Niekada nebūdavo taip, kad sausio 13-ąją nenorėtume susiburti, sueiti vėl į būrį, kaip ir tą baisią 1991-ųjų sausio 13-osios naktį. Laisvės gynėjų dienos popietę  Pagyvenusių žmonių asociacijos, kasmet didėjančios  bendruomenės, nariai vėl rinkosi į salę, kad pabūtų kartu, pasidalytų prisiminimais, padainuotų tai progai tinkančias dainas, išsakytų  jausmus savo sukurtuose eilėraščiuose. Sugiedoję Tautinę giesmę, pagerbę tą naktį žuvusius tylos minute, pasakojome, ką teko išgyventi  šeimoms, kai sūnus  ar vyrus palaiminusios moterys juos  išleido į nežinią.  Kalbėjo ir tos moterys, kurios vyko budėti prie parlamento ar budėjo gydymo įstaigose, pasiruošusios suteikti pagalbą, jei to prireiks.

Nuoširdžiai išsikalbėjus greitai džiūvo skausmo ašaros, visi džiaugėsi, kad tąsyk nepatyrė netekties skausmo, kad didėja meilė ir pagarba laisvę iškovojusiems  žmonėms, kad gyvenimas laisvoje tėvynėje gražėja.