Pirmosios knygos apie Lietuvos ekslibrisus, autorius
P. Galaunė gerai išmanė ne tik Lietuvos knygos ženklų raidą, bet ir aktyviai stebėjo ryškesnius ekslibriso poslinkius gretimose valstybėse, palaikė glaudžius ryšius su dailininkais, menotyrininkais, bibliofilais ir kolekcininkais. Jis daug prisidėjo prie Lietuvos ekslibrisų propagavimo, parodų organizavimo ir literatūros apie juos leidimo. Konsultavau tais klausimais dailininką V. Kisarauską, kolekcininką, gyvenantį JAV Vitolį E. Vengrį ir kt.
Besidomėdamas tarpukario ekslibriso istorija ir jo kūrėjais, norėdamas daugiau sužinoti apie jų kūrėjus, 1987 m. kreipiausi pagalbos į prof. P. Galaunę su prašymu padėti ir konsultuoti lietuviško knygos ženklo klausimais.
Su P. Galaune susipažinau 1987 m,. kovo mėnesį ir su juo 1987-1988 metais susirašinėjau, keisdamasis laiškais knygos ženklų istorijos ir tyrinėjimo klausimais. 1988 m. vasario 27 d. apsilankiau P. Galaunės namuose Kaune, I. Kanto g. 24-34. Man teko laimė susipažinti su P. Galaunės meno kolekcija, biblioteka, rankraščiais. Kalbantis apie knygos ženklus, P. Galaunė papasakojo, kad pirmiausia ėmė reikštis kaip ekslibrisų rinkėjas, vėliau kaip šios srities dailininkas ir tyrinėtojas.
1988 m. kovo 16 d. prof. P. Galaunė atsiuntė man savo fotografiją, kurioje jis nufotografuotas tarpukariu, Kaune; 1934 balandžio 5 d., Liet. Enciklopedijos“ II tomo 11 sąsiuvinio atspaudą su dedikacija „Knygų mylėtojui Jonui Nekrašiui. Prof. Paulius Galaunė. 1988.II.27 d.“ ir jo paruoštą ir spaustuvėje išspausdintą specialią kortelę, skirtą savo kolekcijos ekslibrisus registruoti. Joje turėjo būti įrašomi tokie duomenys: savininko pavardė ir vardas, biografinės žinios apie jį, knygos ženklo autoriaus pavardė ir vardas, reprodukavimo technika, ženklo forma, formatas (milimetrais), popieriaus ir spaudos spalva, kur išspausdintas ir kuomet, ženklo aprašymas ir jo piešinio idėjinis turinys, užrašai ženkle, duomenys apie ženklo savininko biblioteką, kur ženklas buvo aprašytas, reprodukuotas. Profesorius papasakojo, kaip jis tv arkąs savo kolekciją; parengdavo gero popieriaus kortelę, po to dėdavo kitą lapelį – foną ir ant jo viršutinėje dalyje atsargiai priklijuodavo. Užsiminė, kad taip savo kolekcijos ekslibrisu tvarkė šiaulietis advokatas (vėliau persikėlęs į Kauną) kolekcininkas Viktoras Cimkauskas. Užsiminė apie ekslibrisų kūrėją ir kolekcininką šiaulietį Gerardą Bagdonavičių, gerai vertino jo sukurtus knygos ženklus.
Ypač P. Galaunė pabrėžė pagarbą knygai: „Knyga man buvo ir yra ne tik žinių šaltinis, bet ir meninė, estetinė vertybė. Nepakenčiu nepagarbaus elgesio su knyga. Manau, kad didele dalimi apie žmogaus kultūros lygį galima spręsti pagal tai, kaip jis elgiasi su knyga“.
Susitikimo su P. Galaune Kaune metu, į mano pasiūlymą surengti ekslibrisų parodą iš savo kolekcijos, jis sutiko ir pasakė, kad „Jeigu Pakruojyje atsirastų įstaiga bei tinkama patalpa, turinti apsauginę signalizaciją (pageidautina ir priešgaisrinę) parodai surengti ir jeigu jos šeimininkai garantuotų eksponatų apsaugą, M. K. Čiurlionio dailės muziejus sutiktų kuriam laikui deponuoti šios parodos kolekcijos dalį“ (Iš P. Galaunės laiško, rašyto 1988 sausio 6 d. Laiškas saugomas šio rašinio autoriaus archyve).
Tokia paroda Pakruojyje buvo surengta 1990 m. Tada Pakruojo dvaro rūmuose buvo eksponuojami M. K. Čiurlionio muziejuje saugomi ekslibrisai iš P. Galaunės kolekcijos. Šiai parodai Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Pakruojo visuomeninis ekslibriso muziejus 1990 m. išleido katalogą (sud. V. Godelienė ir J. Nekrašius).
Knygos ženklų kūrėjas
P. Galaunė ne tik kolekcionavo, bet ir kūrė ekslibrisus. Iš viso pavyko nustatyti, kad P. Galaunė nuo 1919 iki 1975 m. sukūrė 14 ekslibrisų. Ekslibrisus aktyviai kūrė 1919-1925 metais, vėl prie jų grįžo 1960 m. (ekslibrisas T. Petkevičiaus) ir 1975 m. (Ši knyga Dro J. Kiauleikio. Cinkografija 6,8 x 5,0 cm). P. Galaunė apie savo sukurtus ekslibrisus rašė: „Tuo laiku ir pats padariau keletą ekslibrisų: „Aug. Janulaičiui (1919), Juozui Tumui-Vaižgantui (1919), Vytautui Steponaičiui (1923), Vaclovui ir Mykolui Biržiškoms (1923), J. Tallat-Kelpšai (1925), Adelei Galaunienei (1925), sau ir kai kurioms bibliotekoms: A. Bezzenbergerio, Aukštųjų karininkų D. L. K. Vytauto kursų, Centrinės kariuomenės bibliotekai“.
Paprašytas P. Galaunė 1988 sausio 6 d. surašė sukurtų ekslibrisų kataloginius davinius ir pakomentavo:
1. Ex-libris Paulius Galaunė – 10 x 6,3 (7x5,5) cm (atspaustas baltame popieriuje. 1928 m.).
2. Ex-libris Paulius Galaunė – 11,5 x 6,7 (7 x 5) cm (atspaustas pilkšvai žalsvame popieriuje, nežymiai pakeistos kai kurios piešimo detalė).
3. Ex-libris Aug. Janulaitis. 1919 m. – 13 x 6,4 (8,7 x 4,3) cm.
4. Ex-libris Juozo Tumo Vaižganto. 1919. – 9,2 x 7,1 (7 x 5,3) cm.
5. Centrinė kariuomenės Biblioteka. 1923 – 10 x 9,4 (6,9 x 7,6) cm.
6. Ex-libris Vytauto Steponaičio. 1923 – 11,1 x 7,1 (9,1 x 5,4) cm.
7. Iš Profesoriaus A. Bezzenbergerio Bibliotekos (pačio ekslibriso neturiu, tik lapelyje, kuriame buvo priklijuotas, išlikęs mano įrašas: Piešinio formatas – 3,7 x 6,4 cm.).
8. Ex-libris Vaclovo Biržiškos – 9 x 6,5 (6,5 x 4) cm.
9. Ex-libris Mykolas Biržiška. 1923 – 10,2 x 7 (8 x 5,7) cm.
10. Aukštųjų Karininkų D. L. K. Vytauto Kursų Biblioteka. 1924 – 10 x 8 (7,3 x 5) cm.
11. Ex-libris J. Tallat-Kelpš. 1925 – 11,7 x 7 (8,4 x 4,4) cm.
12. Šios gaidos Adelės Galaunienės. 1925 – 11 x 5,4 (8,4 x 3,7) cm.
13. Iš T.[ado] P.[etkevičiaus] knygų. [Apie 1960 m.] – 12 x 7,1 (8,8 x 3,4) cm.- šio ekslibriso piešinio yra tik nuotrauka. Atspaustas jis nebuvo.
Visi išvardyti ekslibrisai buvo atspausdinti cinkografijos technika“ (Iš P. Galaunės laiško, rašyto 1988 sausio 6 d. Laiškas saugomas šio rašinio autoriaus archyve).
„Ekslibrisų man niekas neužsakinėdavo – pasakojo P. Galaunė, - aš juos pats padarydavau, pagamindavau klišę – ji ne taip daug kainuodavo – ir kokia nors proga padovanodavau. Pirmąjį ekslibrisą padariau prof. Aug. Janulaičiui (ant knygos sėdi pelėda), vėliau Mykolui ir Vaclovui Biržiškoms. Užsakymus turėjau tik Universiteto bibliotekos knygoms, kurios buvo laikomos kaip atskiras vienetas...“ (P. Galaunės pasakojimas, užrašytas K. Galaunienės 1983, bal. 16. Atsiminimų rankraščio nuorašas saugomas šio rašinio autoriaus archyve).
Ir dar. „Darydavau ekslibrisus tiems asmenims, su kuriais sueidavau į artimesnius santykius, žinojau, kad jie turi bibliotekas. Ekslibriso siužetą paimdavau, vadovaudamasis tuo, kuo tas asmuo savo mokslinėje veikloje daugiausia domėjosi“ (P. Galaunės laiškas V. Žukui 1983, bal. 10 (Nuorašas Adelės ir Pauliaus Galaunių namų archyve).

Dail. P. Galaunė. Iš profesoriaus A. Bezzenbergerio bibliotekos.

Dail. P. Galaunė. Ex libris Aug. Janulaitis.

Dail. P. Galaunė. Ex libris J. Tallat-Kelpša.

Dail. P. Galaunė. Ex libris Vytauto Steponaičio.



