(Tęsinys)
Ekslibrisų kolekcininkas, mecenatas dr. Enzo Pellai
Italų medikas, kolekcininkas, lietuvių kultūros propaguotojas  dr. Enzo Pellai daug nuveikė Lietuvos labui, buvo užmezgęs ryšius su lietuvių dailininkais, propagavo jų kūrybą savoje šalyje. Šis malonios išvaizdos žilstelėjes inteligentas vaikų gydytojas Enzo Pellai iš netoli Milano esančio nedidelio Somma Lombardo miestelio buvo gerai susipažinęs su lietuvių daile ir kultūra. Jis savo kolekcijoje buvo sukaupęs didelę lietuvių dailininkų darbų kolekciją, ypač grafikos ir ekslibrisų. Rinko ekslibrisus, sukurtus medžio raižinio ir oforto technikomis. Susidomėjęs lietuvių istorija ir menu, pasiryžo išmokti lietuvių kalbą. Jis įsigijo „Italų-lietuvių kalbų žodyną“ (sud. Valdas Petrauskas. Vilnius: „Mokslas“ 1983 m.). Paskyrė daugelį savo laisvalaikio valandų ir jo triūsas nenuėjo veltui. Jis galėjo susikalbėti ir rašė laiškus lietuviškai.     

Su dr. Enzo Pellai susipažinau ir susirašinėjau nuo 1988 m. gegužės iki 2005 m., kai jis dėl pablogėjusios sveikatos atsiprašė, kad nebegali tęsti susirašinėjimo. Per visą tą laiką susirašinėjome laiškais, keitėmės ekslibrisais, albumais, katalogais apie knygos ženklus, informacija apie parodas ir išleistas knygos ekslibriso tema.

Dr. E. Pellai džiaugėsi, kad Lietuvoje atkurta nepriklausomybė, valstybės simboliai. Jis 1990 m. kovo 9 d. laiške rašė: „Pas mus laikraščiai turi daug žinių apie Lietuvą ir jos Nepriklausomybės kovas.“ 1990 m. lapkričio 15 d. laiške pastebėjo: „Mačiau, kad paskutinis jūsų laiškas turi Lietuvos pašto ženklą. Ačiū. Tai labai gerai.“

E. Pellai ne tik kolekcionavo lietuvių dailininkų sukurtus knygos ženklus, bet kartu Italijoje rengė lietuvių dailininkų darbų, ypač ekslibrisų parodas, skaitė pranešimus apie Lietuvos istoriją ir meną. 1991 m. vasario 23 d. laiške jis lietuviškai rašė: „Šį  mėnesį netoli mano miestelio bus ekslibrisų paroda. Vakare aš truputį kalbėsiu apie Lietuvos istoriją ir dailę“.

Ši paroda  „Ex libris dell‘Est Europeo“ buvo surengta Enzo Pellai iniciatyva 1991 m. vasario 22-24 dienomis Cardano Al Campo miestelio kultūros centre. Dr. Enzo Pellai šios parodos pristatymo metu padarė pranešimą „Lietuvos istorija ir menas“. Parodoje buvo eksponuojami Bulgarijos, Čekoslovakijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos Rumunijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos ir Lietuvos autorių sukurti knygos ženklai. Šiai parodai savo darbus pateikė keturiolika lietuvių dailininkų: Nijolė Šaltenytė, Romanas Krasninkevičius, Joana Plikionytė-Bružienė, Petras Repšys, Kęstutis Grigaliūnas, Giedrius Jonaitis, Gražina Didelytė, Vincas Kisarauskas, Saulė Kisarauskienė, Viktorija Daniliauskaitė, Dalia Mažeikaitė, Augustinas Virgilijus Burba, Antanas Kmieliauskas ir Alfonsas Čepauskas. Tai pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje, ekslibrisų paroda Italijoje.

Su dr. E. Pellai pirmą kartą susitikome Italijoje 1991 m. vasarą. Kalbėjomės apie lietuvių ekslibrisą, kultūrą, istoriją. Kolekcininkas domėjosi lietuvių grafikų kūryba, knygos ženklais, parodomis. Dr. E. Pellai papasakojo, kad  jį aplankė lietuvių grafikė G. Didelytė, kuri jam yra sukūrusi ekslibrisą, organizuoja ekslibrisų parodas, rašo apie šį knygos ženklą Italijos spaudai. Vėliau, jau 1992 m., E. Pellai straipsnis apie ekslibrisą kaip grafikos žanrą buvo išspausdintas ir Lietuvoje (Enzo Pellai. „Formali laisvė ir užfiksuotas turinys“. – „Kultūros barai“, 1992, Nr. 4).

Pas dr. E. Pellai viešėjo ne vienas lietuvių dailininkas, kultūros ir meno atstovas. Jis, kaip kolekcininkas, palaikė ryšius su lietuvių dailininkais Alfonsu Čepausku, Vincu Kisarausku, grafikais Augustinu Virgilijumi Burba, Gražina Didelyte ir kt.

Dailininkas Augustinas Virgilijus Burba užsimindamas apie ryšių su dr. E. Pellai plėtojimu, savo laiške šių eilučių autoriui 1991 m. lapkričio 21 d. rašė: „Aš jaučiu pareigą paprašyti Jus nudžiuginti Enzo (Pellai – J. N.) retsykiais nusiunčiant jam įdomesnių, ne atsitiktinių Lietuvos grafikos darbelių, galbūt Jūsų klubo, Jūsų kolekcijos dublikatų ar šiaip. E. Pellai skirčiau prie tokių žmonių kaip Klaus Rodel arba Vitolis Vengris, Ž. Mikšys... Per tokius asmenis, mes, visa Lietuva, išeisime į pasaulį...“ (Augustino Virgilijaus Burbos 1991 m. lapkričio 21 d. laiško rašyto iš Klaipėdos ištrauka. Laiško originalas saugomas šio rašinio autoriaus archyve).

Dr. E. Pellai ekslibrisus sukūrė A. V. Burba (1983 m.), A. Čepauskas (1989, 2002 m.), G. Didelytė (1994 m.), V. Kisarauskas (1987 m.), Viktorija Daniliauskaitė, Henrikas Mazūras (1999 m.), Stasė Medytė, Povilas Šiaučiūnas (1989 m.) ir kiti lietuvių dailininkai. Dailininkas Adomas Matuliauskas 1995 m. meno mylėtojui ir filantropui Enzo Pellai linoraižinio technika sukūrė ekslibrisų ciklą.

Dr. E. Pellai iniciatyva 1994 m. Milane buvo surengta didelė lietuvių dailininkų ekslibrisų paroda, o geriausi autoriai apdovanoti jo įsteigtais prizais. 1997 m. jis įsteigė piniginį prizą pavadintą „Italijos-Lietuvos draugystė“ vienam iš tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Pro Loco di Roccalbegna“ nugalėtojui, lietuvių dailininkui.

1994 m. rugsėjo nuvykus į Italiją, susitikau dar kartą su dr. E. Pelai Milane, kur rugsėjo 7-9 dienomis vyko  II tarptautinis ekslibrisų konkurso „Ex libris. Lago Maggiore“ parodos atidarymas  ir  XXV tarptautinis ekslibriso kūrėjų ir dailininkų kongresas (FISAE). Šio tarptautinio kongreso metu, dr. E. Pellai bendravo su lietuvių dailininkais, ekslibrisų kolekcininkais, suteikė dalykinę pagalbą, rūpinosi visais buities klausimais.

1995 m. Lietuvos medicinos biblioteka kartu su Lietuvos ekslibrisininkų klubu surengė tarptautinę ekslibrisų parodą-konkursą, skirtą lietuviško ekslibriso gerbėjui italų vaikų gydytojui E. E. Pellai. Parodos atidaryme dalyvavo Italijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė G. Parisi. Įvairių šalių dailininkai sukūrė nemažai ekslibrisų šiam iškiliam italų medikui, kolekcininkui, meno mylėtojui, ištikimam mūsų šalies bičiuliui dr. E. Pellai įdomių ir meniškų knygos ženklų, įprasminančių jo veiklą ir nuopelnus Lietuvos kultūrai.

Kultūros ir meno tiltas: Lietuva-Italija
Italija... Mes žavimės jos istorija, kultūra, menu. Ji man artima ne tik todėl, kad nekartą esu aplankęs šią šalį, bet ir tuo, kad užsimezgiau glaudžius ryšiais su italų fotografu Enzo Rosamilia, dailininkais broliais Peppe ir Nando Rosamilia, Raffaello Lucci, Paolo Chimeri, Poalo Barrile, Mario Bettazzi, grafikais Remo Wolf, Costante Costantini, Maria Adriana Gai, Giuseppe Mirabella, Gian Luigi Uboldi, juvelyru Enrico Rossi, kolekcininkais Mario de Filippis, dr. Enzo Pellai, dr. Carlo Ciampichini, Antonio Lucci, Massimo Battolla  ir kitais šios šalies kultūros ir meno atstovais.

Klaipėdietis dailininkas Augustinas Virgilijus Burba  apie ryšius, užsimezgusius tarp Lietuvos ir Italijos menininkų, 1991 lapkričio 21 d. rašė: „Š. m. spalio mėn. su žmona svečiavomės Italijoje, sutikau man rašančius kolekcininkus, mano sukurtų ekslibrisų savininkus. Daugelio jų pagalba mums labai padėjo, buvo įdomu bendrauti. Labiausiai malonu akcentuoti tą medalio pusę – visų tų žmonių veikla pasireiškia savotiška mūsų kultūros platinimo veikla. Teko aiškiai skirti dvi santykiavimo puses, – individualias, atsitiktines pažintis, pavykusias keliones praktiškai ir susitikimus, suvedusius su Enzo Pellai, Birute Žindžiūte, Pietro U. Dini (tiesa, su paskutiniuoju ten Italijoje neteko susitikti – truputį apsilenkėme – jis buvo Vilniuje). Tai visai „kito sudėjimo žmonės“ – tiesiog pasišventę dirbti aiškinamąjį darbą apie Lietuvą. Kiek išsišnekėjome su Enzo Pellai. Jus irgi aplankėte Italiją, susitikote su šiais žmonėmis...“ (Augustino Virgilijaus Burbos 1991 m. lapkričio 21 d. laiško, rašyto iš Klaipėdos, ištrauka. Originalas saugoma autoriaus archyve).  

Italų teisininkas, kolekcininkas Antonio Lucchi, su kuriuo teko susirašinėti, daug dėmesio skyrė Lietuvai, domėjosi jos meniniu gyvenimu, bendravo su lietuvių dailininkais, mokėsi lietuvių kalbos. Žurnale „Krantai“ buvo išspausdintas A. Lucci straipsnis apie lietuvių grafiką A. V. Burbą. A. Lucci, apžvelgdamas šio dailininko kūrybą, rašė: „Ekslibrisų graviūrose vyrauja dioniziškasis elementas, o tipiškame lietuvių grafikos stiliuje apoloniškasis elementas išreiškia įsivaizduojamo, išsvajoto pasaulio kontempliaciją. Paprasto ir idiliško pasaulio, kurio elementai perimti iš senų lietuviškų pasakų: ariama žemė, miško – ne metalo ar marmuro – kvapas; perimti iš išlikusios praeities, iš lietuviškos sielos, kurios prigimtis dingsta laiko tamsybėse, tačiau, kuri tebėra gyva, apgaubta senovės paslaptimi“ (Antonio Lucci. Įspūdžiai, „Krantai“, 1992, Nr. 6, p. 6-7).

Bene pirmosios italų dailininkų ekslibrisų, grafikos ir mail art‘o (pašto meno) parodos Šiaulių apskrityje  surengtos 1989 m. Pakruojo ekslibriso muziejaus iniciatyva (kuratorius J. Nekrašius). Pakruojo dvaro rūmuose buvo eksponuojami italų dailininkų Remo Wolf, Aldos Failoni, Giuseppe Mirabelo, Costante Costantini, Raffaelo Porreco ir kitų autorių sukurti ekslibrisai, knygos ženklai iš italų kolekcininko Mario de Filippis rinkinio.

1989 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Vilniuje ir Kaune, 1990 m. Pakruojyje ir 1991 m. Šiaulių inžinierių namuose surengta italų fotomenininko Enzo Rosamilia fotografijos paroda, kurioje buvo eksponuojami darbai  iš ciklų „Daiktai“, „Kompozicijos“, „Pompėjos, Palestros ir Herkolano miestų vaizdai ir simboliai“.

1991-2018 metais italų dailininkų brolių Peppe, Nando Rosamilių ir fotografo Enzo Rosamilia kūrinių parodos dar buvo surengtos Panevėžyje (1994 m.), Šiauliuose (1992, 1999, 2018 m.), Vilniuje (1992 m.), Klaipėdoje (1994 m.) ir kitų šalies miestų galerijose (plačiau apie Enzo, Nando ir Peppe Rosamilia parodas Lietuvoje žr.: J. Nekrašius Italų menininkų brolių Rosamilia kūrybos paroda po 26 metų vėl Šiauliuose! „Šiaulių naujienos“, 2018 balandžio 19, p. 5, 6, 9).

1994 m. gegužės mėnesį Šiaulių dailės galerijoje buvo surengta italų dailininkų ekslibrisų paroda, skirta 1994 m. rugsėjo 7–9 dienomis Italijoje, Milano mieste surengtam XXV tarptautiniam ekslibriso kūrėjų ir dailininkų kongresui (FISAE). Ši devynių Italijos dailininkų ekslibriso paroda – tai dar vienas malonus susitikimas su šios saulėtos šalies menu, kultūra, ilgaamžiškomis tradicijomis ir papročiais. Italų knygos ženklo istorija prasideda XVI amžiuje, seniausias šios šalies ekslibrisas datuojamas 1548 m.

Parodoje buvo eksponuojami italų dailininkų Giuseppe Mirabella, Raffaello Lucci, Remo Wolf, Aldos Failoni ir kitų dailininkų sukurti knygos ženklai, kurie atspindi šios šalies tradiciškai aukštos grafikos technikos atlikimo technikos galimybes ir stilių įvairovę.

1994 m. pabaigoje Šiauliuose ir Lietuvos kultūros fondo galerijoje Vilniuje, veikė italų dailininko iš Milano Paolo Barrile mail art‘o projekto „Messaggio terra“ („Žemės šauksmas“) paroda, kurios kuratorius buvo šių eilučių autorius.

1997 m. rugpjūčio 5 – rugsėjo 7 dienomis Šiaulių dailės galerijoje surengta italų dailininko, skulptoriaus ir ekslibrisų kūrėjo Paolo Chimeri (g. 1933 m.) iš Genujos grafikos darbų paroda (parodos kuratorius J. Nekrašius). Šio dailininko darbų parodos buvo surengtos Italijoje, JAV, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse. Autoriaus spalvotos grafikos lakštai yra saviti, jausminiai, abstraktūs. Dailininkas P. Chimeri atkreipia dėmesį ne tik į spalvas, bet ir spaudo formą ir techniką (Italo grafiko paroda. „Šiaulių kraštas“, 1997 rugpjūčio 12).

2001 m. birželio mėn. Šiaulių dailės galerijoje veikė italų dailininko Mario Bettazzio piešinių paroda „Moters gyvenimas“. Ji buvo surengta šių eilučių autoriaus iniciatyva, siekiant plėtoti Lietuvos ir Italijos dailininkų kūrybinius mainus. Šiauliuose buvo eksponuojami 23 dailininko M. Bettazzi piešiniai iš ciklo „Moters gyvenimas“. Šiuose darbuose autorius jautriai atskleidė merginos, moters, besilaukiančios moters, motinos pasaulį. Subtiliomis, lyriškomis linijomis perteiktas moters gyvenimas, jo esmė. Tai himnas moteriai, motinai, draugei.

Šiaulių universiteto bibliotekos (ŠUB) Retų spaudinių skaitykloje (Vytauto g. 84, II a. 213 kab.) nuo š. m. kovo pradžios veikia paroda Italijos ekslibrisai ir grafika „Viva, Italija“ iš Jono Nekrašiaus kolekcijos. Joje galima susipažinti su italų dailininkų Raffaello Lucci, Costante Costantini, Remo Wolf, Aldos Failoni, Danielos Alfani, Vinicio Verzieri, Bruno Mssieri, Ivo Mosele, Paolo Rovegno, Fiocchi Jona ir kitų autorių sukurtais ekslibrisais ir grafikos darbais. Solidarizuojantis su Italijos žmonėmis koronoviruso sunkmečiu, ši paroda pratęsta ir pasibaigus karantinui Lietuvoje veiks Šiaulių universiteto bibliotekos Retų spaudinių skaitykloje.

Dr. Enzo Pellai. 1994 m. J. Nekrašiaus fotografja.

Dail. Remo Wolf ekslibrisas.

Dail. Remo Wolf ekslibrisas.

Dail. Remo Wolf ekslibrisas.

Dail. Remo Wolf ekslibrisas.

Dail. Remo Wolf ekslibrisas.