Tęsdama ilgametę tradiciją, Šiaulių kraštotyros draugija teikia Mikelio prizą. Prizo pavadinimas kilo nuo prieškariu Mikeliais pavadintų kraštotyrininkų. Prizas teikiamas nuo 1989 m. kasmet su nedidelėmis pertraukomis. Šiemet jis bus įteiktas jau 29-ąjį kartą.
2021 m. Mikelio prizas už tautos istorinės atminties fiksavimą ir įprasminimą kino vaizduose paskirtas kino metraštininkui Laimučiui Gudinavičiui.
Laimutis Gudinavičius gimė 1946 m. rugsėjo 6 d. Šiauliuose. Fotografuoti ir filmuoti pradėjo vidurinėje mokykloje. Perkopęs 30-metį, susidomėjo kino filmų kūrimu. Pirmieji kino filmai „Kelias į meistriškumą“, „Mama“, „Čia Lietuva“ buvo gerai įvertinti Lietuvos kino mėgėjų festivaliuose. Tai paskatino tolesnei kūrybai.
Dirbdamas Šiaulių televizorių gamykloje, vadovavo kino būreliui. Filmavo įvykius gamykloje ir mieste. Televizorių gamyklos konstruktoriai kūrė studijinę aparatūrą 1980 m. olimpinėms žaidynėms. Fiksuojant šį procesą, atsirado filmai: „Bravo, vyrai“, „Iki firminio ženklo“, „Gamyklos kronika“, „Dengtiltis – 84“, ,,Konstruktoriaus diena“ ir kt. Kuriant filmų tekstus, dažnai talkino žurnalistė Emilija Leviškienė, o Romas Sinkevičius padėdavo filmus įgarsinti.
Prasidėjus Sąjūdžiui, Šiauliuose kūrėsi televizijos studijos. Šiaulių savivaldybė įkūrė Šiaulių televiziją. Televizijos kūrime aktyviai dalyvavo ir L. Gudinavičius. Vieta studijai buvo pasirinkta Dramos teatre, kad nebūtų lengva ją surasti blokados sąlygomis. Okupavus Lietuvos televiziją Vilniuje ir Kaune, laidos buvo rengiamos šioje studijoje. Įsigijus vaizdo kamerą, buvo lengviau filmuoti su garsu. Kilo mintis parengti filmų ciklą apie Šiaulių krašto šviesuolius. Buvo sukurti filmai „Pusvalandis su Povilu Višinskiu“, „Gyvenimas Lietuvai“ (apie Vladą Putvinskį), „Laurynas Ivinskis“, ,,Šatrijos Ragana“.
Daugelį metų bendradarbiaudamas su miesto Kultūros skyriumi, „Aušros“ muziejumi, L. Gudinavičius rengė laidas kultūros temomis, filmavo miesto renginius. Su dailininku Arūnu Vasiliausku sukūrė filmą ,,Dvasinės skulptūros meistras“ apie kunigą Antaną Rimavičių.
Lankydavosi Kraštotyros draugijos renginiuose ir pasitarimuose, sukūrė filmą ,,Kraštotyros draugijai–70“.
Laukdami popiežiaus Jono Pauliaus II vizito, 1993 m. drauge su režisiere Regina Steponavičiūte parengė septynias laidas bažnytine tematika. Šios laidos buvo rodomos per Šiaulių televiziją.
L. Gudinavičius visada domėjosi tautodaile, todėl ėmėsi TV laidų ciklo apie krašto tautodailininkus. Kabelinėje televizijoje kartu su Nijole Nasickiene ir Angele Gudinavičiene sukūrė šešiasdešimt laidų ,,Kamara“.
Filmas apie Kužių bažnyčios kleboną Vladą Požėlą pateko į auksinę Šiaulių televizijos kolekciją. Menotyrininko, profesoriaus Vytenio Rimkaus devyniasdešimtmečio proga surinko savo ir draugų filmuotą medžiagą. Taip gimė filmas ,,Reikalingas žmogus“.
Asmeniniame archyve kino metraštininkas saugo 240 vaizdajuosčių, kurių medžiagą padovanojo Povilo Višinskio bibliotekai. Šiaulių ,,Aušros“ muziejui padovanojo 17 videofilmų ir 14 kino filmų. Iš viso sukūrė apie 200 siužetų.
