Šiaulių dailės galerijoje ketvirtadienio vakarą atidaryta tradicinė, jau 59-oji Šiaulių menininkų paroda. Pasak filosofo Jurgio Dieliauto, ši paroda mus supantį, mus kuriantį gyvenimą pristato per gausybę vizualių užmojų. Joje susipina rėksmingi ir taikūs menininkų stiliai. Vienuose darbuose prioritetas teikiamas abejonei, nesutikimui, kituose rasi ironijos ir kritinių pastabų, tretieji – kelia džiugią šypseną. Apžvalginė metinė paroda, sujungusi skirtingų menininkų kūrinius, pateikia kontrastingą spalvingą, raiškią, kartais intymią dabarties būsenos panoramą.
Išsaugota tradicija
„59-oji paroda be jokių fejerverkų, – sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių dailininkų organizacijos pirmininkas Dainius Trumpis. – Kitų metų paroda bus jubiliejinė, bandysime ją surengti iškilmingiau. Šiemetinė paroda tradicinė, apžvalginė.“
D. Trumpis kalbėjo, kad kasmetinė Šiaulių dailininkų paroda grįžta prie tradicinio formato. Kelerius metus bandyta eksperimentuoti, keistis, pavyzdžiui, pernai kiekvienas menininkas, pasitardamas su kolega, pats sprendė, kur bus eksponuojamas jo darbas. Šiemet eksponavimo rūpestis patikėtas galerijos specialistams. Apdovanojimų jau koks 10 metų neskiriama, bet yra planų šią seną tradiciją atgaivinti.
Iš 45 parodos autorių dauguma gerai šiauliečiams pažįstami, dalyvauja kasmet. Naujų gal 4-5, bet jie vis tiek mūsų miestui artimi, dažniausiai todėl, kad mokėsi Dailės fakultete. D. Trumpio nuomone, stipriausiai Šiauliuose reiškiasi tapytojai. Ir parodoje jų kūriniai efektingai atrodo. Didelius formatus parodai pateikė Arūnas Uogintas, Egidijus Godliauskas. Tradiciškai akvareles pristato Antanas Visockas, netikėtumų, irgi tradiciškai, kaip kasmet pateikia Bronius Rudys. Nemažai Šiauliuose talentingų skulptorių, jie pristato nedidelius kamerinius kūrinius.
D. Trumpis teigia, kad kasmetinė Šiaulių menininkų paroda daug nesikeis, išsaugos savo tradicinį formatą. Šiaulių dailininkų organizacija dabar turi atskiras patalpas, kuriose daugiau laisvės rengti šiuolaikinio meno projektus, diskusijas.
Žanrų ir stilių įvairovėje išlošia žiūrovas
Laikinai einanti Dailės galerijos direktorės pareigas Ernesta Šimkienė sakė, kad tai labai džiaugsmingas įvykis. Paroda eklektiška, tokia ir turi būti, nes ji apžvalginė, atskleidžiama paskutinių dvejų metų kūrybos temos, tendencijos. Nė vienas miestas tokios tradicijos turbūt nėra šitiek metų išlaikęs, tuo Šiauliai unikalūs, išskirtiniai.
Pasak E. Šimkienės, karantino fone miesto menininkai ypač skaudžiai pajuto, kad reikia bendruomenės, susibūrimo. Tai, ko gero, svarbiausia parodos funkcija – susitikti, parodyti, kuo gyveni, pamatyti, kaip kuria kolega, pabendrauti, pasidžiaugti.
Žanrų ir stilių įvairovėje išlošia žiūrovas. Kiekvienas gali rasti savo širdžiai mielą kūrinį, pakalbinti jo autorių. Šį kartą yra įdomių debiutų: tai Irmantas Kovaliovas, Jūratė Jukštienė, Ieva Ožinskienė. Sugrįžta Žaneta Jasaitytė. Iš jaunųjų tapytojų pažymėtini savito braižo menininkai Antanas Šeronas, Benas Alejūnas, Egidijus Godliauskas. Kiekvienąsyk siurprizą pateikia Bronius Rudys, šįsyk irgi nustebino žaisminga popmeno instaliacija.
Visada parodose dalyvauja gerai žinomi menininkai Vidmantas Zarėka, Sigitas Prancuitis, Ričardas Garbačiauskas. Autoriai, kurie išlaiko savo stilistiką, yra atpažįstami, tarsi raminamai veikia. Pamatyti žinomus, mylimus menininkus smagu.
Arūnas Uogintas interpretuoja aktualijas, savitai pasišaipo iš koronaviruso situacijos. Alvidas Paškauskas ką tik nustebino personaline paroda „Šimšės stigmos“, kuri buvo gausiai lankoma. Stebėtina, kiek menininkas savitų darbų yra sukaupęs. Jis vėl su nauju kūriniu pasirodo.
„Seniai visi laukė šio susitikimo, gyvo pokalbio, meno darbų išjautimo“, – reziumavo E. Šimkienė.
Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis parodos atidaryme teigė, kad per tuos metus daug permainų įvyko mieste ir mūsų gyvenimuose. Menininkai išplečia mūsų pasaulį savo kūriniais. K. Bimba kuria naujus šventuosius, A. Uogintą, matyt, kaip pragaro baimė persekiojo baimė, kad pandemija laimės. Bet nelaimėjo, o mes turime tos baimės perspėjimą. A. Šeronas gurmaniškai mėgaujasi spalvomis, spalvą deda prie spalvos, pasinerdamas į vaikystės atsiminimus, palėpės daiktų pasaulį. Ką bekalbėti apie S. Prancuičio magiškus rafinuotus spalvinius pasaulius, kur vienu metu dera piešinys ir subtili tapyba.
V. Kinčinaitis kvietė apeiti ir įsižiūrėti, kiek daug per tuos metus menininkai savitų pasaulių sukūrė.
O pažiūrėti tikrai yra ko: šilumą skleidžiančios Bitės Kuic ir Vitos Žabarauskaitės drobės, paslaptimi dvelkiantys permatomi kaip nėrinys Eglės Bičkienės darbai, Dianos Stelmakovaitės ypatingos vinys, subtilios Petro Rakštiko pastelės. Žvilgsnį patraukia Irenos Šliuželienės keramika, Nijolės Sitonytės tekstilė, savitos Audronės Katiliūtės akvarelės. O pamąstymams, dvejonėms, vidinei diskusijai kiekvienas atras savo tašką ir pretekstą.

Beveik visą sieną užima A. Uoginto „Pandemija savo viduriuose“.
Dailės galerijos nuotr.

E. Godliausko tapyba, K. Bimbos „Emigranto sugrįžimas“.
Dailės galerijos nuotr.

V. Kinčinaičio ir I. Kovaliovo darbai.
Dailės galerijos nuotr.

Žanetos Jasaitytės „Miško tankmėje“.
Dailės galerijos nuotr.

Dailės galerijos nuotr.



