(Tęsinys)
Mokytojas J. Murka 1922-1923 m. dėstė Šiaulių mokytojų seminarijoje, o 1926-1927 m. mokytojavo Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje. 1925 m. mokytojas ir vertėjas Jonas Trečiokas (1892–1938) Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje įsteigė pedagoginę biblioteką, kuriai dovanojo knygų iš savo asmeninės bibliotekos. Neatsiradus lėšų finansuoti, 1929 m. Suaugusiųjų gimnazija Šiauliuose buvo uždaryta (Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.), p. 174).
1925 gruodžio mėn. laikraštis „Šiaulių naujienos“ pranešė apie Šiaulių miesto savivaldybės organizuojamus vakarinius kursus suaugusiems. Šiame skelbime rašoma: „Šiaulių miesto savivaldybė, norėdama padaryti pradžios mokslą prieinamą visiems, net ir vargingiausiems visuomenės sluoksniams, steigia Šiauliuose nuo 1926 m. sausio 1 d.
vakarinius suaugusiems kursus, kuriuose pagrindinai bus dėstomi pradžios mokyklos programos dalykai metodais, pritaikytais suaugusiųjų žmonių psichologijai ir jų kasdienio gyvenimo reikalams. Be to, atitinkamam klausytojų skaičiui esant, pagrindinė kursų programa numatoma papildyti dar šiais dalykais: paišyba, braižyba, sąskaityba, namų ruoša ir kt.
Darbas kursuose buvo vykdomas dviem semestrais: žiemos semestras prasidėjo nuo sausio 1 dienos, ir rudens – nuo rugsėjo mėn. 1 dienos. Atsižvelgiant į klausytojų bendrą išsilavinimą ir žinias, kursuose buvo sudaromos atskiros grupės pagrindiniams programos dalykams eiti. Kursų vedėjas buvo pedagogas M. Vasiliauskas; lektoriai vietos mokyklos mokytojai. Klausytojais buvo priimami abiejų lyčių asmenis ne jaunesni, kaip 16 metų amžiaus. Mokslas kursuose buvo nemokamas“ (Šiaulių miesto savivaldybės vakariniai suaugusiems kursai. „Šiaulių naujienos“, 1925 gruodžio 20, p. 3).
Suaugusiųjų gimnazijoje ir vakariniuose kursuose suaugusiems, be kitų Šiaulių miesto mokytojų, piešimą dėstė dailininkas G. Bagdonavičius. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas Šiaulių suaugusiems gimnazijos 1927 birželio 14 d. išduotas Pagyrimo lapas VIII klasės mokiniui Antanui Steponavičiui, įteiktas Dailės parodos ekspertų komisijos nutarimu – už paišybą. Pasirašė Pagyrimo lapą gimnazijos direktorius ir ekspertai. Vienas iš ekspertų – šiaulietis dailininkas Gerardas Bagdonavičius (ŠAM, archyvinė kopija 4MB, LIMIS).
Šiaulių vidurinėje amatų mokykloje
Šiaulių miesto savivaldybė 1926 m. gruodžio 8 d. atidarė vidurinę amatų mokyklą. Nuo 1927 m. balandžio 1 d. ją perėmė Švietimo ministerija. Iki 1929 metų balandžio 15 d. mokyklai vadovavo miesto inžinierius Karolis Reisonas. Jis Šiauliuose suorganizavo statybos dešimtininkų kursus, įkūrė vidurinę amatų mokyklą ir pats jai vadovavo, įsteigė Šiaulių braižyklą, kurioje žiemos metu dirbdavo apie 50 matininkų.
Mokykla turėjo du skyrius: stalių ir odos dirbinių. 1927 m. ją lankė 83 jaunuoliai, suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarė 48 mokiniai, iš jų 28 staliai, 5 dailidės, 4 tekintojai, 11 mūrininkų. Antrąją grupę sudarė 35 mokiniai: 25 šaltkalviai, 4 elektrotechnikai, 4 metalo tekintojai, 1 kalvis ir 2 skardininkai. Mokykloje buvo dėstoma buhalterija, komercinis susirašinėjimas, brėžinių skaitymas, piešimas, teisės pagrindai, fizika, higiena, stiliai (Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.), p. 177-178).
1928 m. į Šiaulių vidurinę amatų mokyklos stalių skyrių buvo priimami baigę pradžios mokyklos mokiniai 14–16 amžiaus (Skelbimas. K. Reisonas mokyklos vedėjas. „Šiaulietis“, 1928 rugsėjo 2, p. 6). Po K. Reisono, miesto vidurinei amatų mokyklai vadovavo Albinas Geležiūnas.
Šiaulių valstybinė vidurinė amatų mokykla ruošė kvalifikuotus amatininkus, medžio ir odos dirbinių meistrus: baldžius, butų dekoruotojus, įvairių minkštų baldų apmušėjus, smulkių odos dirbinių: portfelių, rankinukų, pakinktų ir kt. gamintojus, galanterininkus ir kt.
Nuo 1930 m. Šiaulių vidurinėje amatų mokykloje piešimą, dailųjį konstravimą, baldų istoriją ir darbus dėstė G. Bagdonavičius. Jis savo patirtimi bei meninės kūrybos įgūdžiais dalijosi su mokiniais, siekiančiais tapti amatininkais, mokė juos ne tik piešti, bet ir fotografuoti, organizuodavo jų darbų parodėles, skiepijo mokiniams meilę amatui ir menui.
„Amatas yra aukštesnis darbo sugebėjimo laipsnis, kuris, vis tobulėdamas, pasiekia meno amatų (Kunstgewerbe, Artisan) aukštumų, o pakilęs į laisvos niekuo nesuvaržytos aukštybės viršūnes, sužiba mum žavinčiu idealu – aukštuoju grynuoju menu – daile“, – rašė 1937 m. „Amatininke“ G. Bagdonavičius (Bagdonavičius, G. „Amatas ir menas“, „Amatininkas“, 1937, Nr. 15/16, p. 216).
Šiaulietis Vytautas Baltrušaitis, tarpukariu mokęsis Šiaulių vidurinėje amatų mokykloje, pasakojo: „Visą amatų mokyklos laiką, G. Bagdonavičius mus mokė. Buvo piešimo mokytojas. Mokė mus modeliuoti baldus. Piešdavome ir iš paveikslų, ir iš natūros. Liepdavo kambarį su baldais piešti. Būdavo baldų parodos. Kada jas organizuodavo – įterpdavo ir mokinių piešinių. Buvo patekę ir mano piešiniai į tokią parodą“ (Vytautas Baltrušaitis. Prisiminimai apie amatų mokyklą Šiauliuose. Rankraštis. Surinko Irena Rudzinskienė. Šiauliai, 1995, p. 13).
1930 m. birželio mėnesio pabaigoje laikraštis „Mūsų momentas“ išspausdino skelbimą apie mokinių priėmimą į Šiaulių vidurinę amatų mokyklą: „Šiuo skelbiama, kad priimami mokiniai į Šiaulių vidurinės amatų mokyklos I-ą klasę.
Norintis stoti turi paduoti m-klos vardu prašymus: baigę pradžios mokyklą ir turį pažymėjimus iki 19/VIII š/m, nebaigę laiko egzaminus ir turi paduoti prašymus: pavasarį iki 30/VI, rudenį iki 15/VIII. Baigę 4 klases atleidžiami nuo bendrų dalykų klausymo. Išėjus 4 metų mokyklos kursą, mokiniams suteikiamas amatininko vardas. Mokestis už mokslą 25 litai metams. Pragyvenimas savo lėšomis. Smulkesnės žinios teikiamos mokyklos raštinėj Vilniaus g. 90 Šiauliuose“ (Skelbimas. „Mūsų momentas“, 1930 birželio 29, p. 1).
Pradžioje Šiaulių vidurinėje amatų mokykloje buvo tiktai vienas stalių skyrius, o 1931 m. sausio mėn. įsteigtas ir minkštųjų baldų-odos skyrius, o tų pačių metų vasario mėn. pradžioje odos kartonažo skyrius. Mokykloje buvo dirbami įvairiausi dirbiniai: stalių skyriuje visas tuometinio buto apstatymas, medžio statyba, ūkio padargai, visi sporto įrankiai ir kita, odos skyriuje minkštieji baldai, langų, durų dekoravimas, rimorystės darbai, visos odinės sporto priemonės, foto- ir kitokie futliarai, balnai, portfeliai, moteriški rankinukai ir t. t.
Šiaulių vidurinės amatų mokyklos mokytojas ir dailininkas G. Bagdonavičius sėkmingai derino pedagoginę veiklą su kūryba, dalyvavimu parodose ir jų organizavimu mieste. 1931 m. vasario 4 d. Kauno miesto muziejus įsigijo šiauliečio, Mokytojų seminarijos ir vidurinės amatų mokyklos mokytojo dailininko G. Bagdonavičiaus 4 paveikslus, vaizduojančius senąjį Kauną (Iš mūsų menininkų darbuotės. „Šiaurės Lietuva“, 1931 vasario 15, p. 9).
1931 m. birželio pradžioje laikraštis „Šiaurės Lietuva“ pranešė: „Šiaulių mokytojų seminarijos ir amatų mokyklos mokytojas, dailininkas G. Bagdonavičius dalyvavo gegužės mėn. Amerikoje Los Angeles (Kalifornijoje) mieste tarptautinėje grafikos parodoje (of bookplate), išstatė 13 įvairių savo darbų, ir gavo už savo darbus pagyrimo lapą (Avard of merit), be to visi darbai paminėti parodos kataloge“ (Honorable Mention. „Šiaurės Lietuva“, 1931 birželio 7, p. 4).
1933 m. spalio 8-9 dienomis buvo surengta Šiaulių vidurinės amatų mokyklos stalių-minkštųjų baldų-odos dirbinių paroda, kuri vyko V. Kudirkos mokyklos rūmuose. Prie šios amatų mokyklos mokinių darbų parodos organizavimo prisidėjo ir G. Bagdonavičius.
Kasmet buvo ruošiama daug įdomių moksleivių kūrybos parodų, vadinamųjų stalių, minkštųjų baldų ir odos dirbinių parodomis. Jos susilaukdavo didelio publikos ir spaudos dėmesio. Kai kurios parodos užimdavo net po 10 ir daugiau kambarių. Ypač išsiskiria G. Bagdonavičiaus moksleivių darbų ekspozicijų nuotraukos, liudijančios apie jo pedagoginio darbo užmojus ir formas. Daugiausia tai ketvirtojo dešimtmečio Šiaulių amatų mokyklos moksleivių parodų vaizdai (Rimkus, V. Pabūkime su Gerardu Bagdonavičiumi. „Kolekcija“, 1996, Nr. 3, p. 31).
1933 m. Šiaulių valstybinė vidurinė matų mokykla buvo plečiama, įsteigtas modernus knygrišystės ir metalistų skyrius (Pasirašo: V. Kar. Šiaulių valstybinė vidurinė amatų mokykla. „Lietuvos aidas“, 1933 gruodžio 2, p. 11).
1934 m. spalio mėn. buvo surengta Šiaulių miesto vidurinės amatų mokyklos mokinių paroda. Laikraštis „Šiaulių žinios“ 1934 m. spalio mėn. apie miesto vidurinės amatų mokyklos mokinių parodą rašė: „X. 7 ir 8 d. d. dr. V. Kudirkos vardo mokyklos rūmuose (Dvaro g. 129) įvyko Šiaulių vidurinės amatų mokyklos dirbinių paroda. Paroda buvo labai turtinga, gražiai ir skoningai įrengta. Už vis labiausiai krito į akis stilingi kietieji ir minkštieji baldai, kurie savo kokybe galbūt keletą kartų pralenkė savo konkurentus, esančius Šiauliuose. Taip pat įvairiausi odos dirbiniai – čemodanai, portfeliai, rankinukai, piniginės ir daugybė kitokių smulkių daiktų. Ši paroda lankytojų, kurių susilaukė labai daug, neapvylė, buvo kuo gerėtis ir džiaugtis. Mokyklos darbo rezultatai aiškiai parodė jos naudingumą kraštui ir būsimiems amatininkams, kurie iš šios mokyklos išėję turės užtikrintą duoną“ (Pavykusi amatų m. paroda. „Šiaulių žinios“, 1934 spalio 14, p. 2).
G. Bagdonavičius 1934 m. sukūrė kvietimą į Šiaulių vidurinės amatų mokyklos dirbinių parodą. Jame rašoma: „Maloniai kviečiamas Tamsta su šeima ir pažįstamais atsilankyti į Šiaulių Vidurinės Amatų Mokyklos rengiamą „Kudirkos“ mokyklos rūmuose (Dvaro g. 129) stalių – minkštų baldų – odos dirbinių PARODOS ATIDARYMĄ 1934 metų spalio mėnesio 7 dieną 15 valandą. Paroda atdara spalių mėn. 7-8 d. nuo 8 iki 19 val. MOKYKLOS VEDĖJAS“ (ŠAM D-T 6636).
Šiai parodai dailininkas G. Bagdonavičius sukūrė Šiaulių vidurinės amatų mokyklos stalių, minkštųjų baldų, odos dirbinių parodos plakatą. Plakato centre dominuoja žodis „PARODA“. Kompozicijos viršuje kairiajame kampe pavaizduoti kontūriniai dviejų fotelių, stalelio su šviestuvu, spintos su trimis durimis ir dviejų paveikslų šonuose, siluetai. Viršuje dešinėje pusėje pateiktas parodos pavadinimas: „ŠIAULIŲ VIDURINĖ AMATŲ MOKYKLA / STALIŲ, MINKŠTŲ / BALDŲ ODOS / DIRBINIŲ / PARODA“. Apačioje centrinėje ir dešiniojoje dalyje pateikta išsamesnė informacija apie parodą: „įvyks 1934 m. spalių mėn. 7-8 dieną „Kudirkos“ mokyklos rūmuose (Dvaro g-vė 129 Nr.). Parodos metu bus mokyklos dirbinių loterija-allegri. Atidaryta nuo 8 iki 19 val. Įėjimas nemokamas. Mokyklos administracija“. Plakato apačioje apatinėje dalyje kairiajame kampe autoriaus antspaudas „GERARDAS / BAGDONAVIČIUS / ŠIAULIAI / Aušros alėjas 84 Nr. / LIETUVA-LITHUANIE“ ir įrašas: „Kompozicijos ir piešinio eskizas Gerardo Bagdonavičiaus ir priežiūrą įvykdė 1934 metais (buv. „Titnago“ t. p.)“ (Plakato aukštis ir plotis 47 x 63 cm. ŠAM D-T 4725. Plakato aprašas Karolinos Budraitytės).
1936 m. birželio mėn. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ apie dar vieną Šiaulių vidurinės amatų mokyklos parodą rašė: „Birželio 13-15 d. d. V. Kudirkos pradžios mokykloje amatų mokykla surengė stalių-minkštų baldų-odos dirbinių parodą. Šiemetinė paroda eksponatų gausumu neatsiliko nuo pirmųjų parodų. Viso buvo užimta 9 dideli kambariai. <...> Įdomūs ir gausūs buvo paišybos bei braižybos ir odos dirbinių skyriai. Ypač pastarajam buvo daug tiesiog meniškai atliktų darbų: portfelių, piniginių, futbolo kamuolių, pakinktų ir kt.
Šiaulių amatų mokykloj šiuo metu yra 85 mokiniai. Šiemet mokykla išleis jau šeštąją amatininkų laidą <...> Šiaulių amatų mokyklai vadovauja p. Geležiūnas. Stalių dirbtuvės vedėjas – Bimšas, odos skyr. ved. – Šatkus, praktikos mokytojai – Bergas, Prišmantas, Francas, Rūta, Švelnys ir Maziliauskas. Teorijos mokytojai – Gedvilienė, Kašinskaitė, Bagdonavičius, dr. Jasaitis, kun. Korsakas – tikyba“ (Amatų mokyklos paroda. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 birželio 28, p. 3).
Žurnalas „Amatininkas“ 1936 m. apie Šiaulių valdžios vidurinę amatų mokyklą rašė: „Šiaulių amatų mokykloje veikia du skyriai: būtent: 1) stalių amato skyrius, kuriame pagrindine specialybe skaitoma baldai, šalutine – statybine dailidystė (langai, durys, grindys, laiptai ir pan. ir 2) minkštų baldų – odos ir odos puošmenų skyrius <...>
Paišybą dėsto menininkas G. Bagdonavičius. Bendro lavinimo dalykus Gvildienė (istorija, visuomenės mokslą, buhalteriją, korespondenciją ir geografiją), dr. Jasaitis higieną ir Kašinskaitė lietuvių kalbą ir gamtą. Mokyklos vedėjas yra Albinas Geležiūnas. Neseniai įvykusi mokyklos mokinių darbų paroda davė progos pamatyti ir įsitikinti, kad mokykloje dirbama atsidėjus ir mokytojai, supratę savo pareigas, ruošia jaunuolius atsakingam ir kvalifikuotam amatininkų luomui“ (J. V. Valdžios vidurinė amatų mokykla Šiauliuose. „Amatininkas“, 1936, Nr. 26, p. 2).
1937 m,. žurnalas „Amatininkas“ apie G. Bagdonavičiaus pedagoginį darbą ir kūrybą rašė: „Dailininkas seniai ir nuolat dirba Šiaulių Mokytojų seminarijoje, Amatų ir Prekybos mokyklose, kur eina grafikos dalykų mokytojo pareigas. Dabar G. Bagdonavičius komponuoja keletą didesnių dekoratyvinių spalvingų darbų, ieškodamas motyvų mūsų istorijoje, tautosakoje ir senoj provincijos architektūroje, imdamas „medžiagos iš savo liaudies meno rinkinių“ (Dail. G. Bagdonavičius amatuose. „Amatininkas“, 1937, Nr. 8, p. 117).
1938 m. spalio 15-17 dienomis tokia pat paroda jau veikė Amatų-prekybos mokyklos rūmuose, Tilžės g. 148, vadinamuose senuosiuose pašto rūmuose.
G. Bagdonavičius, nagrinėdamas amato ir meno ryšį, rašė: „Giliai mąstančiam amatininkui, norinčiam iš pilkos aplinkos nors kiek pakilti iš supančios rutinos – vidutiniškumo, reikalinga nuolat tobulintis, sekti specialią (būtinai ir užsienio) spaudą, spec. žurnalus ir knygas, vadovėlius, albumus, lankyti parodas, fotografuoti vertingesnius eksponatus, eskizuoti pastebėtus dalykus, rinkti iškarpų albumus, saugoti parduotų dalykų brėžinius kartotekoje, daug labai daug stebėti, mąstyti matytų dalykų proga, rasti būdą tobulinti, kaitalioti, įvairinti savo gaminius. O svarbiausia reikia nuoširdžiai savo darbą, profesiją pamilti, atsiduoti jam visiškai, tuomet bus įdomu, reikalinga ir, žinoma naudinga viską stebėti – skaityti, kas tik liečia savo verslą ir gretimas sritis <...>
Meno amato uždavinys yra suteikti aplinkai menišką pobūdį, neslopinant jos naudingumo reikšmės. Būdinga yra čia bendras veikimas amatininkiško ir meninio prado, darnus veikimas, kūrimas. Visi mūsų bendro būvio pagerinimai privalo persunkti visą žmogaus būdą – charakterį, o dailusis menas ir amatai yra geriausios tam priemonės. Grožis amatininką daro prakilnesniu, tobulesniu žmogumi, inteligentiškesniu, idealesniu. Todėl kiekvieno amatininko – menininko norai turėtų pakrypti ta linkme – idealo link“ (Bagdonavičius, G. Amatai ir menas. Jų santykiavimas. „Amatininkas“, 1937, Nr. 15-16, p. 216-217).
1935 ir 1937 m. vasarą Švietimo ministerija Kaune suruošė Lietuvos amatų mokyklų amato mokytojams ir instruktoriams kursus. Juos lankė daugiau kaip 100 klausytojų. Šiuose kursuose, be kitų lektorių, dalyvavo ir paskaitas skaitė dėstė dailininkas G. Bagdonavičius (Amatų mokyklų mokytojai tobulinasi. „Amatininkas“, 1937, Nr. 15-16, p. 217).
Įdomu tai, kad 1940 m., G. Bagdonavičius su savo amatų mokyklos IV klasės (odos) mokiniais pagamino menišką lakštą – pasveikinimą Nepriklausomybės šventės proga ir nusiuntė į Vilnių tos klasės buvusiam auklėtojui J. Gruodžiui, kuris tęsė savo pedagoginį darbą šio miesto Valstybiniame technikume (Iš G. Bagdonavičiaus darbų. „Įdomus mūsų momentas“, 1940 kovo 3, p. 4).
1940 m. kovo mėn. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ apie Amatų mokyklos mokytojo G. Bagdonavičiaus paruoštus Šaulių klube dekoravimo projektus rašė: „Baliui, kuris įvyks balandžio 6 d. Šaulių klube (Amatų mokyklos moksleivių naudai), visų šaulių kambarių dekoracijos pralenkia visus lig šiol per 20 m. buvusius geriausių balių „išgražinimus“. Salėje, už spalvotų permatomų vitražų su modernizuotais kraičio skrynių raštais, bus paslėpta keli šimtai elektros įvairių spalvų lempučių; lubose – permatomi šviečiantieji „tiltai‘; kt. sienoje – įvairūs amatų specialybių didžiuliai paveikslai – simboliai per visas sienas! Estrada savotiškai drapiruota spalvotais šviečiančiais užrašais, pan., kaip ir prie kitų patalpų. „Pragaro“ kambaryje bus nuolat nepavojingos liepsnos židiniai su šviečiančiais „klaikios“ smalos stalaktitais – skliautais, „Liucipieriais“ (pjuvenų viduriais) ant statinių ir su kitais „klaikiais“ ir „žiauriais“, baliui būtinais „pabūklais“, nuo kurių visiems bus tik dar linksmiau. Dar kitur, atskirai, bus šviesiai, švelniai ir „saldžiai“ išdekoruota puikiomis gėlėmis, balandėliais, žvaigždėmis, skanėstų krepšeliais, puokštėmis besiartinančios vasaros. Visur šviečiantieji stogeliai sudarys jaukius kampelius. Salėje staliukai turės savo jaukias elektros lempas po gaubtukais neįprastos formos. Šviesios spalvos bus labai malonios ir retkarčiais keisis. Žodžiu, visi jausis lyg ne Šiauliuose!
Visų salių dekoravimo projektai dailininko – mokytojo Gerardo Bagdonavičiaus, bendradarbė – dail. – mokyt. Savzdravaitė-Štelbienė ir kt. įvairių specialybių mokytojai – talkininkai. Ruošos darbai vyksta jau visas mėnuo. Dirba keliasdešimt žmonių“ (Tai bent bus paruošta! „Įdomus mūsų momentas“, 1940 kovo 31, p. 3).
(Bus tęsinys)
Mokytojai ir kursų dalyviai Šiaulių vidurinėje amatų mokykloje. M. Bako ir M. Chotimlianskio nuotr. Apie 1937 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.
Piešimo mokytojai kursuose Kaune. 1935. Pirmojoje eilėje (sėdi) šeštas iš dešinės G. Bagdonavičius. Nuotr. Veronikos Šleivytės. Fotografjos originalas saugomas Kupiškio etnografniame muziejuje (KEM GEK 18415).
