(Pabaiga)
Pasiplaukiojimas katamaranu po Galvės ežerą leido pažinti jos salas, aplinką ir krantų kraštovaizdį. Didelį įspūdį paliko iš ežero, nuo laivo apžvelgti Užutrakio rūmai. Šiuos rūmus 1898–1901 m. pastatydino grafo Tiškevičiaus jauniausias sūnus Juozapas Tiškevičius. Neoneresansinio ir neoklasicizmo stiliaus rūmai suprojektuoti lenkų architekto Juzefo Huso. Pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų įgyvendinta idėja nuostabaus parko, kuriame išnykdavo riba tarp vandens ir sausumos. Rūmai ant Galvės ežero kranto iš tolo švyti savo architektūra ir balta kaip gulbės spalva. Rūmus supa didelis parkas, sumanytas kaip vandens parkas. Jame buvo įrengta sudėtinga apie 20 tarpusavyje su Galvės bei Skaisčio ežerais sujungtų tvenkinių sistema.
Žinoma, daugiausia mūsų dėmesio plaukiojime po Galvės ežerą susilaukė Trakų salos pilys. Iš kokio taško bežiūrėtum, jos pavergia žiūrovo dėmesį savo įspūdingu grožiu ir architektūra. Trakų pilys patyrė griovimus ir ardymus. A. Vilainis, 1944 m. Šiauliuose leistame laikraštyje „Tėviškė“, rašė: „Nūdien pilies palaikai dar ryškūs. Čia tebėra visų kertinių bokštų liekanos. Patys bokštai kiek apgriuvę. Pasilikusios tik sienos po ketvertą, penketą metrų ir daugiau. Įėjus pro angas, visur matyti dengiančios dangaus skliautą mėlynos lubos. Penktasis buvęs bokštas jau sugriuvęs. Yra pasilikęs jo tik vienas kampas kelių metrų aukščio <...> Už pilies kiemo supiltas aukštokas piliakalnis. Jis apaugęs žalia veja, turi plokščią viršukalnę ir aplinkui apaugęs jaunais medžiais. Piliakalnį juosia buvusio gilaus griovio pėdsakai. Pilis didelė ir apima arti dviejų hektarų žemės plotą. Bokštai buvę aukšti ir stiprūs. Pilies viduje, sakoma, anksčiau buvę medinių trobesių. Kalbama, kad senaisiais laikais pilis buvus padalinta į dvi dalis. Ten, kur dabar yra piliakalnis, ir XVI a. teismo aktuose vadinamas Kęstučio kalnu, buvę kunigaikščio rūmai. Nūdien žmonės šį piliakalnį vadina Aukų kalnu.
Nuo pilies kalno atsiveria puikūs reginiai. Platūs ežerų vandenys, jau sužaliuojančios ežere esančios salos. Vienoje saloje iškyla didingi ir niūrūs pilies griuvėsiai. Tai antroji Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių pilis. Šią pilį Kęstutį paskatinusios statyti ano meto strateginės aplinkybės. Lietuvos žemės tada jau buvo puldinėjamos priešų. Jie ateidavo iki Trakų ir teriodavo apylinkės žemes. Susidarydavo pavojus, kad ir kunigaikščių pilis, esanti saloje gali būti užimta ir sunaikinta. Netoli pilies, pietų pusėje, matyti kita sala, kurios pakraščiai apaugę medžiais, o iš miesto pusės ariama dirva. Saloje, kur yra pati pilis, medžių nedaug. Vos vienas kitas. Pietinis pilies bokštas sustiprintas – restauruotas. Restauracija atlikta pagal senovinį pilies planą ir išvaizdą bei piešinius. Nors jis dar nėra galutinai užbaigtas, bet pavojus sugriūti pašalintas. Savo sutvarkymu antroji pilis turi didelį panašumą į pusiasalio pilį. Todėl spėjama, kad kaip salos pilis, taip ir pusiasalio yra statyta tų pačių amžininkų. Pilies kiemas didelis ir erdvus. Pietinėje pusėje yra užsilikusios mūrų ir kazematų liekanos. Iš pietų pusės buvęs nuleidžiamas į pilį tiltas, kurio belikusios žymės. Čia, kur stovi stiprus, akmeninis mūras, vienoj ir kitoj jo pusėje matyti iškaltos žymės, kuriose buvo įtvirtinti pilies vartai ir durys.
Pilies mūrų sienos buvusios netaisyklingo keturkampio formos. Pats mūras statytas iš netašytų akmenų ir plytų. Matyti trijų bokštų liekanos. Pietų vakariniame bokšte esą buvęs požeminis kalėjimas. Pačiam pilies kieme buvusios arklidės, virtuvės ir kiti pastatai. Bokštuose gyvenusios sargybos. Šiauriniame kampe sargas parodė apdegusius akmenis ir sienas. Ten, pasak jo, buvusi verdama derva, kai jos reikėdavo sutikti priešus. Dabar, po darytų lenkų kasinėjimų, matyti ryškūs pėdsakai, kaip buvusi sutvarkyta ir išplanuota pilis. Pats pilies kiemas dabar yra visai tuščias. Čia matyti tik visai apvalių keletas akmeninių sviedinių. Jie buvę naudojami kaip artilerijos sviediniai.
Apgriuvusių kunigaikščių rūmų priešakyje matyti aukštas ir apiręs bokštas. Istoriniai šaltiniai mini, kad šis bokštas turėjęs net 75 metrus aukščio. Į bokštą ir dabar yra įtaisyti laiptai. Jie eina statmenai, tarsi sukdamiesi apie laivo stiebą. Irstančio bokšto laiptai apdengti storu dulkių sluoksniu. Jais, kad ir lėtai lipant, byra ant galvos dulkės. Tačiau įlipus į bokštą, atsiveria puikūs reginiai. Aplinkui blizga vandenys, žaliuoja salos, o už jų dunkso tamsūs miškai. Tokios yra Trakų apylinkės, pasižyminčios nepaprastu gamtos grožiu“ (Vilainis, A. Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių mieste. „Tėviškė“, 1944, Nr. 20-21, p. 3).
Ilgą laiką niokotos ir griautos Trakų pilys, XX a. II pusėje buvo pradėtos iš pagrindų atstatyti ir restauruoti. Ir dabar turime galimybę grožėtis jų didingumu ir grožiu, kuris nepalieka abejingų.

Trakų Pilies salos griuvėsiai. XX a. I pusė. Nuotr. iš Sauliaus Kruopio rinkinio.

Prie Trakų pilies griuvėsių. XX a. I pusė. Nuotr. iš Sauliaus Kruopio rinkinio.

Trakų pilies griuvėsiai. XX a. I pusė. Nuotr. iš Sauliaus Kruopio rinkinio.



