Menininkas ir mokytojas Gerardas Bagdonavičius

Gerardo Bagdonavičiaus atminimo metai
2021 metai susiję su šiauliečio dailininko, grafiko, pedagogo, kraštotyrininko, scenografo, vieno iš ekslibrisų pradininkų Lietuvoje Gerardo Bagdonavičiaus (g. 1901 m. liepos 25 d. Radviliškyje, mirė 1986 m. vasario 3 d. Šiauliuose) atmintinomis gimimo ir mirties sukakties datomis.

Šiemet vasario 3 d. sukanka 35 metai nuo dailininko mirties ir tų pačių metų liepos 25 d. 120 metų nuo jo gimimo dienos. Tai yra tinkama proga prisiliesti prie jo gyvenimo ir kūrybos, įsigilinti į jo darbų esmę ir kūrybos raidą.

Šis rašinių ciklas pavadintas „Menininkas ir mokytojas Gerardas Bagdonavičius“ yra skirtas šio dailininko ir pedagogo atminimui. Tai nėra išsami ir išbaigta studija, kadangi aprašyti G. Bagdonavičiaus gyvenimą ir kūrybą neužtektų ir daugelio tomų. Jis pradėjo savo veiklą ir kūrybą dar XX a. pradžioje, ją tęsė tarpukariu ir visą savo likusį gyvenimą. Jis buvo menininkas ir mokytojas iš didžiosios raidės. Šiauliams labai pasisekė, kad toks iškilus menininkas ir mokytojas gyveno ir kūrė Šiauliuose, mokė ištisas mokinių kartas pažinti meną ir kūrybą, suvokti muziką ir gamtos grožį. Jis buvo visų mokytojų mokytojas ir menininkas iki kaulų smegenų. Ilgą laiką G. Bagdonavičius buvo vienas iš profesionaliausių ir žinomiausių dailininkų Šiaurės Lietuvoje.

G. Bagdonavičiaus kūryba domiuosi nuo 1976 metų. Šio rašinio ciklo apie G. Bagdonavičių, autoriui teko su dailininku susitikti dar gyvam jam esant Šiauliuose ir Pakruojyje, susirašinėti laiškais, bendrauti, lankytis jo namuose, Šiauliuose, organizuoti jo parodas ir jam skirtus renginius Šiauliuose, Pakruojyje, kituose Lietuvos miestuose. Renkant medžiagą apie G. Bagdonavičių susipažinta su Lietuvos muziejuose, bibliotekose, galerijose, privačiose kolekcijose saugomais dailininko darbais, kūrybiniu ir rankraštiniu palikimu, kalbėtasi su jo artimaisiais ir su jį pažinojusiais žmonėmis, jo kolegomis mokytojais, mokiniais, dailininkais, amžininkais, kolekcininkais.

Apie šį dailininką ir mokytoją yra išleista knygų, sudarytą katalogų, albumų, sukurta filmų, dailės kūrinių, surengta jo ir jam skirtų parodų, konkursų, suorganizuota jo gyvenimą ir kūrybą nušviečiančių ir nagrinėjančių konferencijų, seminarų, diskusijų.

Dar 1977 m. menotyrininkas Jonas Sidaravičius išleido knygą „Gerardas Bagdonavičius“ (V.: „Vaga“, 1977), kurioje apžvelgtas šio dailininko gyvenimas ir kūryba. Knyga gausiai iliustruota G. Bagdonavičiaus akvarelėmis, pastelėmis, tapybos darbais, piešiniais, scenografijų ir dekoracijų reprodukcijomis, baldų eskizais, ekslibrisais, grafikos darbais, atliktais mišria technika, litografija, cinkografija ir kt.

1981 m. spalio mėn. Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, veikė dailininko G. Bagdonavičiaus ekslibrisų paroda, surengta Vilniaus Mažvydo knygos bičiulių klubo Ekslibriso sekcijos iniciatyva. Išleistas parodos katalogas.

1982 m. šiaulietis inžinierius, tautodailininkas ir kino mėgėjas Česlovas Žalys sukūrė filmą „Susipažinkime“ apie dailininką Gerardą Bagdonavičių, jo gyvenimą ir kūrybą. Šio mėgėjiško filmo didelė vertė yra tai, kad jame užfiksuotas ir kalba pats dailininkas, jis dalijasi prisiminimais, apie save, kūrybą, išugdytus mokinius.

1983 m. dailininkas Eduardas Juchnevičius sukūrė Gerardo Bagdonavičiaus portretą, kurį galima pamatyti Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejuje. Šio paveikslo pagrindu tapo viena fotografija, kurioje dailininkas G. Bagdonavičius užfiksuotas darbo metu stovintis prie moters skulptūros.

1985 m. rugpjūčio 29 d. dailininkas G. Bagdonavičius dalyvavo Pakruojyje surengtame respublikiniame ekslibrisų konkurse „Ex libris. Pakruojis 400“ ir ne konkurso tvarka pateikė 6 ekslibrisų eskizus.

1986 m. skulptoriai Aloyzas Toleikis ir Donatas Lukoševičius iš ketaus nuliejo Gerardo Bagdonavičiaus portreto bareljefą, kuris po dailininko mirties buvo pastatytas ant jo kapo K. Donelaičio g. kapinėse.

1996 m. liepos 24 d. (trečiadienį) Šiauliuose, prie namo (Aušros al. 84) atidengta skulptorės Birutės Kasperavičienės iš ąžuolo sukurta memorialinė lenta dailininkui G. Bagdonavičiui atminti. Joje išskobti žodžiai: „Šiame name 1936–1986 gyveno dailininkas Gerardas BAGDONAVIČIUS 1901–1986“.

1997 m. gegužę Šiauliuose surengtas tarptautinis ekslibrisų konkursas šiauliečio dailininko ir pedagogo G. Bagdonavičiaus atminimui įamžinti. 1998 m. išleistas šio tarptautinio konkurso parodos katalogas ir knyga „Dailininkas Gerardas Bagdonavičius ir ekslibrisai“ (J. Nekrašius „Dailininkas Gerardas Bagdonavičius ir ekslibrisai“ Šiauliai: Saulės delta, 1998).

2011 m., minint dailininko 110-ąsias gimimo metines, Šiaulių „Aušros“ muziejuje buvo eksponuojama paroda, skirta legendiniam miesto dailininkui G. Bagdonavičiui. 2011 m. išleistas jo darbų albumas ir katalogas (skaitmeninėje laikmenoje) „Gerardas Bagdonavičius. Tapyba / Grafika / Dizainas / Fotografija (Sudarytojos Augenija Jovaišaitė, Odeta Stripinienė, Virginija Šiukščienė. Šiauliai: Šiaulių „Aušros muziejaus leidykla, 2011).

2013 metų rudenį Tyrėjų naktį Fotografijos muziejus pakvietė į G. Bagdonavičiaus namuose, Aušros al. 84, vykusią netradicinę kūrybinę ekspediciją. Šiaulių menininkai, meno tyrinėtojai ir mylėtojai, G. Bagdonavičiaus kūrybos gerbėjai gilinosi į išskirtinę dailininko asmenybę, jo kūrybinę aplinką, jo paties originaliai dekoruotus interjerus, čia užsilikusius ar muziejininkų vienam vakarui į šiuos namus pristatytus autentiškus menininko daiktus

2014 m. liepos 21 d., reorganizavus nuo 2001 m. spalio 3 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB) veikusį Ekslibriso muziejų, įkurtas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas (GBEF).

2014 m. rugsėjo 11 d ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje atidengta atminimo lenta „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas“ (idėja Jono Nekrašiaus, autorius – dailininkas prof. Vaidotas Janulis).

2015 m. ŠAVB vykdytas projektas „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“ ir surengtos Šiaulių rajono mokytojų ir mokinių kūrybinės dirbtuvės „Ekslibrisas sau“.

2015 m. sausio 14 d. Fotografijos muziejaus studijoje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) įvyko Gerardui Bagdonavičiui skirtos parodos „G.BGDN Aušros al. 84“ atidarymas. Šios parodos pavadinimui panaudota santrumpa – vienas menininko naudotų spaudų kūriniams žymėti.

2016 m. rugsėjo 8 d. Aušros alėjoje prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos pastatytas skulptoriaus Martyno Gaubo meninis akcentas, skulptūra „Penzeliukas“, skirtas dailininkui ir pedagogui G. Bagdonavičiui.
2017 m. ŠAVB išleido knygą „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai (sud. Asta Kaktytė, Jonas Nekrašius), skirtą ekslibriso tradicijų Šiauliuose populiarinimui ir Gerardo Bagdonavičiaus – dailininko ir pedagogo, ekslibriso mokyklos pradininko Lietuvoje – idėjų ir kūrybos sklaidai.

2017 m. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos užsakymu sukurtas filmas „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“ (filmo kūrybinė grupė Jonas Nekrašius, Gintautas Stungurys, Diana Stungurienė, Asta Kaktytė).

2020 m. restauruotas G. Bagdonavičiaus namas Aušros al. 84. Jame įsikūrė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyrius. G. Bagdonavičiaus namas yra nacionalinio lygio valstybės saugomas objektas.

Žmogus tol gyvena mūsų atmintyje, kol mes jį prisimename, domimės jo gyvenimu, kūryba. Skulptoriaus M. Gaubo skulptūra „Pendzeliukas“ praėjusiais metais dėl Aušros alėjoje vykdomų darbų išmontuota. Ja būtina atstatyti toje ar kitoje labiau pritaikytoje vietoje Aušros alėjos gatvėje. Būtina įrengti G. Bagdonavičiaus namuose Aušros alėjoje 84, mansardoje dailininkui skirtą ekspoziciją, atkurti jo studiją, interjerą, baldus ir kita. Bet to maža. Manau, kad šiam dailininkui dėmesio niekada nebus per daug.

Svarbiausias ir pagrindinis G. Bagdonavičiaus kūrybos saugotojas yra Šiaulių „Aušros“ muziejus. Būtų labai prasminga, jei šiemet „Aušros“ muziejuje būtų surengta išplėstinė retrospektyvinė G. Bagdonavičiaus paroda, atspindinti jo gyvenimo ir kūrybos įvairiapusę veiklą. Pravartu atidaryti Šiaulių „Aušros“ muziejuje išsamią šio dailininko darbų nuolatinę ekspoziciją, kad būtų galima bet kada apsilankyti ir „gyvai‘ pamatyti jo darbus, kurie šiuo metu yra muziejaus fonduose. Sutikime, kad neturime Šiauliuose nė vieno miesto dailininko nuolatinės ekspozicijos ir geriausias ir išskirtinis kandidatas tokiai galerijai būtų G. Bagdonavičius. Derėtų vieną iš Šiaulių miesto gatvių pavadinti Gerardo Bagdonavičiaus vardu, jo vardu pavadinti vieną iš auditorijų Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje ir dailės kabinetą Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje, kur dailininkas dirbo piešimo mokytoju 1944–1961 metais. Beje, kai kuriuos iš čia paminėtus pasiūlymus rašinio autorius buvo pateikęs spaudoje dar 2000 m. (Žr.: J. Nekrašius. Deramai pagerbkime dailininko Gerardo Bagdonavičiaus atminimą. „Šiaulių naujienos“, 2000 birželio 7 d.).

Paskelbkime šiemet Šiauliuose, dailininko 120-ųjų gimimo metinių proga Gerardo Bagdonavičiaus metais. Surenkime Šiaulių „Aušros“ muziejuje, miesto Kultūros centre, dailės galerijose, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, kitose miesto bibliotekose, gimnazijose, mokyklose parodų, kitų renginių, kurie nušviestų menininko ir mokytojo Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą ir veiklą. Šiuose renginiuose galėtų aktyviai dalyvauti Šiaulių „Aušros“ muziejus, miesto savivaldybė, Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyrius, švietimo organizacijos, mokyklos, gimnazijos, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, miesto dailės galerijos, bibliotekos, kūrybinės ir visuomeninės organizacijos, dailininkai, meno mylėtojai, kolekcininkai ir kiti.

Prisiminkime G. Bagdonavičių – Šiaulių legendą, pasidžiaukime jo kūryba ir darbais. Lai jis mus vėl aplanko savo kūriniais, sumanymais, idėjomis. Mylėkime ir pažinkime Šiaulius taip kaip juos mylėjo ir pažinojo Gerardas Bagdonavičius.

Šiaulietiškiausias dailininkas
Gerardas Bagdonavičius – garsus lietuvių pedagogas ir plataus diapazono menininkas, kurio darbai neatskiriamai susiję su Lietuva, Šiauliai. Jis buvo tapęs Šiaulių miesto legenda, simboliu, buvo vienas mėgstamiausių miesto žmonių. Apie šį kūrėją Šiauliuose sukurta daugybė pasakojimų, istorijų, visais laikais jis buvo dėmesio centre, mėgstamas šiauliečių žmogus, švelniai mokinių pramintas Pendzeliuku.

Pasak Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus R. Balzos, G. Bagdonavičius yra ne tik Šiaulių, bet visos Lietuvos reiškinys. Tik šio didelio menininko vertę dar ne visi suvokė. G. Bagdonavičius buvo susigyvenęs su Šiauliais, didžiąją dalį savo kūrybos buvo paskyręs šiam miestui. Jis kalbėjo: „Šiauliai mano akyse pergyveno du pasaulinius karus. Ateinančioms kartoms noriu išsaugoti senąjį miesto vaizdą...“

Šiauliai neįsivaizduojami be dailininko ir mokytojo Gerardo Bagdonavičiaus, jo veiklos ir darbų gausos. „Yra žmonių, kurie taip suaugę su savo gyvenamąja vietove, kad tampa lyg ir jos ženklu, simboliu. Toks buvo Gerardas Bagdonavičius, beveik visų šiauliečių pažįstamas, visur sutinkamas, – taip apibūdino šį dailės patriarchą menotyrininkas, profesorius Vytenis Rimkus (1930–2020). – Tai tikras šiaulietis dailininkas: čia jo vaikystės, jaunystės ir brandos miestas, čia iki detalių jam buvo pažįstamas ir menamas dukart sudegęs ir iš naujo atgimęs bei toliau augantis miestas. Šiauliai – ne tik jo kūryboje, bet ir pačiame gyvenimo būde.“

Beveik visus savo aktyvaus gyvenimo ir kūrybos metus dailininkas ir pedagogas Gerardas Bagdonavičius atidavė Šiauliams ir šiam kraštui. Jis paliko ryškių pėdsakų daugelyje sričių: grafikoje, tapyboje, scenografijoje, fotografijoje, kine, teatre, kraštotyroje, muziejininkystėje. Visko ir neišvardysi. Amžininkų tvirtinimu, tai buvo universali ir originali asmenybė, reaguojanti į mokslo ir meno naujoves ir sroves, ieškanti naujų išraiškos priemonių, būdų ir tuo pralenkianti savo amžininkus mąstymu ir kūrybos stiliumi. Tas jo novatoriškumas atvedė jį į kiną, teatrą, fotografiją, paskatino kurti ekslibrisus, prekių ženklus, afišas, plakatus, vinjetes, vizitines korteles ir kt. Jis buvo bene pirmas profesionalus dizaino specialistas Šiauliuose.

Apie G. Bagdonavičiaus kūrybą žinomas dailininkas ir meno teoretikas Justinas Vienožinskis (1886–1960) 1936 metais rašė: „...Nebenori aklai gamtos sekti <...> bando įsigilinti į reiškinių prasmę, nepasitenkina provizorine matomųjų kūnų išvaizda, bando įžiūrėti kiekvienos linijos būdą, jos uždavinį, jos veikimą į kitas, greta esančias linijas ir jomis svyrančias formas, nori pajusti gyvenimo ritmo pulsą. Toks yra formų būdo beieškantis Bagdonavičius.“

Apie G. Bagdonavičiaus, kaip menininko platų diapazoną, universalumą ir profesionalumą byloja jo paties parengtas ir apie 1930 m. Šiauliuose išleistas reklaminis atvirukas, kurio reprodukciją pateikiame kaip iliustraciją šiame rašinyje. Minėtame atviruke dailininkas save išsamiai ir detaliai pristato:
PAVEIKSLAI / PIEŠINIAI / PLAKATAI/
GRAFIKA. DEKORAVIMAS. DAILUSIS RAŠTAS/
GERARDAS BAGDONAVIČIUS /
ŠIAULIAI. AUŠROS ALĖJA 84. <...>

Ir visa tai sugebėjo atlikti vienas žmogus. Žmogus orkestras. Iškilus Šiaulių menininkas ir mokytojas, visą savo aktyvų gyvenimą pašventęs Lietuvai ir Šiauliams, kūrybai, menui, muzikai, kinui, pedagoginiam ir šviečiamajam darbui.

Dailininko gimtinė – Radviliškis
Gerardas Bagdonavičius gimė 1901 m. liepos 25 dieną Radviliškyje, tarnautojų šeimoje. Radviliškis G. Bagdonavičiaus ankstyvos vaikystės metais buvo nedidelis, provincijos miestelis. Jame daugiausia stovėjo mediniai nameliai, siauručiai skersgatviai, katalikų bažnyčia, stačiatikių cerkvė, malūnas ir geležinkelio stotis, su eilėmis nusidriekusių bėgių juostų, per kuriuos kartkartėmis pravažiuodavo garvežiai, traukiniai. Dar miestelyje buvo žydų krautuvės, viliodavusios pirkėjus savo spalvingomis reklaminėmis iškabomis, puošniomis virtinomis ir įvairiausių prekių pasiūla. Toks buvo Radviliškis, XX a. pradžioje, labiausiai garsėjantis geležinkeliu, depu, traukiniais.

Gerardas savo prisiminimuose rašo, kad, jo „tėvas (Edvardas Bagdonavičius – J. N.) buvo geležinkelio tarnautojas, laisvalaikiu mėgo piešti, dar prieš vedybas būsimai žmonai Rūtai laiškus puošdavęs akvarele ir tušu nupieštomis romantiškomis scenomis, o jam, vaikui, paprašius nupiešdavęs arklį, šunį, katę ir pan.

Motina turėjusi iš prigimties „labai išlavintą gerą skonį buto interjerams įruošti, darželiui įrengti ne taip kaip kiti“ (V. Rimkus. Gerardas Bagdonavičius – menininkas ir pilietis, nepavaldus laikui. In.: Gerardas Bagdonavičius. Tapyba / Grafika / Dizainas / Fotografija (Sud. Augenija Jovaišaitė, Odeta Stripinienė, Virginija Šiukščienė. Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2011, p. 12). Mama auklėjo sūnų nuo pat mažens pažinti meną, muziką, literatūrą, gamtą. Ji mokėjo kelias užsienio kalbas, gerai skambino pianinu, rašė eilėraščius ir visa tai stengėsi perteikti sūnui. Vėliau visa tai įsirėžė į dailininko G. Bagdonavičiaus atmintį, rado atgarsį jo gyvenime ir kūryboje.

Apie 1902 m. Rūta ir Edvardas Bagdonavičiai, norėdami geriau išmokslinti vienturtį sūnų Gerardą, persikėlė gyventi į Šiaulius, su kuriais buvo susieti visi svarbiausi ir reikšmingiausi G. Bagdonavičiaus gyvenimo ir kūrybos metai.

Iš to laikotarpio yra išlikusi bene pirmoji G. Bagdonavičiaus vaikystės nuotrauka. XX a. pradžioje, apie 1903 m. Šiauliuose, maždaug dviejų metukų Gerardas aprengtas gražiais vaikiškais rūbeliais nufotografuotas žymaus Šiaulių fotografo Jankelio Arnsono fotoateljė. Maždaug tokio amžiaus tėvai mažąjį Gerardą ir atsivežė iš Radviliškio į Šiaulius, kur prabėgo, su nedidele pertrauka jo beveik aštuoniasdešimt prasmingo gyvenimo ir brandžios kūrybos metų.

(Bus tęsinys)

2021 02 01 2