(Tęsinys)                                                                                             
Nida – daugelio žymių aktorių, artistų, fotografų, menininkų, rašytojų pamėgta vieta. Ji man primena susitikimus su garsiais Lietuvos žmonėmis, kurie čia lankėsi, su kuriais teko laimė susipažinti, bendrauti, kalbėtis, klausytis jų pasakojimų ir minčių.

Su Nida glaudžiai susijęs keliautojas, fotografas Paulius Normantas, su kuriuo pirmąkart susipažinau Neringoje 1995 m.  

P. Normantas papasakojo, kad 1980 m. apsigyvenęs Nidoje išmoko fotografo amato, buvo aktyvus Neringos fotosekcijos narys. 1983 m. tapo Fotomenininkų sąjungos nariu. Nidoje paskatintas fotomenininko Vitalijaus Butyrino 1980 m. surengė pirmąją savo meninės fotografijos parodą, eksponavo ir fotografijas iš pirmojo ciklo „Neringos kopos“, kuriame užfiksuota Kuršių nerijos gamta, kopos, smėlis. Nida jį paskatino keliauti, fotografuoti. Nuo tada į praslenkantį laiką ir žmones žvelgė pro kameros objektyvą. Jo fotografijos gamtos tema skatina žiūrovus susimąstyti, filosofiškai pasverti žmonijai iškylančias ekologines problemas.  

P. Normantas mėgo Kuršių neriją, dažnai čia lankydavosi. Neringoje 1980, 1996, 2001 metais surengė individualias fotografijos parodas. 1996 m. Nidoje eksponavo savo penkiolikos metų kūrybos sukakties parodų ciklą. 2000 m. sausio mėnesį pėsčiomis perėjo visą lietuviškąją Kuršių nerijos dalį – nuo Kopgalio Smiltynėje iki Nidos ir tai įprasmino fotografijose.

2002 m. R. Paknio leidykloje Vilniuje išleistas jo fotografijų albumas „Neringos kopos. Žemaičių laidotuvės. Kryžių kalnas. Orvidų sodyba“, kuriame, be kitų, publikuojamos aštuonios, 1981-1982 metų jo fotografijos iš ciklo „Neringos kopos“.

2001 m. liepos 28 d. Parnidžio kopos papėdėje Lotmiškio g. 1, Nidoje, viename iš „Seklyčios“ restorano pastatų, buvo atidaryta viešosios įstaigos „Nidos krantas“ Pauliaus Normanto galerija „Himalajai“. Normantas įžvelgė Neringos ir Himalajų sąsajas ir kalbėjo, kad esame įsikūrę Parnidžio kopos papėdėje, vos už kelių šimtų metrų nuo lietuviškų Himalajų. Jis svajojo, jog jo galerija „Himalajai“ Kuršių nerijoje lankytojams taps oaze, kurioje atsivers Rytų pasaulio dvasios ir kultūros lobynai.      

Šios galerijos ir P. Normanto parodos „Okupuotas Tibetas“ atidaryme teko dalyvauti kartu su iš Šiaulių kilusiu, Juliaus Janonio gimnaziją baigusiu muzikantu, etnomuzikologu, antropologu, filosofu, fotografu Geraldu Jankausku (1963–2013), muzikos pasaulyje žinomu Džerio vardu, nuo 1997 m. iki mirties gyvenusiu JAV, Berklyje. Normanto fotografijų parodą pristatė filosofas Sakalas Janavičius. Galerijos „Himalajai“ lankytojai galėjo pasiklausyti ramių ir subtilių muziko Geraldo Jankausko atliekamų meditacinių rytietiškų melodijų.

Pauliaus Normanto galerijos „Himalajai“ atidaryme Nidoje dalyvavo ir žymi lietuvių išeivijos rašytoja Ugnė Karvelis (1935–2002) iš Paryžiaus. Ji gimė 1935 m. birželio 13 d. Noreikiškėse, Kauno r. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1951-1952 m. studijavo  literatūrą ir politikos mokslus Sorbonoje, 1956 m. baigė tarptautinės teisės studijas Paryžiaus politinių mokslų institute, 1957-1958 m. istoriją ir ekonomiką – Kolumbijos universitete Niujorke. Dirbo žurnalo „L‘Express“ redakcijoje, nuo 1959 m. „Editions Gallimard“ leidykloje Paryžiuje ir kt. Ugnė Karvelis žinoma Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja, 1995–2002 nuolatinė Lietuvos atstovė prie UNESCO, Lietuvos rašytojų sąjungos (1994), Prancūzijos vertėjų asociacijos narė, Prancūzijos ir Lietuvos asociacijos įkūrėja ir vicepirmininkė. Nuo 1996 m. UNESCO komiteto biuro narė. Jos iniciatyva į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 1994 m. įtrauktas Vilniaus senamiestis, 2000 m. Kuršių nerija, 2001 m. Lietuvos kryždirbystės menas.

Ugnė Karvelis galerijos „Himalajai“ atidarymo metu pasakojo, kad  atvykusi į Nidą, Neringos miesto valdžiai įteikė UNESCO Pasaulio paveldo diplomą dėl Kuršių nerijos. Ji ragino saugoti unikalią Kuršių neriją, jos gamtą ir paveldą.

(Bus tęsinys)

2020 12 30 5

Nidos vaizdas nuo Parnidžio kopos. J. Nekrašiaus nuotr.

2020 12 30 9

Pakeliant Lietuvos trispalvę Nidoje. Iš kairės: rašinio autorius ir Paulius Normantas. 2001 m. rugpjūčio mėn.

2020 12 30 17

Geraldas Jankauskas Nidoje groja Pauliaus Normanto galerijos „Himalajai“ atidarymo metu. 2001 m. liepos mėn. J. Nekrašiaus nuotr.

2020 12 30 14

Paulius Normantas Nidoje. 2001 m. rugpjūčio mėn. J. Nekrašiaus nuotr.

2020 12 30 21

Rašytoja Ugnė Karvelis Nidoje 2001 m. rugpjūčio mėn. J. Nekrašiaus nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94589220
Į viršų