(Tęsinys)
Liaudies namų kino teatras veikė Bažnyčios (dabar – Vasario 16-osios) gatvėje, 60 numeriu pažymėtame name. Šiame kino teatre buvo rodomi labiau intelektualesni, pažintiniai filmai, buvo orientuojamasi į labiau išprususį žiūrovą. 1930 m. sausio 15 d. žurnale „Naujas žodis“ išspausdintoje reklamoje rašoma: „Jaukiausia ir įdomiausia vieta Šiauliuose linksmai ir smagiai praleisti laiką „Liaudies namų“ kino teatras Bažnyčios g-vė 60 nr. Geriausieji sezono paveikslai. Geriausias orkestras. Visada parinkta muzika. Geriausia ir didžiausia salė vaidinimams, koncertams, paskaitoms. Gerai įrengta scena su dekoracijomis ir šviesos sutvarkymu“ („Naujas žodis“. 1930 m. sausio 15 d. Nr. 1, p. 7).
1930 m. „Liaudies namų“ kino teatre buvo demonstruojami šie užsienio filmai: „Nojaus laivas“, „Kunigaikščių naktys“ (12 dalių drama su Natalija Lisenko, G. Manes, Žak Kotelen ir kt.), „Don Žuanas“ (su Džon Barimor), „Baltasis pragaras“ (su G. Dissi, Leni Rifenstall ir E. Udeff), „Meilės simfonija“ (14 dalių kino poema su Vilma Banky, Valter Bairon), „Žmogžudystė Sarajeve“, „Habsburgų galas“, „Generolo Koršunovo meilė“ (su Greta Garbo), „1812 metai ant plataus Smolensko vieškelio“ (pagrindiniame vaidmenyje Olga Čechova), „Kreiseris Emden“, „Paryžius – meilės miestas“ ir kt.
Liaudies namų kino teatras buvo mėgstamas šiauliečių ir gausiai lankomas. Pasitaikydavo, kad net buvo bandoma patekti į filmų demonstravimą ir apgaulės būdu. Apie vieną tokį bandymą pasinaudojus svetimu pareigūno vardu laikraštis „Šiaurės Lietuva“ 1930 m. vasario 14 d. rašė: „J. I., gyv. Šiauliuose, Sukilėlių g-vė 26 Nr., vieną vakarą atėjo į „Liaudies namų“ kino teatrą ir norėjo įeiti į salę be mokesčio, sakydamas, kad jis esąs kriminalinės policijos valdininkas ir turįs teisę lankytis į kinus nemokamai. Už tai jis buvo perduotas policijai, kuri patraukė svetimų titulų mėgėją teismo atsakomybėn“ (Už pasisavinimą svetimo vardo. „Šiaurės Lietuva“, 1930 vasario 14, p. 5).
Laikraštyje „Mūsų momentas“ 1930 m. išspausdintame skelbime pranešama: „Liaudies namų kino teatre. Naujiena. Pirmą kartą Šiauliuose! Kultūrinių filmų seansai. Kainos suaugusiems parteryje visos vietos po 50 ct., pradžios mokyklų mokiniams balkone 25 ct. Didelis etnografinis filmas. Retos meniškos gamtos nuotraukos! „Balis – stebuklų sala“ (Liaudies namų kinoteatras. „Mūsų momentas“, 1930 gegužės 24, p. 3).
Liaudies namų kino teatras rodė ne vieną išskirtinai ilgą filmų programą, todėl neretai susilaukdavo nepatenkintų žiūrovų atsiliepimų. Vienas iš žiūrovų, 1930 m. liepos mėnesį apsilankęs Liaudies namų kino teatre, kuriame buvo demonstruojama ilgos trukmės kino programa, laikraštyje „Mūsų momentas“ rašė: „Liaudies namuose dabar eina labai ilga programa ir publika anksčiau pirmos valandos nakties kino teatro neapleidžia. Reikėtų, kad direkcija kreiptų daugiau į tai dėmesio ir nestatytų vasarą tokių ilgų programų, nes tuo atstumia teatro lankytojus, kurie ir taip be didelio noro lanko kinus vasaros metu“ (Senas teatralas. „Mūsų momentas“, 1930 liepos 6, p. 3).
1930 m. spalio pradžioje Liaudies namų kino teatro administracija pradėjo šviesogarsių (lichtton filmų) demonstravimą. Pirmieji garsiniai filma,i Lietuvoje pasirodę 1929 m. balandžio pabaigoje, buvo rodomi originalo kalba su lietuviškais titrais. Ne visi vienodai priėmė šią naujovę. Buvo tokių, kurie buvo nepatenkinti garsinių filmų demonstravimu.
J. Šaltenis 1930 m. spalio 19 d. laikraštyje „Mūsų momentas“ apžvalgoje „Šukės“ rašo: „Liaudies namai pradėjo leisti ton-filmus. Įvairių nuomonių apie jas reiškia ir šiauliečiai. Vieniems jos patinka, kiti skundžiasi, kad tylis kino daug naudingesnis. Tylis kino daugiau minčių duodąs, daugiau estetinio pasigėrėjimo teikiąs. Taigi, kaip ir visuomet vėl susidarė dvi grupės: tonfilmų šalininkai, ir tonfilmų priešai. Ar Liaudies namų lankytojų skaičius dėl tonfilmų įvedimo padidės – sunku spręsti. Greičiau, kad publika visgi ilgai dar neįpras į tonfilmus. Jei tonfilmai vis dar negali užkariauti tokiuose centruose, kaip Berlynas, Londonas, tai negalime tikėtis, kad kitaip bus Kaune ir tuo labiau – Šiauliuose. Kiek teko girdėti, dėl tonfilmų įvedimo kol kas džiaugiasi tik „Kapitolius“. Jo klientūra, sako, padidėjusi. Beje, „Kapitol“ ir reklamai šį dalyką panaudojo. Jis savo lange didžiausiomis raidėmis paskelbė, kad jo ekrane demonstruojami filmai esą daug geresni už bet kurį tonfilmą. Rodos truko tik žodžių – „už tonfilmą demonstruojamą Liaudies namuose“ (J. Šaltenis. Šukės. Liaudies namai pradėjo leisti ton-filmus. „Mūsų momentas“, 1930 spalio 19, p. 7).
Pasitaikydavo ir tokių žiūrovų, kurie nesuprasdami užsienio kalbos, reikalaudavo, kad kino teatre demonstruojami filmai būtų įgarsinti lietuviškai. Laikraštis „Lietuvos žinios“ 1931 m. lapkričio 18 d. rašė: „Šeštadienį, lapkričio 14 d. vienas Šiaulių pilietis, žiūrėdamas Liaudies namų kine demonstruojamo licht tonfilmo, ėmė šaukti, kad artistai kalbėtų lietuviškai. Ilgai teko pilietį įtikinėti, kad artistai, kurių čia tik šešėliai, negali jo reikalavimo išpildyti“ (Šiauliškiai nori priversti kino „žvaigždes“ lietuviškai kalbėti. „Lietuvos žinios“, 1931 lapkričio 18, p. 5).
1931 m. Liaudies namų kino teatre buvo demonstruojami šie užsienio šalių filmai: „Husarų leitenantas“ (su Georg Aleksander, G. Telmer, Germ Pischa), „Ant uždraustos ribos“ (8 dalių kino romanas su R. Bertelmes ir B. Kompson), „Karalienės karoliai arba grafienės Volna meilės intrigos“ (istorinė drama 2 tomuose, 16 dalykų), „Dieviška nusidėjėlė“, „Gyvenimo nunuodytieji (10 veiksmų drama su Bill Dov), „Lekiančioji strėlė“ (8 veiksmų nuotykių filmas su Ken Maynarb), „Vienuolės pagunda“ (12 dalių drama), „Kova parako bokšte“ (nuotykių filmas apie kaubojus, dalyvaujant pagrindiniame vaimenyje lietuvių kilmės aktoriui Tomui Miks), „Taip, aš sugedęs“ (su Arno ir El Dura), „Vilkų stebuklas“ (istorinė 8 dalių drama), „Meilės keliai“ (10 veiksmų tragedija iš rusų emigrantų gyvenimo), „Tu moteris, kurią visi myli“ (su Ženi Porten), „Daina apie leitenantą ir jo mergelę“, „Tango pašvęstas tau“ (12 dalių ton filmas su Vilbi Forst, T. Malten, E. Verebes), „Du žmonės“ (režisierius Erich Vašnek, pagrindiniuose vaidmenyse aktoriai Gustav Frelich, Šarlota Suza, Fritz Alberti, Susis Englisch ir kt.), „Slaptoj tarnyboj“, „Seržantas Griša“ (rež. Brenonas, pagrindiniame vaidmenyje aktorius Lebedevas, kilęs iš Lietuvos), „Dievų mylimasis“ („UFOS“ kino studijos filmas, režisieriai E. Pommero ir Gansas Švarcas, pagrindiniuose vaidmenyse aktorės Emil Janings ir Olga Čechova), „Puota pas bajorą“, „Dainuojantis miestas. Neapolis“ (muzikinis filmas su Jan Kipura ir Brigita Helm), „Patas ir Patašonas be darbo“ (komedija), „Paskutinis prof. Moriarto nusižengimas“ (filmas sukurtas pagal anglų rašytojo Konan Doilio romaną, pagrindiniame vaidmenyje Klair Bruk), „Mirties pabučiavimas“ (licht tonfilmas su garsia rusų „Sovkino“ aktore Anna Sten, vokiečių aktoriais Otto Valburg, Kurt Geron, R. Bernt. Filmo režisierius A. Diuponas), „Šiaurės ašigaly“, animacinis filmas „Mikki Maus“ ir kt.
1931 m. Liaudies namų kino teatras rudens sezoną pradėjo įsigijęs ir sumontavęs naujus tobulesnius filmų demonstravimo įrengimus. 1931 m. rugsėjo 20 d. laikraštis „Naujienos“ rašė: „Naujausi įrengimai, kuriuose įsivedė pas save „Liaudies namų“ kino teatras, būtent – licht ton aparatūra (garsų perdavimas šviesos spinduliais) leidžia jį taip vadinti. Kino mėgėjus „Liaudies namai“ dabar galės visiškai patenkinti“ („Liaudies namai“ – geriausias Šiaulių kinoteatras. „Naujienos“, 1931 rugsėjo 20, p. 2).
1931 m. žurnale „Kino naujienos“ J. A. Šaltenis rašė: „Liaudies namai“ įsitaisė „Licht-ton“ aparatą ir dabar gali statyti visai padorius dalykus. Matėm Gustavą Frohlicha su Šarlota Suza („Du žmonės“), matėm seniai bematytą Brigidą su Viliu („Slaptoje tarnyboje“) ir dar šį bei tą. Ėjo „Seržantas Griša“. Vis tai filmai turėję ne kažkokį pasisekimą. Gal daugiau šiauliečiam simpatizavo „Du žmonės“, bet ypatingų įspūdžių nebuvo matyti“ (J. A. Šaltenis. Provincijos kino-teatrų apžvalga. „Kino naujienos“, 1931 lapkričio 15, p. 11-12).
1932 m. Liaudies namų kino teatre rodyti šie užsienio šalių studijose sukurti filmai: „Sudaužytos širdys“ (14 dalių tragedija su Al. Jolsonu ir David Li), „Čigonės kerštas“ (pagrindiniame vaidmenyje Dolores del Rio), „Vikingai. Kardas ir kryžius“ (su Paulina Stark, Le Roi Mezon, Donald Krisp), „Kai liepos žydi“ (10 dalių operetė iš Bonos studentų gyvenimo. Pagrindiniuose vaidmenyse Keti Dorš, Gans Bolman ir kt.), „Tigrų medžioklė Indijoj“ (dokumentinis filmas), „Kongresas šoka“ (su Lilian Harvey, Lie Dagiver, Villi Frite, Konrad Feidt), „Užnuodyti žmonės“ („Filmo „Prisikėlimas“ 1 d. 2 serija. Pagrindiniuose vaidmenyse Žaneta Gainor, Carl Farell ir kt.), „Liūtų viešbutis“ (3 dalių komedija) ir kt.
1932 m. vasario 7 d. laikraštis „Naujienos“ pranešė: „Liaudies namai, šiandien nebuvusi, nepaprasta programa! Pirmas lietuvių filmas lietuvių kalba. Lietuvos kariuomenės šventė. 14 m. sukaktuvės. Nuimtas filmas su specialiai atvažiavusiais Lietuvon kino operatoriais“ (Skelbimas. Ekranas. „Naujienos“, 1932 vasario 7, p. 2).
Liaudies namų kino teatre dažnai buvo rodomi moksliniai ir pažintiniai filmai. Apie vieno tokio filmo demonstravimą Liaudies namų kino teatre laikraštis „Naujienos“ 1932 m. vasario 14 dieną rašė: „Liaudies namų“ kino teatre demonstruojamas mokslinis filmas „Su Birdu į Pietų ašigalį“. Filmas nepaprastai įdomus, parodo drąsią garsaus kapitono Birdo kelionę lėktuvu į Pietų ašigalį. Visiems patartina jį pamatyti. Bus demonstruojamas iki šeštadienio“ (Naudingas filmas. „Naujienos“, 1932 vasario 14, p. 3).
Liaudies namų ir „Kapitol“ kino teatrai filmus demonstravo palyginti gerose patalpose, tačiau jų demonstravimo kokybė viena nuo kito labai skyrėsi. Šiuo atveju Liaudies namų kino teatras žymiai lenkė „Kapitol“. Laikraštis „Mūsų momentas“ apie šių ir kino teatro „Triumf“ patalpas 1932 m. lapkričio mėnesį rašė: „Patalpų atžvilgiu geriausias „Kapitol“, paskui „Liaudies namai“, o jau paskui „Triumf“. „Kapitol“ ir „Liaudies namai“ vienų savininkų rankose, vadinasi, konkurencijos nėra. Užtat ir jų filmų rodymas parodo milžinišką skirtumą. Kai „Liaudies namuose“ eina geras įdomus filmas, „Kapitol“ rodo dažniausiai nevirškinamą šlamštą. Šeimininkams vienas kinas lyg sūnus, o kitas posūnis. Be to, „Kapitol“ rodomų filmų parašai visiškai atiduodami Dievo apvaizdai: kitą kartą pabaigoje. Ir filmų atžvilgiu ir jų rodymų technika „Kapitol“ paskutinėje vietoje. „Liaudies namai“ konkuruoja su „Triumfu“, reikia pasakyti vykusiai. Nenusileidžia vienas kitam. Piliečiai, kurie kinus lanko, nuo to tik išlošia“ (Pilietiški apdūmojimai. „Mūsų momentas“, 1932 lapkričio 13, p. 4)
1933 m. Liaudies namų kino teatre buvo demonstruojami šie užsienio šalių studijose sukurti filmai: „Tarzanas“, „Čeliuskinas“, „Poeto meilė“, „Aistros beprotybė“ (su Emil Janings ir Anna Sten), „Pacifikas“ (komedija), „Nakties nugalėtojai“ („Sovkino“ kino studijos filmas, įgarsintas rusų kalba), „Tylusis priešas“, „Pirmoji kūdikio teisė arba už moterų gydytojo uždarų durų“, „Geltonplaukė lakštingala“ (operetė, farsas), „Don Kichotas“ (rež. G. Pabyto, dainuoja ir vaidina Fiodoras Šaliapinas), „Meilės ir aistros akordai“ (su Olga Čechova, Magda Šneider), „Išdavimas“ (su Viktor Varkoni), „Volgos uola“ („Sovkino“ filmas), „Kurorto nuodėmės“, „Mirę namai“ („Sovkino“ filmas), „Samojadukas“ (groteskas), „Čamdu arba Indijos paslaptys“ (režisieriai Marsel Varnel ir B. Murzis), „Švedų lakštingala“ (muzikinis filmas su švedų operos dainininke Ženki Lind), „Patas ir Patašonas išranda pasaką“, „Pirmoji jos meilė“, „Pulko duktė“ (su Anni Ondra0, „Kalinio duktė“ (pagrindiniuose vaidmenyse Viktor Mc Laglen, Elen Mak ir kt.), „Brodvėjaus sirenos“ (svarbiausioje rolėje Alerandi Dubin ir Konvai Tirl), „Brazilijos pragaras“, „Generolas Patašonas ir Pato eskadronas“, „Širdys nelaisvėje“ (su Clark Gable ir m. Doris), „Moters svajonė“ (su Gustav Frelich), „Baudžianti ranka“ (su Žorž O‘Brien), „Žūstu dėl tavęs“ („Cine Allrouz“ premjera su Brigita Helm), „Sezonas kaire“ (su Villi Fritsch ir Renata Miuller), „Pasaulio valdovai 1914 metais arba Paskutinės dienos prieš pasaulio gaisrą“, „Panelės Lintonaitės meilužis“, „Havajaus gėlės“ (prancūzų „Rio Pascal film“ drama su Ivan Petrovič, Marta Egert ir vengrų komiku Wernst Verebes), „Amerikos lietuviai Čikagos parodoje“ (lichton filmas lietuvių kalba), „Robinzonas Kruzas“ (su amerikiečių aktoriumi Dugles Fairbenksu), „Neteisėta žmona“, „Daina skrenda į pasaulį“ (muzikinis filmas Berlyno operos premjera su Joseph Schmidt), „Kavalkada“ (su Klaiv Bruk ir Diana Vinjard), „Pergabenk juos gyvus“, „Gvardijos karininkas ir meilė“ (austrų filmas su Marta Eggert ir Ernst Korebes), „Giesmių giesmės“ (su Marlena Dietrich), „Ispanijos sūnus“ (su Eddi Kantor), „Motinos nuodėmė“ (FOX filmas su Marion Nixon), „Kaspa – žvėrių karalius“, „Be tėviškės“ (filmas rusų kalba, pagrindiniame vaidmenyje aktorius N. Batalov) ir kt.
1933 m. liepos 13 d. Šiauliuose gastroliavo pasaulinio garso rusų ir vokiečių kino aktorė Olga Čechova (1897-1980) su dukra Ada Olga Čechova. Liaudies namų kino teatre įvyko susitikimas su aktore. Ji su dukra vokiečių kalba suvaidino 3 veiksmų komediją. Po pasirodymo Olga Čechova susipažino su Šiauliais, pietavo Piliečių klube, davė interviu vietos žurnalistams. Pasisamdžiusi Šiaulių vežiką, kartu su palyda apžiūrėjo miestą. Įžymias viešnias kiekviename žingsnyje lydėjo fotografai, smalsuoliai ir aktorės gerbėjai. Nors O. Čechova – rusė, tačiau tuo metu gyveno netoli Berlyno, kur turėjo nuosavą nedidelį namą. Ji žurnalistams pasakojo, kad kalba ne tik rusų, bet gerai žino vokiečių, prancūzų ir italų kalbas, daug filmuojasi užsienyje, prieš kelis mėnesius žiemą filmavosi Lietuvoje. Patiko šio krašto gamta, nuoširdūs ir simpatiški žmonės (Pasirašo: Silva. Olga Čechova Šiauliuose. „Įdomus mūsų momentas“, 1933 liepos 16, p. 1, 4).
(Bus tęsinys)
