Klaipėda ištįsusi palei Baltijos jūrą ir Kuršių marias, abiejuose Danės upės krantuose. Kairiajame krante yra senamiestis, o dešiniajame – dabartinis miesto centras. Klaipėdos miestui priklauso Smiltynė ir Kuršių nerijos šiaurinė dalis.

Uostamiestis – trečias pagal dydį Lietuvos miestas. Klaipėdos uostas išsidėstęs toje vietoje, kur Kuršių marios susisiekia – „įteka“ – į Baltijos jūrą. Klaipėda – vienintelis neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, tai Lietuvos vartai į jūrą.  

1696 m. Prūsijos kunigaikštis provizoriui Jokūbui Zaurenui suteikė privilegiją įsteigti vaistinę Klaipėdos priemiestyje. 1768 m. vaistininkas Bliumelis vaistinę perkėlė į Turgaus gatvę.

J. Zaureno vaistinė buvo pavadinta „Juodojo erelio“ vardu.

Po Antrojo pasaulinio karo buvusiose jos patalpose ir atkurta pirmoji vaistinė Klaipėdoje – prieš karą čia buvo septynios vaistinės. Vedėja laikinai paskirta provizoriaus padėjėja Marija Mečionytė. Nedidelė vaistinė sujungta su vaistų sandėliu ir pavadinta „Vaistine-baze“. 1945 m. vaistinės vedėja paskirta provizoriaus padėjėja Marija Smolenčiuk.

Nuo 1946 m. vaistinė dirbo dviem pamainomis ir budėdavo naktimis. 1947 m. pirmosios Klaipėdos vaistinės pavaduotoja paskirta chemikė vaistininkė Kamilė Talačkaitė-Ašmienė, gimusi 1921 m., baigusi 1947 m. Vilniaus universitetą. 1950 m. K. Ašmienė su vyru gydytoju persikėlė į Druskininkus – ten ji dirbo vaistinės vedėjos pavaduotoja.

1949 m. Klaipėdos pirmosios vaistinės vedėja paskirta chemikė vaistininkė Otilija Raubienė, po metų – chemikas vaistininkas Antanas Norvaiša, prieš tai dirbęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto farmacinės chemijos dėstytoju.
1955 m. Antaną Norvaišą pakeitė provizorė Joana Radvilaitė-Karpavičienė, g. 1927 m., baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą 1951 m. Anksčiau ji dirbo Klaipėdos vaistų sandėlyje, o nuo 1953 m. – šios vaistinės vedėjos pavaduotoja.

1958 m. vaistinė perkelta į naujas patalpas Montės gatvėje. Jai suteiktas  Nr. 143, o vėliau pavadinta „Salvijos“ vardu.

Provizorė Joana Radvilaitė-Karpavičienė rūpinosi vaistinės įkūrimu naujoje vietoje ir perkėlimu; šiems darbams jai netrūko energijos ir noro. Buvo pagaminti nauji baldai, darbo sąlygos pagerėjo, tačiau vaistinės vedėja 1965 m. pasiryžo vaistinę atnaujinti. J. Radvilaitė-Karpavičienė aktyviai dalyvavo projektuojant vaistinės baldus bendrai su architektu Zigmu Rutkausku, dirbtuvių direktoriumi Kostu Lukoševičiumi, staliais. Vedėja norėjo, kad baldai būtų patogūs ir turėtų tinkamą išvaizdą. Visi darbai buvo atlikti per vienerius metus; vaistinė tiesiog atjaunėjo. Po remonto vaistinėje atsirado daugiau naujovių, kurias vėliau pritaikė ir kitos vaistinės.

J. Radvilaitė-Karpavičienė mėgo visuomeninį darbą, aktyviai dalyvaudavo konferencijose, įvairiuose seminaruose, o ilgametį patyrimą mielai perduodavo jauniems specialistams. „Salvijos“ vaistinei provizorė buvo atsidavusi daug metų.       

Vėliau J. Radvilaitė-Karpavičienė atidarė savo privačią vaistinę. „Salvijos“ vaistinėje dirbo savo profesiją mylintys žmonės. Šioje vaistinėje įgiję žinių ir praktikos, kitose vaistinėse tapdavo gerais darbuotojais ir vadovais.

Tai provizorės Danutė Adomavičiūtė, Elena Slušnytė, Kazimiera Montkienė, Bernadeta Mozūraitė, Aldona Liesytė ir kitos.

Nuo 1956 m. vaistinės Nr. 143 vedėjos pavaduotoja dirbo provizorė Kristina Kepenytė, gimusi 1927 m., baigusi 1949 m. Vilniaus universitetą. Ji buvo energinga, stropi organizatorė, gera vedėjos pagalbininkė.

Neilgai vaistinės Nr. 143 vedėjo pavaduotojos pareigose dirbo Kazimiera Antanauskaitė-Montkienė, gimusi 1929 m., baigusi 1954 m. Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą. Jai išėjus į „Sportininkų“ vaistinę, pavaduotoja buvo paskirta provizorė Alfonija Čepulytė-Inčiūrienė, gimusi 1938 m., 1962 m. baigusi Irkutsko medicinos institutą. Vaistinės vedėjos ir darnaus vaistinės kolektyvo darbo dėka vaistinė pasiekė gražių laimėjimų, tapo tikra patirties mokykla.

1958 m. pirmajai vaistinei išsikėlus į Montės gatvėje esančias patalpas, jos vietoje buvo atidaryta reagentų parduotuvė. Jos vedėja neilgai dirbo provizoriaus padėjėja Janina Bartlingaitė-Baltrenienė, gimusi 1921 m., baigusi 1951 m. Kauno felčerių-akušerių mokyklos Farmacijos skyrių.

1965 m. reagentų parduotuvė reorganizuota į gatavų vaistų vaistinę. Šiai vaistinei buvo suteiktas numeris 298. 1965 m. provizorė Jadvyga Baranauskienė vaistinę perdavė provizoriaus padėjėjui Petrui Alisai. Jis 1958  m. baigė Kauno medicinos mokyklą, dirbo Klaipėdos vaistinėje Nr. 143, Klaipėdos vaistų sandėlyje skyriaus vedėju. Tai buvo sumanus,  saviveiklą mėgstantis jaunuolis. 1967 m. iš vedėjo pareigų buvo atleistas.

Į buvusią reagentų parduotuvę 1960 m. dirbti buvo paskirta provizoriaus padėjėja Dalia Tamošauskaitė-Butvydienė, tais pačiais metais baigusi Kauno medicinos mokyklą. Šioje vaistinėje jai teko pereiti visas farmacinio darbo pakopas ir 1968 m. ji tapo vaistinės Nr. 298 vedėja. Vaistinės pavaduotoju nuo 1979 m. dirbo provizorius Jonas Zmajauskas, 1960 m. baigęs Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą.

D. Butvydienė rūpinosi vaistinės remontu, plėtė patalpas, keitė baldus. Po remonto vaistinė tapo neatpažįstama. Interjerą keitė architektas Zigmas Rutkauskas. Vaistinės sienas puošė menininko Varkalio paveikslai, vaizduojantys vaistinės istorijos tarpsnius. Vaistinės vedėjos dėka ir iniciatyva vaistinei sugrąžintas senasis „Juodojo erelio“ pavadinimas. Vaistinė įtraukta į UAB „Neolitas“ katalogą „Kas yra kas Klaipėdos apskrityje“

Dalia Butvydienė 2001 m. vaistinę perdavė pavaduotojai provizorei Ingai Dokšienei. Vaistinė likviduota beveik prieš du dešimtmečius. Likvidavus vaistinę, jos patalpose įsikūrė  kitos įmonės.

 
Straipsnių peržiūros
94494640
Į viršų