Studentiškas neapdairumas Tomske
Aš, kaip Tomsko politechnikos instituto elektromechanikos fakulteto studentas, nemažai vertingiausių žinių ir praktinės patirties įgijau nuolatinės srovės elektros variklių gamykloje. Čia laukė daug naujovių, nes buvo įdomių mechanizmų. Tik gaila, kad tada buvau nelabai dėmesingas tiems įrenginiams. Nieko nepadarysi – studentiškas požiūris galvoje švilpavo! Atidus įsižiūrėjimas į kiekvieną prietaisą, jo veiklos įsidėmėjimas, oi! kaip būtų man pravertę savarankiško darbo kelyje. Tai pajutau pradėjęs dirbti „Vaire“. Čia buvo daug staklių su įmontuotais elektros varikliais, skirtais karinei technikai. Aptarnaujančiam personalui trūko patirties ir todėl tie varikliai buvo palaipsniui pašalinti iš gamybos.
Praktikos Novosibirske
Atlikdamas gamybines praktikas Novosibirske, pirmiausia atsidūriau staklių gamykloje. Čia buvo gaminamos frezavimo staklės, kurių stalas siekė 100 metrų. Kasmet pagamindavo vienerias stakles kitų valstybių poreikiams.
O štai metalurgijos gamykloje įgijau kur kas daugiau patirties. Čia mane vienintelį iš mūsų nemažos praktikantų grupės įdarbino – gaudavau atlyginimą. Toje didelėje pramonės įmonėje iš plieno ir kitų metalų buvo gaminami lakštai, pirmiausia skirti karinei technikai, pavyzdžiui, patrankų šovinių gamybai ir kt.
Įdomi tos metalurgijos gamyklos istorija. Padedant amerikiečiams, ji buvo pastatyta europinėje sąjungos dalyje.
Prasidėjus karui, visus gamyklos įrenginius demontavo, atvežė į Novosibirską ir sumontavo ne pastate (tokio nė nebuvo), o ant fundamentų atvirame lauke. Taigi, atvirame lauke pradėti gaminti metalo gaminiai Sibiro žiemos sąlygomis. Pagalvokime, kaip turėjo jaustis gamyboje dirbantis žmogus?! Gamyklos pastatai, gaubiantys stakles ir kitus įrenginius, atsirado žymiai vėliau, po atviru dangumi jau prigaminus tonų tonas metalo lakštų.
Nors kiekviena proga buvo skelbiama, kad TSRS užpulta – netikėtai, tačiau dažnai kildavo mintis, kad tokiai daugybei sudėtingų įrenginių demontuoti ir naujoje vietoje pradėti gamybinį procesą reikėjo daug daug laiko ir patyrusių darbuotojų. Prisiminkime, kad frontas ritosi į rytus žaibo greitumu. Vadinasi, karo procesas ir veiksmų eiga buvo ne tik apgalvota, bet ir apskaičiuota iš anksto! Gamykla perstatyta toli nuo priešų europinio kelio, kad būtų užtektinai metalo lakštų artilerijos šaudmenų gilzėms gaminti ir žaliavos tankų bei kitos karinės technikos gamybai. Šių įrenginių aptarnavimas reikalavo ir žinių, ir darbštumo.
Įdomu tai, kad jau dirbant Šiauliuose, metalurgijos gamykla dar ilgokai manęs, buvusio praktikanto, nepamiršo – vis kvietė ir kvietė atvykti pas juos dirbti.
Novokuzneckas
Atėjo laikas vykti į paskutinę diplominę praktiką. Buvau nukreiptas į Novokuznecko metalurgijos kombinatą – vos už 40 km nuo mūsų tremties namelio Kiseliovsko pakraštyje. Pasisekė...
Buvau paskirtas į „Bliumingo 1000“ cechą. Čia esančio įrenginio variklis netilptų į 16 m2 kambarį... Jo galia 7000 arklio jėgų... Toks mechanizmas Tarybų Sąjungoje buvo vienintelis. Privalėjau suprojektuoti jam elektrinę pavarą. Sudėtinga užduotis. Juk pirmiausia reikia susipažinti su kokia nors dokumentacija. Paprašiau vadovo. Nuvedė mane į rūsį, atrakino duris ir padavė didžiulį paketą. Žiūriu – viskas parašyta angliškai. Pasirodo, šį unikalų metalurgijos kombinatą projektavo ir įrengimus jam pagamino Amerika... apie 1930-uosius metus. Karo metu įrenginys, dukart viršydamas leistiną krūvį, beregint susidėvėjo. Tik apie 1975 metus Peterburge sugebėjo pagaminti pakaitalą.
Visoje gamykloje šią amerikiečių pagalbą metų metus gaubė mirtina tyla...
Po daugelio metų, pažvelgęs į internato puslapius, gali paskaityti daug stebinančių faktų apie JAV pagalbą tai „turtingai ir išradingai Sovietų Sąjungai“, jos sunkiajai pramonei vystyti ne tik karo metu. Štai Dmitrijaus Mrilino pateikta statistika Vikipedijoje: internete apie traktorių gamyklą Volgograde.
* Garsioji Stalingrado (dabar Volgogradas) traktorių gamykla buvo pastatyta vien JAV jėgomis. Per rekordiškai trumpą laiką (16 mėnesių) buvo pastatytos dvi tuo metu didžiausios pasaulyje traktorių gamyklos Stalingrade ir Charkove. Per metus jos abi pagamindavo apie 100 000 traktorių, kurių pirmasis nuo konvejerio nuvažiavo 1930 m. Jis buvo sukurtas pagal vieną geriausių pasaulyje amerikietiško traktoriaus modelį. Šioje gamykloje buvo sukurti ir pirmieji tankai.
* Baigus statyti Stalingrado gamyklą, trejiems metams buvo pasirašyta sutartis su Albertu Kahnu – Detroito (didžiausio JAV Mičigano valstijos miesto) pramonės architektu. Jam vadovaujant, 1930–1932 m. Rusijoje buvo pastatyta 521 įmonė. Tai traktorių gamyklos Stalingrade, Čeliabinske, Charkove, Tomske; orlaivių įrenginiai Kramatorske ir Tomske; automobilių gamyklos Čeliabinske, Maskvoje, Stalingrade, Nižnij Novgorode, Samaroje ir t. t. Jo suprojektuotos statybinės konstrukcijos buvo pagaminamos JAV, atvežamos į SSRS ir čia surenkamos per pusmetį.
A. Kahnas atidarė savo įmonės filialą Maskvoje, pasikviesdamas 25 talentingus inžinierius iš Amerikos. Per kelerius metus 4000 rusų inžinierių išmoko dirbti naudojant Albert Kahn technologijas. SSRS jis sukūrė pažangios pramoninės architektūros mokyklą.
Pagal jo projektus buvo sukurtas visas Uralas su karinėmis ir vidaus gamyklomis. Be šių įmonių, Sovietų Sąjungai būtų buvę labai sunku nugalėti Hitlerį kare. O kas žinojo apie šį asmenį? Tikriausiai nedaug kas. Tik gamyklose dirbantys meistrai šį bei tą. Oficialiai Albert Kahn ir jo inžinieriai buvo lyginami su paprastais darbuotojais, dirbančiais vadovaujant „protingiausiems SSRS specialistams“.
* „Dneproges“, didžiausią hidroelektrinę ant Dniepro kranto, 1927–1932 m. pastatė amerikiečių „Cooper Engineering Company“ ir vokiečių „Siemens“. Ji buvo sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą, kad sutrukdytų veržtis Vokietijos pajėgoms. Atstatyta 1944–1950 m
* Gorkio automobilių gamyklą (GAZ) pastatė amerikiečių bendrovė „Austin“ per 18 mėn. Pradžia 1929 m. Sovietų specialistai kelis sykius aplankė JAV, suderino techninius dokumentus. Pagal 9 metams pasirašytą bendradarbiavimo sutartį gavo pagalbą, reikalingą gamyklos statybai ir paleidimui, Amerikos pusė turėjo rengti specialistus.
* Garsusis Magnitogorskas yra tiksli Indianos valstijos Gario metalurgijos gamyklos kopija. Pasaulio istorija iki 1931 m. neturėjo tokio grandiozinio pramonės objekto statybos pavyzdžio – esant minimalioms šalies techninėms galimybėms, per vienerius metus paleistos dvi plieno lydymo aukštakrosnės ir keturios atviro židinio krosnys, o dar po trejų metų – eksploatuojamas ir 500 sekcijų valcavimo fabrikas.
* Nuo 1928 iki 1941 metų Uralo sunkiųjų mašinų gamybos įmonėje (Uralmash) dirbo 311 užsienio specialistų. Didžiąją dalį įrangos tiekė užsienio firmos: du presavimo kalimo ceche garo-hidraulinius presus turėjo vokiečių firmos „Hydraulik“, „Schloemann“ ir „Wagner“; geležies liejykla dirbo pagal Vokietijos bendrovės „Krigar“ įrangą, o įkrova buvo pakrauta britų kompanijos „Sheppard“ kranais; plieno cecho elektrinės krosnys buvo iš AEG, o smėliavimo kameros ir pjūklai – iš „Mars-Werke“; 300 iš 337 staklių Nr. 1 mašinų buvo įsigytos užsienyje.
* Kartu su gamyklomis buvo statomi miestai darbininkams gyventi. Vokiečių architektas Ernstas May dalyvavo kuriant maždaug 20 sovietinių miestų architektūros projektus!
* Per 10 metų amerikiečiai SSRS pastatė apie 1500 gamyklų!
* Į SSRS atvyko apie 200 tūkstančių amerikiečių inžinierių ir technikų, kurie vadovavo beveik milijonui Gulago belaisvių armijos darbams.
* Visus kadrus sovietinei pramonei darbininkų fakultetuose daugelį metų ruošė Amerikos profesoriai ir trys šimtai tūkstančių kvalifikuotų specialistų. Tačiau bendradarbiavimas su Sovietų Sąjunga buvo gana pavojingas. Dauge-lis užsieniečių buvo įsitikinę, kad jie dirba su apgavikais.
Taigi, materialinę SSRS bazę pastatė Amerikos ir Europos specialistai. Ta-čiau po pergalės prieš nacių Vokietiją sovietų istorikai, vadovaujant šalies vadovams, pradėjo greitai perrašyti savo valstybės istoriją. Stengtasi anuliuoti bet kokią informaciją apie JAV bei kitų valstybių dalykinę pagalbą ir materialinę paramą.
Saldu skolintis, bet kartu atiduoti
Anksčiau buvo minėtas JAV prezidento Ruzvelto 1941 m. kovo 11 d. pasi-rašytas su TSRS lendlizas (angl. lend-lease – skolintis+nuomoti). Pagal „skolinimo“ programą JAV sąjungininkams Antrojo pasaulinio karo metais tiekė karinę įrangą, maistą, aprangą ir žaliavas. Istorikas Lebedevas rašo, kad Didžiojo Tėvynės karo metu TSRS iš JAV gavo daugiau nei 18 tūkstančių orlaivių (įskaitant naikintuvus „Airacobra“, „Kittyk-Hauk“, „Tomahawk“), 12 tūkstančių tankų ir nesuskaičiuoja-ma gausa kitokios amunicijos. TSRS iš JAV buvo aprūpinta 100 tūkstančių kilomet-rų telefono laidų, 2 milijonais telefonų, daugiau nei milijonu tonų maisto ir atsargų ir kt. Į frontą buvo pristatyta daugiau nei 300 tūkstančių tonų sprogmenų ir naftos produktų. Karinės-techninės gamyklos gavo varį ir bronzą, aliuminį ir specialų plieną...
Summa summarum – bendra JAV siuntų apimtis siekė apie 11 milijardų JAV dolerių. Remiantis „Lend-Lease“ sutartimi, sovietai turėjo mokėti tik už tai, kas išli-ko per karą. TSRS ir JAV derybos dėl skolos-nuomos mokėjimų galutinės sumos prasidėjo 1948 m. ir vyko keliais etapais. Amerikiečiai pateikė 2,7 mlrd. USD sumą. Tąkart per derybas sovietai sutiko sumokėti nedidelę sumą. Natūralu, kad tai sukė-lė amerikiečių nepasitenkinimą. 1949 m. derybos taip pat nepasiekė tikslo. 1951 m. JAV vyriausybė sumažino skolą iki 800 milijonų dolerių, tačiau TSRS sutiko su-mokėti tik 300 milijonų dolerių.
1972 m. JAV ir TSRS pasiekė susitarimą! TSRS įsipareigojo iki 2001 m. sumokėti 722 milijonus dolerių skolos, įskaitant palūkanas. 1973 m. pradėjo vykdyti įsipareigojimą – atliko 48 mln. USD mokėjimų, tačiau skolos mokėjimas 1974 m. buvo sustabdytas dėl sovietams nepalankių prekybos sąlygų: Rusijai vis dar buvo taikoma Džeksono ir Vaniko (Jackson-Vanik) pataisa, kuri ribojo prekybą su buvusia Sovietų Sąjunga dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tai paskatino Kremlių prabilti apie išankstinį nusistatymą prieš Rusiją kaip per Šaltąjį karą.
Tik 1990 m. šalys vėl grįžo prie skolų aptarimo. Nustatė naują paskolos-nuomos termino datą – 2030 metus ir galutinę sumą – 674 mln. dolerių.
Po TSRS žlugimo paskolos ir nuomos skola vėl buvo priminta Borisui Jelcinui. Taigi, iš visų 11 milijardų dolerių TSRS (vėliau – Rusijos Federacija) įsipareigojo sumokėti 722 milijonus dolerių, tai yra, 7% nuo 11 milijardų dolerių.
Kiek iš viso grąžinta skolų? Iki 1973 m. atlikti 3 mokėjimai, kurių bendra suma siekė 48 mln. USD. Likutis – 674 mln. – turėjo būti sumokėtas iki 2001 m. 1990 m. pagal naują susitarimą sovietų pusė įsipareigojo iki 2030 m. sumokėti 674 mln. JAV dolerių – skola pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją, tik 100 mln. USD iš 1946 m. paskaičiuotų 11 milijardų JAV dolerių.

x „Bliumingas 1000“. Taip atrodo „Bliumingas 1000“ darbo metu.
Autoriaus archyvo nuotr.

Tremtinys Vaidotas Kriaučiūnas su žmona ir dukra. Trečia iš kairės mano žmona Alfreda. Prie KMK 1979 m.
Autoriaus archyvo nuotr.

Metalurgijos kombinato statybos pradžia. Dirbo tūkstančiai politinių kalinių. Apie 1929 m.
Autoriaus archyvo nuotr.



