(Tęsinys)

1936 m. gegužės 3 d. Šiaulių šaulių jachtklubas organizavo didelę ekskursiją baidarėmis Lietuvos upėmis (Ekskursija baidarėmis. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 gegužės 3, p. 1).

936 m. naujai perrinkta Šiaulių šaulių jachtklubo valdyba pasiskirstė pareigomis: komandoriumi vėl buvo išrinktas notaras V. Kaveckas, I-uoju vicekomandoriumi inžinierius A. Liorentas, II-uoju vicekomandoriumi K. Žukauskas, sekretyore J. Orvidaitė, sporto vadu V. Paskočimas, prievaizda – čiuožyklos ir prieplaukos – J. Sarokas (Pasiskirstė pareigomis. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 gegužės 3, p. 4, Nr. 17).

Šiauliuose įkurtas jachtklubas, buvęs Kauno jachtklubo padalinys, pirmaisiais metais kultivavo tik baidarių ir vandens sportą. Pas šiaulietį kolekcininką Petrą Kaminską yra dvi nuotraukos. Jose nufotografuoti Šiaulių tarpukario jachtklubo nariai su baidarėmis Šiaulių ežere. Ant jų marškinėlių matosi užrašas „ŠJK“. Pradedant 1937 m. ir atsiradus pirmosioms jachtoms Talkšos ežere, pradėtas kultivuoti buriavimas.       

1937 m. rugpjūčio 15 d. Šiaulių jachtklubas Šiaulių ežere suruošė vandens karnavalą, kuriame su savo laivu dalyvavo ir jūrų skautai. Jūrų skautų laivas buvo gražiai iliuminuotas (Dalyvavo karnavale. Įdomus mūsų momentas, 1937 rugpjūčio 22, p. 2)

Šiaulių šaulių jachtklube buvo per 80 narių. Veikė vandens ir žiemos sporto sekcijos. Klubas turėjo savo bazę, nuosavą prieplauką Talkšos ežere ir 10 laivelių.  Kasmet mieste buvo įrengiama čiuožykla (Ulpis, A. Šiaulių metraštis 1938, p. 72; Tamulaitienė R., Veršinskienė N. Misevičius J. Šiaulių sportas, „Aušra“: Kaunas, 1998, p. 13).

1938 m.  spalio 16 d. Šiaulių šaulių jachtklubas uždarė vandens sezoną. Sezono uždarymas įvyko prie ežero 15 val., o vakare buvo arbatėlė ir šokiai (Parašas: S. F. Uždarytas vandens sezonas. Įdomus mūsų momentas, 1938 spalio 23, p. 3).

1939 m. pavasarį, vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, į Šiaulius, kaip į Šiaurės Lietuvos pramonės ir prekybos centrą, tų pačių metų balandžio mėn. buvo perkeltas trimetis Klaipėdos prekybos institutas, kuris čia tęsė darbą. Persikėlus Prekybos institutui, į Šiaulius atvyko dirbti ir buvę šio instituto dėstytojai. Dalis jų buvo gerai žinomi Klaipėdos buriuotojai: teisininkas Martynas Brakas, inžinierius F. Buntinas, mokytojas V. Skvirblys ir kt. Jie padėjo vystyti buriavimą Šiauliuose.

1940 m. gegužės mėnesio pradžioje prie Šiaulių jachtklubo prasidėjo buriavimo kursai. Kursuose teorines ir praktines buriavimo pamokas vedė V. Skvirblys (Trumpa kronika. „Įdomus mūsų momentas“, 1940 gegužės 5, p. 3).

Iki 1940 m. Šiauliuose buriavimo bazė buvo prie Talkšos ežero. Čia stovėjo medinis pastatas, kuriame buvo laikomas buriuotojų inventorius, laiveliai. Ši bazė turėjo dvi „Olimpik“ klasės joles ir vieną laisvos klasės burvaltę, vadinamą vanderjolę. Buvo ir irklinių valčių. Nuo 1940 m. Šiauliuose padaugėjo žmonių, užsiimančių buriavimu. Buvo nutarta buriavimo bazę iš Talkšos ežero perkelti į Rėkyvą.

Buvęs šiaulietis, dar prieš karą Šiauliuose buriavęs P. Garbauskas apie buriavimo pradžią Šiauliuose savo prisiminimuose rašė: „Vandens sporto bazė buvo prie miesto ribose esančio Talšos ežero. Čia stovėjo medinis pastatas, kuriame gyveno bazės sargas-bocmanas. Kiek pamenu, jį vadino Naču. Gal tokia buvo jo pavardė, gal tik pravardė. Bazė turėjo dvi „Olimpik“ klasės joles ir vieną laisvos klasės burvaltę, kurią mes vadinome vanderjole. Buvo ir irklinių valčių: dvi didelės lentinės trijų porų irklų valtys, viena akademinė vienvietė ir dar kelios paprastos medinės valtys. Gerai atsimenu ir tai, kad šioje bazėje buvo akademinio irklavimo treniruoklis. Žiemą visas inventorius, išskyrus paprastas valtis, buvo laikomas po stogu.

Bazėje turimas inventorius buvo naudojamas pramoginiams pasiplaukiojimams. Sportinės veiklos nebuvo. Sovietinei armijai okupavus Lietuvą, ši veikla nutrūko. Jūros skautai buvo apšaukti priešiška valdžiai organizacija ir jų veikla uždrausta. Bazės inventorius išliko – jį iš inercijos prižiūrėjo ir globojo bocmanas.

Kai Klaipėdos kraštą okupavo vokiečiai, 1939 metais į Šiaulius atsikėlė Klaipėdos prekybos institutas. Tarp jo dėstytojų buvo ir keli žinomi uostamiesčio buriuotojai. Iš jų aktyviausiai pasireiškė du – M. Brakas, o antrojo pavardės neprisimenu. Šių žmonių dėka Šiauliuose atsirado sportinis buriavimas, pradėtos rengti varžybos.“

Buriavimo sporto komitetas ir buriuotojų klubas (1942–1944)
Nacių užgrobtoje Lietuvos teritorijoje įsikūrę jachtklubai iš esmės pratęsė Klaipėdos buriavimo mokyklos veiklą. Per vokiečių okupaciją buriuota tik upėse ir ežeruose.

Karo metais Šiaulių buriuotojų veikla nenutrūko. Likę Šiaulių jachtklubo nariai ir  jūrų skautai susibūrė į klubą ir veikė toliau vadovaudamiesi senais Lietuvos įstatymais, važiuodavo buriuoti į Rėkyvos ežerą, rengė teorinius mokymo kursus pradedantiesiems buriuotojams. Vyko įvairūs buriuotojų seminarai, egzaminai, buvo išduodami pažymėjimai. Jūros dienos proga Rėkyvoje, šalia Žvejų namų, vykdavo gegužinės. Šiaulių buriuotojų klubas kartu su jūros skautais organizuodavo Jūros dieną.

Buriavimas Šiaulių mieste vyko Talkšos ežere, o nuo 1942 m. – Rėkyvos ežere. P. Garbauskas apie to laikotarpio Šiaulių buriuotojų padėtį rašė: „Prasidėjus karui ir vokiečiams okupavus Lietuvą, 1942 m. buriavimas Šiauliuose atsigavo. Buvo įkurtas jachtklubas. Jam vadovavo buvęs Lietuvos aviacijos lakūnas S. Bulota. Jachtklube susibūrė apie 40 žmonių. Buvo suorganizuoti jachtos vadų – kapitonų kvalifikaciniai kursai. Juose dėstė iš Klaipėdos pasitraukę buriuotojai. Mes, šiauliečiai, jų dėka įgijome jachtos vadų teises.

Kadangi mieste esantis Talkšos ežeras mažas ir nedėkingas buriavimui dėl savo konfigūracijos, buvo nutarta persikelti į Rėkyvos ežerą. Šis ežeras gana didelis, užima apie 1000 ha. Vienintelis trūkumas – 10 kilometrų atstumas nuo miesto. Šį kelią įveikdavome dviračiais, o kas jų neturėjo, tai ir pėsčiomis atkulniuodavo.“

1942 m. vasario mėnesio pradžioje Šiaulių sporto apygardos patalpose buvo įkurtas miesto buriavimo sporto komitetas. Jo pirmininku tapo buvęs jūros skautas, aktyvus buriuotojas, advokatas Martynas Brakas (1907–2000). Jo dėka Šiauliuose buvo susidomėta sportiniu buriavimu, pradėtos rengti varžybos, suorganizuoti jachtų vadų kapitonų kvalifikaciniai kursai.

Tų pačių metų vasario mėnesį Šiauliuose buvo įsteigtas buriavimo sporto klubas, kuriam vadovavo Lietuvos aviacijos lakūnas Stasys Bulota (1913–1982).  Klube susibūrė apie 40 buriuotojų. Aktyvūs šios klubo nariais buvo H. Adomaitis, M. Brakas, Aleksas ir Viktoras Gabecai, J. Jonaitis, V. Mikšys, S. Nikolajevas, K. Paulauskas, J. Strižinas, L. Čeponkus, Šimkus, V. Šutas, Tamošaitis, O. Truchanas, R. Veitas, V. Venckevičius, J. Žilevičius ir kiti. Karo metais Šiaulių buriuotojų klubo iniciatyva buriavimas, kaip sporto šaka, buvo sėkmingai vystomas Rėkyvos ežere. Klubas ruošė buriuotojus, organizuodavo įvairias buriavimo varžybas, šventes.

1942 m. kovo 27 d. pirmą kartą Šiauliuose, sporto apygardos patalpose (S. Dariaus ir S. Girėno g. 59), buvo surengti buriavimo kursai, kuriuos lankė ir Olegas Truchanas (1923–1972), vėliau tapęs vienu iš geriausių jaunųjų Lietuvos buriuotojų. Jis vienas pirmųjų 1943 metų žiemą Rėkyvos ežere išbandė ledroges.

Iš Šiaulių kilęs Aleksas Gabecas (Gabas), karo metais pasitraukęs į Australiją, buvo prisiekęs buriuotojas, Šiaulių buriuotojų klubo narys. 1944 m. vasario 11 dieną Lietuvos buriuotojų sąjungos nutarimu Nr. 204 buvo pripažintas III eilės jachtos vadu su teise vadovauti jachtai vietos vandens plaukiojimuose. A, Gabecas prisimena, kad su O. Truchanu ir kitais Šiaulių buriuotojais dažnai buriuodavo Talkšos ir Rėkyvos ežeruose, dalyvavo regatose.

Tarpukario žymesni Šiaulių buriuotojai:  M. Brakas, S. Bulota, S. Nikolajevas, J. Strižinas, R. Veitas, V. Skvirblys, Paškevičius ir kt. Kaune besimokantys  universiteto studentai J. Šliažas, J. Žilevičius, P. Garbauskas, E. Pažarauskas karo metais buriavo ne tik Nemune, bet ir Šiauliuose, Rėkyvos ežere. Iš šių šiauliečių buriuotojų savo pasiekimais ir atsidavimu buriavimui išsiskyrė Olegas Truchanas.

Buriuotojas Olegas Truchanas
Prieškario buriuotojas ir fotografas, šiaulietis Olegas Truchanas gimė 1923 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. Vaikystę ir jaunystę praleido Šiauliuose, čia mokėsi pradžios mokykloje ir berniukų gimnazijoje. Dar būdamas paaugliu pajuto nenumaldomą meilę gamtai, kelionėms, laivams, visą laisvalaikį praleisdavo vaizdingose Šiaulių apylinkėse, Rėkyvos ežero pakrantėse. Tarp bendraamžių garsėjo kaip geras plaukikas, nardytojas ir buriuotojas.

O. Truchano sesuo Nina Kantvilienė pasakojo, kad Olegas jaunystėje daugiausiai užsiėmė vandens sportu, ypač buriavimu. Buvo puikus plaukikas. O. Truchanas, pamėgęs vandens sportą, burinius laivus, laisvalaikiu konstruodavo laivų modelius.

Jo jaunystės draugas Adolfas Jakubavičius pasakojo, kad užėjus vokiečiams Olegas su tėvais gyveno prie parko, dabartinėje Maironio gatvėje. O. Truchanas buvo jūrų skautas, konstruodavo sudėtingus burlaivių modelius. Iš skiedrų, lentelių padirbindavo korpusą, stiebus, iš balto audinio siūdavo bures. Vėliau pasidarė vanderjolę, iš kažkur parsivežė didelę jachtą, remontavo, tvarkė navigacinius įrenginius. O. Truchanas draugavo su Jonu Žilevičiumi, su juo dažnai plaukiodavo su baidare Šiaulių apylinkėse, mėgo buriuoti Rėkyvos ežere.

Buriavimas buvo O. Truchano aistra. Jis nuo mažens troško tapti geru buriuotoju. Dar jauno amžiaus Talkšos ežere išmoko valdyti nedidelę jachtą, o vėliau galėjo buriuoti ir Rėkyvos ežere. Čia įgijo puikų pradžiamokslį. Olegas nesunkiai išmoko valdyti jachtos įrenginius ir tai buvo vienas iš jo mėgstamiausių užsiėmimų.

Nuo 1942 metų priklausė Šiaulių buriuotojų klubui. Jame vyko buriavimo kursai, kuriuos lankė ir Olegas. Rėkyvos ežere buvo keletas laivų, trejetas ar ketvertas olimpinių jolių, viena didesnė vanderjolė, kurioje vienu metu galėjo sutilpti net šeši įgulos nariai. Šiuo burlaiviu buvo mokomi naujokai, plukdomi svečiai.

Su laivų lenktynėmis – regatomis, buriavimo taisyklėmis, taktika ir technika Olegas susipažino Rėkyvos ežere. Rėkyvos ežere jis buriavo „Finn“ klasės jachta, kurią nebuvo taip jau lengva valdyti, ypač kai nėra jūrinių brizų (vėjų). O. Truchanas net buvo išrinktas kandidatu į „Finn“ klasės jachtų lenktynes Tokijo olimpinėse žaidynėse, bet šiai olimpiadai įvykti sutrukdė karas.

(Bus tęsinys)

Buriuotojų prieplauka Rėkyvos ežere. Apie 1943 m

Šiaulių buriuotojai Rėkyvos ežere. 1944 m.