Fotografijos muziejuje pristatyta architekto profesoriaus Algio Vyšniūno knyga „Architektūrinės ir urbanistinės idėjos Šiauliuose. Istorinio miesto transformacijos“. Idėjos autorė ir projekto kuratorė – Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Šiaulių skyriaus valdybos pirmininkė architektė Rūta Stuopelienė. Knygą išleido Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius. Monografija apima maždaug šešiasdešimties metų laikotarpį ir atspindi Šiaulių miesto vystymosi procesus architekto profesionalo akimis.

Istorinė tiesa ir mokslinės strategijos
Knygos koncepciją ir tikslus pristatė profesorius A. Vyšniūnas, projekto kuratorė Rūta Stuopelienė ir architektas Vytenis Rudokas, leidinio konsultantas, viršelio autorius. Kalbėjo recenzentė dr. Rasa Čepaitienė.

Knygos autorius prof. A. Vyšniūnas Šiauliuose pradėjo dirbti prieš 38 metus, po to Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) dėstė architektūrą. Jis yra vienas iš Saulės laikrodžio aikštės autorių, vienas iš miesto Bendrojo plano, centrinės dalies detaliojo plano autorių, dalyvavo ne viename architektūriniame konkurse, sukaupė nepaprastai gausų miesto architektūros ir urbanistikos darbų archyvą.

Jis visą gyvenimą kaupė medžiagą, išsaugojo įgyvendintus ir neįgyvendintus konkursinius projektus, nes laikėsi pozicijos, kad visus kūrybinius miesto procesus reikia užfiksuoti. Milžiniškas archyvas tapo knygos pagrindu. Rinkti informacinę medžiagą padėjo Šiaulių miesto ir Lietuvos architektai, įvairiais laikotarpiais dirbę Šiauliuose. A. Vyšniūnas akcentavo, kad knyga yra LAS Šiaulių skyriaus kolektyvinis leidinys. Autorius dėkojo visiems pagalbininkams ir recenzentams. Daug prisidėjo šiaulietis architektas V. Rudokas, kuris sukūrė knygos viršelį, paruošė schemas, išklotines, algoritmus.

„Knyga sumanyta po Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus parodos-konkurso „Kryptis – Šiaurė“ 2016 metais. Tada suvokta, kad reikia panoraminio žvilgsnio į pokario Šiaulių kultūrinį-politinį kontekstą ir išsiaiškinti, kada, kodėl miesto augimas brutaliai nutrauktas, – sakė prof. A. Vyšniūnas. – Turime reikalą su istoriniu mestu, kuris patyrė daug nuostolių.“

Autorius pabrėžė, kad knygoje dėmesys sutelktas į urbanistines centrinės miesto dalies – senamiesčio – erdves, ne į pastatus. Detaliau aptariamos Prisikėlimo aikštė, Vilniaus gatvė, Saulės laikrodžio aikštė.

Aštuoniuose knygos skyriuose pateikta miesto vystymosi istorija nuo XX a. šeštojo dešimtmečio iki mūsų dienų. Pasak A. Vyšniūno, tai nėra architektų darbų katalogas, bet gausu iliustracijų, iš kurių matyti daugybė projektų, schemų, modelių. Tai knyga apie urbanistinius procesus, darančius įtaką miesto plėtrai, apie architektūrines idėjas – įgyvendintas ir neįgyvendintas. Autorius įdėjo ir tuos projektus, dėl kurių paviešinimo ne visi kolegos bus patenkinti. Siekė objektyvumo. Ne vertinti, o pateikti tikrą vaizdą.

„Būtina kiekvieną eskiziuką išsaugoti, nors ne visiems kolegoms tai patiks, – sakė pristatyme A. Vyšniūnas. – Negaliu nieko nutylėti, nes svarbesnė yra tiesa. Nieko neteisiu ir nevertinu, tik pateikiu faktus.“  

Taigi Šiaulių istorinio miesto-senamiesčio samprata po Antrojo pasaulinio karo buvo iškreipta. Yra leidinyje polemikos, kuri, pasak, autoriaus, daug kam nepatiks. Senas miestas be senamiesčio – absurdas, bet buvo toks požiūris. Buvo degradacijos periodas. Studija leis nustatyti tą tašką – kada ir kodėl? Miestas išsaugojo senamiesčio ribas, bet stagnuoja. Kodėl? Gal atsakymas nežinomoje Šiaulių architektūroje? Pateikiami visuomenei nežinomi faktai, nerealizuotos koncepcijos. Mokslinėje monografijoje lyginamos architektūros mokyklos, jų požiūris į urbanistinius sprendimus, aptariama asmenybių įtaka urbanistiniams procesams pasaulio, šalies ir miesto  kontekste. Analizuojamas ir viešo administravimo vaidmuo, terminologijos problematika. Atskleidžiama net krašto apgyvendinimo struktūra, sukritikuojama dvipolio idėja.

Knyga, autoriaus teigimu, gali padėti tvarkyti sistemą: išanalizuotos sampratos, sudėta metodika, motyvuotai paaiškinta, kas gali būti statoma, kad senamiesčio vaizdo nesugriautų, struktūrinių ribų nepažeistų. Įdėtas 2010 metų brėžinys, kurio Savivaldybė kažkodėl nepatvirtino. Knyga, pasak A. Vyšniūno, yra platforma, atramos taškas, nuo kurio galima eiti toliau. Iki šiol vis nauja architektų karta pradėdavo kaip nuo nulio.

Autorius, cituodamas knygos recenzento prof. Zigmo Daunoros žodžius, teigė, kad šis veikalas – tai  „Lietuvos miestų diagnozė Šiaulių pavyzdžiu“.

Šiaulių kodas – dvilypumas
Knygos recenzentė dr. Rasa Čepaitienė teigė, kad ši mokslinė monografija palieka didžiulį įspūdį, nors ji nėra urbanistikos specialistė. Mokslininkės teigimu, tai knyga apie šiauliečius, jų dvasią. Aptariamos Šiauliuose dirbusios asmenybės, atskleidžiamas jų vaidmuo miesto vystymosi procese. Daktarė teigė įžvelgusi Šiaulių kodą: „Tai miestas „ant rubežiaus“ – tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos. Dvilypumo požiūriu Šiauliai panašūs į Vilnių: taip pat centrinė gatvė sieja du polius – tarp Rytų ir Vakarų kultūros. Per miestą, per kultūrą atsispindi, kaip suvokiama žmogaus prigimtis, kaip žmogus save vertina įvairiose epochose, apimamos tokios vertybinės kategorijos, kaip atsakomybė, gebėjimas, talentas, laisvė.“

Per urbanistikos problematiką autorius parodo, kaip kaunasi dvi koncepcijos istorinės tradicijos, Lietuvos užstatymo kontekste. „Veikale dvilypumo įtampos gilios, nes pasakojama ne tik apie architektus, kalbama apie šiauliečius, kurių būta visokių – nuo Dušanskio iki R. Ozolo“, – sakė R. Čepaitienė.

Mokslinėje monografijoje profesorius rašo ir apie savo kūrybą, net savo nuotrauką įdeda. Tai neįprasta moksliniam žanrui, bet recenzentės teigimu, pateisinama siekiant istorinės tiesos. Knygoje per gyvą patirtį atskleidžiami objektyvūs ir subjektyvūs parametrai. Vertinga, kad Šiaulių problemas ir laimėjimus autorius aptaria pasauliniame kontekste.

Knyga – pretekstas lūžiui, kuriam esame pribrendę
Architektas V. Rudokas akcentavo, kad knygoje pateikta Šiaulių senamiesčio erdvių transformacija laiko perspektyvoje. Miestas buvo nuolat griaunamas ir atstatomas, nekeičiant struktūros. Deja, po Antrojo pasaulinio karo pradėta elgtis kitaip. Priežastys knygoje analizuojamos įvairiais pjūviais. Bet ir dabar Šiauliuose trūksta dėmesio istorinei tradicijai.
Pagerbimo Šiauliuose nusipelno daug asmenybių, o Šiaulių architektai siūlo įamžinti Alberto Ratniko atminimą. Pasak V. Rudoko, A. Ratnikas be galo gerbė savo profesiją, Šiaulių senamiesčio atkūrimui jo įtaka didžiulė. Jis Vilniaus gatvę atstatė pagal europinę tradiciją. Siūloma statyti jam kuklų paminklą ties Varpo ir Vilniaus gatvės sankirta, prie „bromos“. Jis čia gyveno. Paminklas būtų be jokio pjedestalo – A. Ratnikas stovi tarp savo žmonių ir žiūri į gatvę, kurią pats sukūrė. Tai būtų pradžia.

Pasak knygos recenzento prof. Z. Daunoros, Šiaulius reikėtų laikyti pavyzdžiu siekiant pažadinti iš snaudulio administracinį aparatą ir visuomenę. Šis paminklas būtų simbolis, kad miestas ima kryptingai rūpintis savo senamiesčiu ir jo kūrėjais.

Kviečia bendradarbiauti
„Panašaus leidinio dar neturi nė vienas iš didžiųjų Lietuvos miestų. Šiaulių architektai gali didžiuotis prisidėję prie unikalios miesto urbanistikos studijos, – sakė R. Stuopelienė. – Knygos recenzentės Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Ingridos Vėliūtės teigimu, ją turi perskaityti kiekvienas, kas atsakingas už miesto techninius urbanistinius sprendimus.“

Medžiagos sukaupta tiek daug, kad sunku buvo ją sutalpinti į vieną tomą. Monografijoje cituojami ir žurnalistų bei mokslininkų rašiniai apie architektų projektus, miesto planavimo, aikščių atnaujinimo problemas.

LAS Šiaulių skyriaus pirmininkė R. Stuopelienė, padėkojusi rėmėjams ir talkininkams kvietė miesto architektų bendruomenę, perskaičius knygą, susipažinus su joje išanalizuotomis strateginėmis koncepcijomis, diskutuoti, išsakė viltį glaudžiai bendradarbiauti su miesto savivaldybe.