Rusnėje susipažinau su vietos gyventojais, verslininkais Gražina ir Adu Stankais. Pas juos ir apsistojau nakvynei. Vakare su Adu jo kateriu plaukiojome po aplinkines upes, pasiekėme ir Kuršių marias. Buvo puikus vakaras, Kuršių marios buvo ramios, vandenyje kaip veidrodyje atsispindėjo mėlynas dangaus skliautas ir debesų kamuolėliai. Tyliai raibuliavo vanduo, nedidelės bangelės sklaidėsi į šalis. Daugiau kaip valandą plaukiojome įvairiomis Nemuno deltos upėmis ir jo intakais, grožėjomės nuostabia gamta, paukščių ir vandens gyvūnų pasauliu.
Plaukiant laivu Adas papasakojo, kad Rusnė užburia savo ramybe, paukščių gausa, neaprėpiamais vandens toliais ir upių labirintais. Labiausiai salą ir miestelį lanko turistai ir žvejai, vandens turizmo mėgėjai, baidarininkai, ornitologai stebintys paukščių gyvenimą.
Vanduo – tai centrinis deltą ir Rusnės salą įtakojantis veiksnys, dėl kurio čia susiklostė savitas gyvenimo būdas. Jis atspindi deltos vystymąsi ir kaitą, vandens kokybę ir vandens apsaugą, apsaugą prieš potvynius (klimato kaita), vandens ūkį bei žuvininkystę.
Rusnėje nuo 1999 m. veikia etnokultūros ir informacijos centras. Su jo direktore, muziejininke Birute Serviene kalbėjomės apie Rusnės salą, jos istoriją ir dabartį. Ji supažindino su Kęstučio Demerecko 2020 m. išleista knyga „Nemuno delta. Penkių šimtmečių akimirka“, kurioje rašoma ne tik apie Rusnę, bet ir kitas Nemuno deltos gyvenvietes, vandens telkinius ir upes. Tai – per 500 puslapių knyga, gausiai iliustruota žemėlapiais, planais, nuotraukomis ir kita medžiaga apie unikalią gamtinę Europos vietą, vieną iš nedaugelio retai apgyvendintų ir urbanizuotų Europos upių deltų.
K. Demereckas knygos įžangoje rašo: „Nemuno žemupys, pagal RAMSAR konvenciją, buvo įtrauktas į tarptautinės svarbos pelkinių teritorijų sąrašą. Didelė žemupio dalis yra saugoma EU vandens apsaugos direktyvų ir Natura 2000. Nemuno delta tiesiogiai susiliečia ir daro įtaka UNESCO saugomai unikaliai Kuršių nerijos teritorijai“. Toliau autorius nurodo, kad „Rusnę reikėtų įvardyti Nemuno deltos sostine. Istorijos tėkmėje Rusnės miestelis buvo ir šiandien yra didžiausia gyvenvietė saloje“.
Rusnės etnokultūros ir informacijos centre veikia kilnojamoji paroda „Rusnė“, pavasarį organizuojama tradicinė Šaktarpio šventė. Būdamas Rusnėje sužinojau apie Šaktarpį. Tai laiko tarpas, kai Kuršių mariose eina ledas ir žvejai negali nei ledu slysti, nei vandeniu plaukti. Pamario žmonės tikrai sulaukia šio laikotarpio įprastu laiku kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Iš Mažosios Lietuvos, Įsručio miestelio kilęs vokiečių rašytojas Ernstas Vichertas (Ernst Wichert, 1831–1902) knygoje „Šaktarpis“ (knyga pirmąkart išleista Kaune 1929 m.) apie šį gamtos reiškinį rašo: „Praėjo vasaris ir pusė kovo. Pasirodė šviesių dienų, dar kartą stipriai pašalo, paskui staiga atsimainė oras: atšilo, pakilo vėjas, ėmė lyti. Miškuose ir pievose tirpo daugybė sniego, ledas upėje ir kanaluose pasidarė nepatikimas, tik dar nesijudino. Upės pakraščiuose pasirodė ant ledo vandens, užpylė lygumas, pievas, dirvas ir kelius. Visą kraštą apgulė gelsvai pilki ūkai, per kuriuos namai ir medžiai dunksojo kaip kokie šešėliai. Nei pėsčias, nei važiuotas, nei laivu nepasijudinsi iš vietos; visa, kas kieta ir skysta, rodėsi, vėl susimaišę, žemė virto skysta tešla ir lyg norėjo su ūkais susimaišyti.
Kelias savaites tenai taip esti; neduoda pasijudinti iš vietos, stabdo visą gyvenimą, atskirtus nuo viens nuo kito, bejėgius žmones įvaro į nusiminimą. Tokiam bjauriam laiko tarpui duotas tenai tam tikras pavadinimas. Vadina jį šaktarpiu ir kalba apie jį kaip apie kokią šmėklą, ateinančią ir plačiai užgulančią visą žemumą, slegiančią kiekvienam krūtinę, apsunkinančią kvėpavimą. Sako, šaktarpis ateina, šaktarpis baigiasi arba išeina dažnai naktį, kaip ir atėjęs. Sniegas ir ledas tuomet palengvėle nyksta, virsta garu. Pagaliau ūkai ima kilti aukštyn; saulė, kuri spygsojo pro juos kaip kokia silpna lempelė, pradeda džiovinti žemę jau šiltesniais spinduliais“ (E. Vichertas. Šaktarpis. Vilnius: „Vaga“, 1981, p. 93).
(Bus tęsinys)

Jachtos Kuršių mariose.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Laivas viename iš Nemuno deltos intakų.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Rusnės žvejo sodyba.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Kuršių marių magija.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.



