro kampas. Užrašas apačioje dešinėje pusėje: „šv. gelsvai-žalsvų-balzgan plytų namas“.

„Šiauliai. Žilinskių namas Pagyžių gatvėje“ (Popierius, tušas, 34,8x50 cm. 1938 m.). Užrašas viršuje dešinėje pusėje: „Buv. dr. Žilinsko (tėvų) namas Pagyžių g-vėje (prieš 1914 mt. vadin. Посадная ул.). Nugriautas apie 1942 m. miesto valdybos įsakymu“.

„Šiaulių centre“ (Popierius, rašalas, matmenys 24 x 31,3 cm. 1939 m.). Užrašas viršuje dešinėje pusėje: „1939. V. Šiauliai“.

„Šiauliai. Užkirkio rajonas iki 1944 metų“ (Popierius, flomasteris, vaškuota kreida, matmenys 41,5 x 58,5 cm). Užrašas apačioje kairėje pusėje: „Šiauliai. Prieš gaisrą 1944 mt. „Užkirkis“ t. p. „Jursdika“ Vilniaus ir Kapsuko g-vių kvartalas kur dabar universal. Krautuvė ir „Buitis“.

„Šiauliai. Troba Užkirkio rajone“ (1929 m.). Užrašas viršuje kairėje pusėje: „Buv. grafo Zubovo ūkio statyba. Šiauliai. Užkirkis. Dabar Aušros alėja ties miesto parku ir Varnių g-vės kampu 1929 mt.“. Užrašas viršuje dešinėje pusėje: „Buv. grafo Zubovo dvaro ūkio statyba“.

„Šiauliai. Dvaro gatvė“ (Popierius, tušinukas, matmenys 12,5 x 17 cm.). Užrašai: „Šiauliai. Dvaro (M. Melnik.), Jurevičių matininkų namai. „Vilties“ dr-jos mokinių bendrab. Paškausko (Špokevič).“

„Šiauliai. Šv. Juozapo draugijos namas“ (Popierius, tušinukas 13 x 19,2 cm). Užrašas viršuje: „Šiauliai. Buv. Zubovskaja g-vė vėliau Dvaro g-vė dabar buv. tarp karų Juozapiečių darbininkų S-gos dr-jos namas mūro-molio drėbtas baltai tinkuotas, rengdavo ir subatvakarius, šokius gana triukšm.“

„Šiauliai. Keturklasės parapijos mokyklos, buvusios prieglaudos, galas (Popierius, tušas, tušinukas, vaškuota kreida, metmenys 41,9 x 29,5 cm). Užrašas viršuje dešinėje: „...Keturklasė mokyklos <...> Priešais grafų Zubovų rūmus prie parko. Tolumoje dvaro daržininko-gėlininko Sielskio buto ir oranžerijų vedėjo buto, o šis namas sudegė per II karą. Mokyklos namo galo vaizdas“.

„Šiauliai. Senelių prieglauda“. Užrašas piešinio apačioje: „Šiauliai. Senelių prieglauda. Dabar M. Melnikaitės g-vė, buv. Zubovų grafų XIX amž. buv. Dvaro g-vė, pastatas ties parko mūro tvoros galu“. „Šiauliai. Senelių prieglauda“ (Mišri technika, matmenys 29,5 x 42 cm. 1980 m.) Užrašas apačioje kairėje pusėje: „ŠIAULIAI. SENELIŲ prieglauda. Dabar M. Melnikaitės g-vė, buv. Zubovų grafų XIX amž. buv. Dvaro g-vė, pastatas ties parko mūro tvoros galu“; „Šiauliai. Šv. Juozapo draugijos namas“.

„Stadala“* Zokniuose. 1923 (Aliejinė tapyba, 58,5 x 79 cm). Užrašas antrojoje pusėje: „Šiauliai. Stadala Zokniuose. Pradžioj Vilniaus g-vės (1923 m.) – 1979 m. (*Stadala – užvažiuojamieji namai su pastoge arkliams pastatyti – J. N.).

„Šiauliai. „Stadala“ Radviliškio gatvėje vidus“ (Popierius, tušas, matmenys 28,7 x 40,2 cm. 1967 m.). Užrašas viršuje dešinėje pusėje: „Šiauliai. Radviliškio g-vė 44. Interjeras senos stadalos iš šiaurės-vakarų pusės. 1967“.

„Šiauliai. „Stadala“ Radviliškio gatvėj“ (Popierius, pieštukas, matmenys 28,6 x 40,3 cm. 1967 m.). Užrašas viršuje dešinėje: „Šiauliai. Radviliškio g-vė 44. Senoji stadala (galas) šiaurės vakarų pusė 1967“.

„Šiauliai. „Stadala“ ir „Karčiama“ Radviliškio gatvėje 1967 arba 1968“ (Popierius, pieštukas, matmenys 20,9 x 37,8 cm. 1968 m.). Užrašas viršuje dešinėje pusėje: „XIX a. pradž. Šiauliai. Radviliškio g. 44. Senoji stadala ir karčiama 1967. Iš gatvės šono. Užrašas antrojoje pusėje: „Raritati. Tai visai dabar jau niekur nelikęs namo tipas! Tokios būdavo ant kiekv. į miestą įvažiavimą – gatvės. Šita Karčiama-stadala dar yra Zokniuose (Šiaulių priemiestyje) su metalo draudimo lentele (XIX amž. pradžios!). Į stadalą iš vieno galo įvažiuodavo arklio vežimu vidun, o iš kito galo vėliau išvažiuodavo. Taip atvykę su reikalais iš kaimų į miestą galėjo vežimą palikę, laisvai eiti miestan savo reikalais vežimo nevaržomi. Greta buvo trakterėlis ir nakvynei kambarys. Taip buvo kiekv. mieste ir Šiauliuose. Tai dabar jau visai išnykęs butinės statybos tipas. Tai savotiškas arklių vežimams motelis vežimo motelis XIX amžiaus visuotinai buvo paplitęs. Pastatas miesto buvo […] griautas (neužfiksavus „Aušros“ […]muziejuje nei Archi tsk. DŽDT […] apie 1970 mt. Draudimo lentelė po stogo karnyzo buvo nuo lietaus ir nors labai prarūdijusi, dar viskas buvo įžiūrima. Išliko virš 152 mt. Jos forma: Rusijoje draudimas buvo įvestas jau XVIII amž. Akcinė plito nuo 1827 mt. Tada ir buvo nustatyti jų įstatai. Abipusis draudimas įsigaliojo nuo 1860 mt. Ant šito pastato aukštai po atbraila (po pastoge 1968 mt tokia draudimo skardinė lentelė su reljefiniais užrašais ir senu Rusijos herbu ar ištiestais (ne aukštyn) sparnais buvo apyvartoj Aleksandras II per savo įže[…]  ištiesti herbo sparnai buvo pakelti aukštyn. Čia herbo sparnai“.

„Šiaulių fragmentas“ (Popierius, rašalas, matmenys 12,3 x 20,7 cm. 1960 m.). Užrašas viršuje dešinėje pusėje“: „1960.VII“.

„Šiauliai. Viadukas Lenino gatvėje“ (Popierius, tušas, matmenys 20 x 14,5 cm. 1963 m.), „Šiauliai. Naujoji autobusų stotis“ (Popierius, tušas, vaškuota kreida, matmenys 26 x 40,3 cm. 1967 m.).

„Šiauliai. Vilniaus gatvė prieš universalinę parduotuvę“ (Popierius, tušinukas, matmenys 28,5 x 20,1 cm. 1981 m.). Užrašas apačioje, viduryje: „Šiauliai. Vilniaus g-vė prieš buities-univerm. 1981.V.7 d. “

„Šiauliai. Didždvario rūmai“ (Popierius, tušinukas, matmenys 28,5 x 20,1 cm. 1981 m.). Užrašas apačioje, kairėje pusėje: „Šiauliai. V. Kaps-Mickevičiaus g-vė. Didždvaris XIX amž.“.

„Šiauliai. Parodų rūmai“ (Popierius, sangvinas, matmenys 28,7 x 40,3 cm. 1978 m.). Užrašas viršuje dešinėje: „Šiauliai. Parodų rūmai. Vilniaus g-vėje XI. 1978“, „Šiauliai. Parodų rūmai“ (Popierius, tušas, matmenys 59,5 x 46,5 cm. 1984 m.). Užrašas apačioje, kairėje pusėje: „Parodų rūmai. Šiauliai“.

„Šiauliai. Poeto Jovaro kapas“ (Akvarelė, matmenys 29,4 x 38,2 cm. 1967 m.); „Šiauliai. Naujoji autobusų stotis“ (Akvarelė, matmenys 50 x 57 cm. 1970 m.), „Šiauliai. 1919 metais prie Darbo žmonių deputatų tarybos pastato“ (Pastelė, matmenys 64,5 x 99 cm. XX a. II p.). Užrašas antrojoje pusėje: „Mitingas 1919  m. (prie Bern. gimnazijos Lenino g-vė) pro VK anuo laiku“.

Sinagogos ir cerkvės. „Šiauliai. Didžioji sinagoga“ (Popierius, pieštukas, matmenys 58 x 40cm. 1945). Užrašas apačioje, dešinėje pusėje: „Šiauliai. Didžioji „Baltoji“ sinagoga prie senos turgavietės“; „Šiauliai. Sinagoga Vilniaus gatvėje“, „Šiauliai. Naujausioji sinagoga“ (Mišri technika, matmenys 338 x 23,2 cm. XX a. II p., LNM, AKP-302). Šio darbo apačioje yra G. Bagdonavičiaus užrašas: „Šiauliai. Naujausioji (žuvusi kare) sinagoga. Statyta apie 1910 m. Nikolajevskaja g-vėje senojo turgaus ir dabart. Vilniaus g-vių tarpe“; „Šiauliai. Sinagoga prie Prūdelio“ (Mišri technika, matmenys 21 x 34 cm. XX a. II p. LNM, KP-303). Užrašas viršuje kairėje pusėje: „ŠIAULIAI. SINAGOGA VILNIAUS G-VĖJE PRIE PRŪDELIO STATYTA PRIEŠ 1914 Mt.“ ir kt.

Turgavietė. „Šiauliai. Senoji turgavietė“ (Popierius, tušas, matmenys 19,5 x 27,5 cm. 1926 m.).  Užrašas apačioje, dešinėje pusėje: „Šiauliai. Sen. turgavietė. 1926 m. VIII krautuvėlės pietvakarių pusė. Išskyrus sinagogą, kt. pastatai – po I pasaul. karo, o po II yra sudegę. Dabar čia – Pergalės aikštė nuo 1945 mt.“); „Šiauliai. Arklių turgavietė“
(Popierius, tušas, vaškuota kreida, matmenys 37 x 31 cm). Užrašas apačioje, kairėje pusėje: „Šiauliai. „Arklių“ aikštelė. Rinka Vytauto g-vės pradžioj“, „Šiauliai. Turgavietė“ (Popierius, tušas, matmenys 31,5 x 44,2 cm. 1935 m.); „Šiauliai. Arklių turgavietė“ (Popierius, tušinukas, matmenys 28,5 x 20,1 cm). Užrašas apačioje, kairėje pusėje: „Šiauliai. Arklių rinka Vytauto g-vėj (Buv. Pagyžių XIX-XX amž. pr.)“.    

Gimnazijos. „Šiauliai. Mergaičių progimnazija“, „Šiauliai. Berniukų gimnazija su pagalbiniais pastatais 1914 metais“ (Popierius, tušas, matmenys 19,9 x 28,7 cm). Užrašas apačioje, dešinėje: „1914 mt. Vyrų gimnazija, maniežas, rengiamoji su klase, malkinė ir sandėlis, rūmai, skersgatvis“. Užrašas antrojoje pusėje: „Rekonstrukcija gimnazijos (Vyrų) papildomų ir 1914 mt. stovio ūkio pastatų“; „Šiauliai. Berniukų gimnazijos sporto salė ir parengiamoji klasė“ (Popierius, anglis, matmenys 29,5 x 42 cm. 1980 m.)

Krautuvės, parduotuvės ir paviljonai. „Šiauliai. Burkauskienės audinių krautuvė apie 1907 metus“ (Popierius, tušinukas, matmenys 12,5 x 17 cm); „Šiauliai. Miltų krautuvės Varpo gatvės ir turgavietės kampe iki 1915 metų“ (Popierius, tušinukas, matmenys 12,5 x 17 cm); „Šiauliai. Parduotuvė Stoties ir Didžiosios kalėjimo gatvių kampe“ (Popierius, tušinukas, matmenys 20,5 x 28,8 cm); „Šiauliai. Gerco Šilianskio ir Aronštamo  parduotuvė“ (Popierius, pieštukas, matmenys 20,3 x 28,7 cm); „Šiauliai. Levitano ir  Chronžickio parduotuvės“ (Popierius, tušinukas, matmenys 20,4 x 28,8 cm);  „Šiauliai. Karolio Savičiaus paviljonas „Aldona“; „Šiauliai. Burkauskienės audinių krautuvė apie 1907 metus“; „Šiauliai. Levitano ir Choronžickio parduotuvės“; „Šiauliai. Gerco Šilianskio ir Aronštamo parduotuvė“; „Stadala, krautuvėlė ir gyvenamasis namas Vilniaus ir Kuršėnų gatvių kampe“ (1933); „Šiauliai. Juchnevičiaus „Reino rūsys“ ir kt.

Fabrikai ir amatininkų dirbtuvės. „Šiauliai. „Rūtos“ saldainių fabrikas“ (Popierius, tušas, matmenys 16 x 21 cm. 1963 m.). Užrašas viršuje, kairėje pusėje: „Šiauliai. Fabrik. „Rūta“ 1963 piešta (iš pietryčių). Buv. savininko Gricevičiaus statyba 1909...“l „Šiauliai. „Rūtos“ saldainių fabrikas“ (Popierius, tušas, matmenys 16 x 21 cm. 1963 m.) Užrašas viršuje, viduryje: „Šiauliai. Fabr. „Rūta“ 1963/ iš rytų buv. Gricevič“.

„Šiauliai. Antano Gricevičiaus lietuvių saldainių fabrikas „Rūta“ iš rytų pusės“ (Popierius, tušas, matmenys 29,2 x 42 cm. 1931 m.); „Šiauliai. Antano Gricevičiaus lietuvių saldainių fabrikas „Rūta“ iš pietų pusės“ (Popierius, tušas, matmenys 29,2 x 42,2 cm. 1931 m.).

„Šiaulių vaizdas pro šokolado ir saldainių fabriko „Birutė“ langą“ (Popierius, tušas, pastelė, matmenys 19 x 17 cm. 1940 m.). Užrašas viršuje, kairėje pusėje: „Šiauliai 1940.XI.15“. Užrašas viršuje, viduryje: „Iš „Birutės“ saldainių fabriko rūmų III aukšto“.

„Šiauliai. Brolių Nurokų fabriko fragmentas“ (Akvarelė, matmenys 51,5 x 68,5 cm. 1935 m.). Užrašas apačioje, kairėje pusėje: „Br. Nurokų fabrikas (fragmentas). Stebint iš pietų pusės“; „Šiauliai. Brolių Nurokų odų fabriko pastatai“ (Popierius, pieštukas, matmenys 11 x 25,1 cm),

„Šiauliai. Chaimo Frenkelio fabrike XX a. pradžioje“ (Pastelė, matmenys 58,5 x 99 cm. XX a. II p.). Užrašas apačioje viduryje: „FRENKELIO FABRIKE XX amž. pradžioj“; „Šiauliai. Chaimo Frenkelio odų fabrikas ir akcinė bendrovė „Batas“ (Popierius, tušas, matmenys 21,2 x 33,4 cm. 1940 m.). Užrašas viršuje, kairėje pusėje: „1940.X.21. Frenkelio fabrikas, Šiauliai. „Batas“ prie Prūdelio pliažo. Dabar atstatytas, padidintas, praplėstas“.  

„Šiauliai. „Elnio“ fabrikas“ (Mišri technika, matmenys 49 x 59 cm). Užrašas apačioje, kairėje pusėje: „ŠIAULIAI. „ELNIAS“ prie Prūdelio“.

„Šiauliai. Gubernijos alaus daryklos darbininkai skaito „Iskros“ laikraštį“ (Pastelė, matmenys 50 x 59 cm. XX a. II p.). Užrašas apačioje, kairėje pusėje: „ISKRA“ „Gubernijos“ bravore“.

„Šiauliai. „Gubernijos“ alaus daryklos darbininkai skaito „Iskros“ laikraštį (Pastelė, matmenys 60 x 100 cm. XX a. II p. LNM, DK 980). Užrašas apačioje kairėje pusėje: „Šiauliai. „Iskra“ Gubernijoje“, „Šiauliai. Pianinų gamyklos savininko Bukausko namai“, „Šiauliai. Knygrišystės dirbtuvės Dvaro gatvėje“  ir kt.   

Kiti miesto statiniai. „Šiauliai. Pirmoji autobusų stotis ir taksi stotis apie 1910 metus“ (Popierius, pieštukas, matmenys 12,5 x 17 cm); „Šiauliai. „Varpo“ lietuvių dramos, muzikos, dainos draugijos būstinė Dvaro gatvėje“; „Šiauliai. Gydytojo Jono Cumfto akių gydykla“; „Šiauliai. Šv. Juozapo draugijos namas“ (Popierius, tušinukas, matmenys 13 x 19,2 cm); „Šiauliai. Kalėjimas“ (Mišri technika, matmenys 30 x 42 cm. XX a. II p. MLLM, P 7338), šio kūrinio apačioje yra autoriaus užrašas: „Šiauliai. Hauptwachta. XIX amž. kalėjimas Vilniaus g-vėj“,  ir kiti kūriniai, kurių dauguma saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje, taip pat kituose Lietuvos muziejuose ir privačiuose rinkiniuose.

Dailininko kūrybinės kelionės po Lietuvą ir kitas šalis
G. Bagdonavičius buvo kūrybingas ir nuolat ieškantis menininkas. Jaunystės metais jis daug keliavo po Lietuvą, fiksuodamas eskizų albumuose Lietuvos kraštovaizdį, architektūros ir istorijos paminklus, bažnyčias, įdomesnius medžius, malūnus, įvairius pastatus ir kt.

1920–1940 m. jis aplankė Joniškį, Pakruojį, Pasvalį, Lygumus, Kelmę, Kražius, Kauną, Šaukėnus, Ukmergę ir kitas vietoves bei kaimus. Taip pat pokaryje pabuvojo Latvijoje, Estijoje, Rusijos Federacijoje – tiksliau Kaliningrado srityje, kur pieštuku, tušu ir kitomis priemonėmis užfiksavo įdomesnius pastatus, paminklus, įvairias buities detales. Kelionių metu daug fotografavo, surinktus eksponatus perduodavo Šiaulių „Aušros“ muziejui.

1929 m. G. Bagdonavičius Lygumuose suprojektavo paminklą Vytautui Didžiajam. Tai iš Lygumų lauko akmenų ir cemento pastatytas geometrinių formų statinys su tautine atributika. Paminklo viršuje buvo palikta vieta Vytauto Didžiojo atvaizdui, bet, pritrūkus lėšų, atvaizdas nebuvo uždėtas. Ant paminklo priekinės dalies buvo įrašyti prasmingi žodžiai: „Garbingos Lietuvos praeities karžygių dvasioms gaivinant mūsų sielas Tėvynė nevergaus.“ Paminklo statyba rūpinosi Vytauto Didžiojo komiteto Lygumų skyrius, vadovaujamas mokytojo Leono Bojarsko. Visas išlaidas padengė patys lygumiečiai. Lygumų miestelyje paminklas Vytautui Didžiajam buvo iškilmingai atidengtas 1930 metų rugpjūčio 1 d. (Lygumai. Stačiūnai (sud. R. Jurgaitis). Versmė, V., 2001, p. 182-184).

Įdomu tai, kad tas stambokas grynai architektūrinių formų statinys išliko per visus sovietinius metus ir 1989 m. buvo restauruotas. 1989 m. rugpjūčio 2 d. Lygumuose įvyko Vytauto Didžiojo paminklo šventinimo iškilmės (Lygumai. Stačiūnai. Ten pat, p. 436-438).

G. Bagdonavičius dar tarpukariu lankėsi Pakruojyje, domėjosi Pakruojo dvaro pastatais. 1930 m. kartu su Šiaulių kraštotyros draugijos pirmininku Peliksu Bugailiškiu Pakruojo dvare susitiko su tuometiniu dvaro savininku baronu von der Roppu. Bagdonavičius pasakojo, kad dvaro rūmuose matė marmurinių skulptūrų, kurias, kaip spėjama, buvo sukūręs žymus danų skulptorius Bertelis Thorvaldsenas (1768–1844). Su šiuo menininku Italijoje,  Romoje, susipažino Theodoras von der Ropp (1783–1852), kuris įsigijo iš šio skulptoriaus jo sukurtų skulptūrų ir bareljefų; iš jų dvi skulptūras „Mūzos“  vėlesniaisiais metais buvo atgabentos į Pakruojo dvaro rūmus.

P. Bugailiškis prisiminimuose mini, kad Šiaulių „Aušros“ muziejus buvo įgaliotas vykdyti tiesioginę kultūros paminklų priežiūrą savo apygardoje. Šiame darbe dalyvavo ir dailininkas G. Bagdonavičius. Jis kartu su kitais „Aušros“ muziejaus bendradarbiais važinėjo po Šiaulių apskritį, registruodamas paminklus bei rūpindamasis jų globa vietose. Dalis paminklų iš Pakruojo dvaro buvo pargabenta į „Aušros“ muziejų.

P. Bugailiškis prisiminimuose nurodo: „Gana vykusiai buvo suregistruoti Pakruojo dvaro kultūros paminklai ir saugumo sumetimais išgabenti iš dvaro, gavus ir savininko Ropo, tikrojo įpėdinio, sutikimą. Jų evakuacija buvo reikalinga ypač didelio atsargumo, nes turėta reikalų su keturiomis stambiomis garsaus danų skulptoriaus B. Torvaldseno skulptūromis, porcelianu, tapybos paveikslais, brangiomis miniatiūromis ir kt.

Pasikvietus į pagalbą keliolika vietos jaunuolių, per dvi paras sėkmingai pakrauta du sunkvežimiu. Nenorėta atsakomybės už to didžiulio, neperdedant, beveik milijoninio, turto saugumą Šiauliuose, todėl kroviniai su daiktų sąrašais iš Šiaulių traukiniu buvo persiųsti į Kauną, Kultūros muziejaus globon...“ (P. Bugailiškis. Gyvenimo vieškeliais: Medžiaga istorijai, 1994, p. 420-421).

1937 ir 1938 metais lankydamasis Pakruojyje, dailininkas G. Bagdonavičius užfiksavo popieriaus lakštuose Pakruojo miesto vaizdų, dokumentiškai tiksliai nupiešdamas to meto Vilniaus gatvės kampo ir tos pačios gatvės Nr. 23 pastatus, senąją sinagogą, uoliai perteikdamas atskiras pastatų bei statinių architektūrines detales ir buities elementus: „Pakruojis. Žydų berniukų mokykloje“ (Popierius, tušas, vaškuota kreida, matmenys 20 x 33,5 cm. 1937 m.); „Pakruojis. Vytauto Didžiojo gatvės ir Laisvės aikštės kampas“ (Popierius, tušas, spalvoti pieštukai, matmenys 22,3 x 33,3 cm. 1938 m.); „Pakruojis. J. Kaplano namas Vytauto Didžiojo gatvėje“ (Popierius, spalvotas pieštukas, matmenys 22,3 x 33,3 cm. 1938 m.); „Pakruojis. Miesto centras“ (Popierius, vaškuota kreida, flomasteris, matmenys 33 x 59 cm) ir kt.  

Tai didelę istorinę ir etnografinę vertę turintys piešiniai, įtikinamai atskleidžiantys to meto Pakruojo dvasią ir vaizdą. Jau žymiai vėliau, 1985 metais, šių eilučių autoriaus prašomas, dailininkas, pasikliaudamas atmintimi, nupiešė keletą piešinių, susijusių su tarpukario Pakruoju (tada, kai lankėsi šiame mieste).

(Bus tęsinys)

2021 09 18 10

G. Bagdonavičius Palangoje. Apie 1970 m.

2021 09 18 16

Dail. G Bagdonavičius savo studijoje tarp savo darbų. Apie 1970 m.

2021 09 18 4

2021 09 18 1

 

 
Straipsnių peržiūros
94493498
Į viršų