Balandžio 8 d. 18 val. „Laiptų galerijoje“ – pirmadienis su Danute Kalinauskaite „Aš dar noriu girdėti, kaip skamba Mano gimtoji kalba“ (K. Bradūnas).
Kviečiama į vakarą su viena įdomiausių lietuvių prozininkių – Nacionalinės premijos laureate, Metų knygos „Skersvėjų namai“ autore Danute Kalinauskaite.
Danutė Kalinauskaitė – redaktorė, žurnalistė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė. Ji tarsi grynuolis, saugantis lietuvių kalbos unikalumą ir originalumą, lietuvių kalbą kaip kultūros paveldą.
D. Kalinauskaitė Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, bendradarbiavo įvairiose Lietuvos leidyklose, dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro redaktore. Išleidusi tris knygas: apsakymų rinkinį „Išėjusi šviesa“(1987 metai), dvi esė ir apsakymų knygas – „Niekada nežinai“ (2008 metai) bei „Skersvėjų namai“ (2015 metai).
Danutė Kalinauskaitė sako, kad kaip rašytoja ji sužydėjo sulaukusi Žemaitės amžiaus, tačiau kalbos dalykai rūpi visą gyvenimą.
„Labiausiai patinka „finišo tiesioji“. Etapas, kai žinai, kad jau nieko neperminkysi iš naujo, tik tikslų žodį pakeisi dar tikslesniu. Vladas Garastas kitados kalbėjo apie savo krepšininkus po nualinusios rungtynių rutinos: laukiu, kad jų rankos vėl pasiilgs kamuolio. Aš panašiai pasiilgstu žodžių. Kaip materijos. Santykių tarp jų. Rašant įtraukia nenuspėjamumo kūrimas (...)
Kūrybinis rašymas – tai vaizduotės lavinimas ir fantazijos išlaisvinimas, savęs pažinimas, psichoterapija, nuotykis. Pagaliau tavo, kaip skaitytojo, gebėjimų ugdymas, ir tai, man atrodo, yra nuostabu – pažiūrėkit, kaip katastrofiškai mąžta gerų skaitytojų, pajėgių kai kam daugiau, nei vien bėgti teksto paviršiumi paskui siužetą, ir kaip daugėja blogų rašytojų. Tik nė už ką nesutiksiu, kad kūrybinio rašymo praktika gali bet ką padaryti rašytoju, didžiai nustembu, kai išgirstu tuo šventai įtikėjusius…“ (D. Kalinauskaitė)



