Salduvės kalnas iškilęs Šiaulių pakraštyje. Tarpukariu žemė aplink Salduvės kalną buvo Žuvininkų kaimo teritorija. 1935 m. birželio 3 d. įvyko Šiaulių miesto tarybos posėdis, kurio metu buvo svarstomas Salduvės kalno sklypų pirkimas. 1935 m. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Burmistras p. Valančius, prieš svarstant Salduvės kalno sklypų pirkimą, tarybai paaiškino, kokiu tikslu šie sklypai perkami.
Kaip žinoma, Šiauliai gamtos atžvilgiu labai nuskriausti; šiauliečiai vasaros metu neturi tinkamos vietos kur praleisti poilsio laiką. Salduvės kalnas – viena geriausių vietų, kur galima būtų įrengti tinkamą poilsiui vietą. Ten ateity galima būtų įrengti parką, gražiai sutvarkyti turintį istorinės reikšmės kalną...
Toliau burmistras paaiškino, kiek ir kokiomis sąlygomis žemė perkama. Viso perkamas 20 ha žemės plotas. Patį kalną nereikia pirkti. Žemės savininkai iš karto reikalavo už 1 ha po 1000 litų, bet dabar sutiko parduoti po 800 Lt. Viso žemė kainuos 16 000 litų. Mokama bus tokiomis sąlygomis: pusė sumos bus įmokėta sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, o kitą pusę – 1936 metais. Šie sklypai priklauso Žuvininkų kaimui, kuris dabar skirstomas. D-ras Jasaitis tų sklypų pirkimui pritaria. Jo nuomone, tai būtų labai gera poilsio vieta šiauliečiams.
(Sav-bė ateity galvoja per ežerą padaryti tiltą. Toks tiltas žymiai sutrumpintų kelią į Salduvės kalną. Dabar iki Salduvės kalno tenka eiti apie 4 km, o tuomet tereiktų 1.300 metrų). Po trumpų pasitarimų, taryba vienbalsiai nutaria sklypus pirkti“ (Miesto taryba perka Salduvės kalną... „Įdomus mūsų momentas“, 1935 birželio 9, p. 1).
Dabar nuo Šiaulių miesto į Salduvę vingiuoja smulkiu žvirgždu išklotas kelias. Kitas kelias eina per Talkšos parką link Salduvės kalno. Einant pirmuoju keliu dešinėje ošia pušynas, kuris pirmąkart buvo sodintas 1936 m. Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „1936 m. gegužės 1 ir 2 dienomis Šiauliuose įvyko medelių sodinimo šventė. Gegužės 2 d. buvo padaryta pradžia apsodinimui Salduvės kalno, kur tą dieną pasodinta 50 000 pušelių. Šį darbą atliko mokytojų seminarijos, prekybos mokyklos ir pradžios mokyklų V-tųjų skyrių mokiniai, vadovaujami Šiaulių mokytojų seminarijos direktoriaus J. Orlausko“ (50.000 pušelių ant Salduvės kalno. Medelių sodinimo šventė Šiauliuose. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 gegužės 3, p. 3).
Šiaulių miesto savivaldybė turėjo planų sujungti miestą su Salduve. 1936 m. spauda rašė: „Šiaulių miesto savivaldybė projektuoja sujungti miestą su Salduve, nes kelias į tą vietą iš miesto yra gana tolimas: reikia eiti aplink ežerą. Buvo numatyta pastatyti tiltą per ežerą, bet jis daug kaštuotų, tai nuo jo atsisakyta ir nutarta padaryti pylimą. Pylimas atsieis pigiau ir jį supilti bus nesunku, nes ežeras yra negilus. Giliausia vieta yra 10 metrų“ (Per ežerą pils didelį pylimą. „Darbas“, 1936 spalio 8 d., p. 6).
Tarpukariu Salduvės kalnas buvo populiari ir mėgstama šiauliečių ir miesto svečių lankymo ir poilsio vieta. Čia vykdavo šventės, skautų ir jaunimo susibūrimai. Laikraščiuose buvo spausdinamos Salduvės kalno nuotraukos, pasakojimai ir legendos, jam buvo skiriami eilėraščiai. Poeto ir žurnalisto Vladas Šaulio (1902–1977) eilėraščio „Salduvės kalnas“ eilės byloja: „Salduvės kalne, pasakyk, ar kada tikėjai pamatyt, / Kad žmogus šimtmečiais miglose merdėjęs, / Galėtų ūžiančiais motorais nuo viršum tavęs skraidyt, / Lyg paukštis laisvas erdvėje? <...>“ (Šaulys, V. Salduvės kalnas. „Įdomus mūsų momentas“, 1938 kovo 9, p. 6).
(Bus tęsinys)

Salduvės kalnas gruodį. Jono Nekrašiaus nuotr.

Laiptais į Salduvės kalną. J. Nekrašiaus nuotr.

Salduvės kalnas. Jono Nekrašiaus nuotr.

Salduvės kalnas žiemą. J. Nekrašiaus nuotr.

Salduvės kalno prieigose. J. Nekrašiaus nuotr.



