Pakruojis – derlingų Šiaurės Lietuvos lygumų miestas. Mūšos ir Nemunėlio žemumoje, abipus Kruojos. Istorijos šaltiniuose minimas nuo 1531 metų, kai leista steigti dvarą ir miestelį.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1887 metais. Seniausia miesto įmonė – malūnas.

Klasicizmo architektūrinis paminklas – Pakruojo dvaro rūmai, tai 43 statinių ansamblis.

Kai kurios istorinės žinios
Leidinyje „Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus aktai“ (1993 m., Kaunas) nurodoma, kad Pakruojyje 1867 metais vaistinę įsteigė provizorius J. Geimanas.

Sveikatos departamento 1938 metų oficialus leidinys „Lietuvos medicinos, veterinarijos ir farmacijos įstaigų ir personalo sąrašas“ nurodo, kad vaistinės Pakruojyje, Didžiosios ir Dariaus ir Girėno gatvių kampe, savininkas yra Šiaulių apskrities savivaldybė, o vedėjas – chemikas vaistininkas Vaclovas Urbonavičius, o Senosios Pakruojo vaistinės, kuri yra Dariaus ir Girėno gatvėje, savininkas ir vedėjas – chemikas vaistininkas Calelis Šaras.

Tarpukario Lietuvoje Pakruojyje buvo dvi vaistinės: Senoji (Dariaus ir Girėno gatvė 19), jos savininkai buvo chemikai vaistininkai Leonas Valavičius (g. 1899 m.), 1928 metais baigęs Kauno universitetą, ir Calelis Šaras (g. 1903 m.), 1934 metais baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Leonas Valavičius 1936 metais išvažiavo į Panevėžį ir pradėjo vadovauti Panevėžio miesto savivaldybės vaistinei.

Kita vaistinė priklausė Šiaulių  apskrities savivaldybei,  jos vedėjas 1936 metais buvo vaistininko padėjėjas Petras Barkauskas (g. 1874 m.), farmacininko profesiją įgijęs 1916 metais Peterburgo Medicinos akademijoje.

1940 metais sovietinei valdžiai nacionalizavus vaistines, jos buvo sujungtos į vieną 316-ąją vaistinę. Ji buvo pavaldi Panevėžio farmacijos rajoninei kontorai. Ši vaistinė buvo Senosios vaistinės patalpose. Ji dirbo ir vokiečių okupacijos metais.

Po karo Pakruojis tapo rajono centru. Nuo 1984 metų vaistinė yra Pakruojo rajono centrinė vaistinė. Jos priklausomybėje yra šešios kaimo vaistinės: Linkuvos, Rozalimo, Pašvitinio, Lygumų, Stačiūnų, Žeimelio.
Tai viena iš didesnių rajonų centrinių vaistinių. Po karo ji buvo Dariaus ir Girėno gatvėje ir kaip ir anksčiau vadinosi Senoji vaistinė.

1948 metais pase vaistinės vedėju pasirašinėdavo provizoriaus padėjėjas Petras Babarskis (g. 1900 m.), Kauno Vytauto Didžiojo universitete išklausęs farmacijos kursą, tačiau neišlaikęs valstybinių egzaminų.

Nuo 1951 metų vaistinei vadovavo provizorius Antanas Eidrigevičius (g. 1883 m.), Maskvos universitete įgijęs provizoriaus laipsnį.

Nuo 1955 metų vedėja buvo Adelė Matakaitė-Juozėnienė (g. 1924 m.), 1949 metais baigusi Kauno universiteto Farmacijos fakultetą.

Nuo 1960 iki 1990 metų vaistinės valdytoja dirbo provizorė Fabrona Valiulytė-Maižvilienė (g. 1932 m.), 1956 metais baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą.

Provizorė F. Maižvilienė nuveikė daug darbų, gerindama Pakruojo ir rajono vaistinių darbą. Pakruojo vaistinė buvo perkelta į naujas patalpas, taip pat ir beveik visos rajono vaistinės. Provizorė domėjosi farmacinio darbo naujovėmis, skaitė pranešimus, aktyviai dalyvavo spaudoje, turėjo autoritetą gyventojų tarpe.

Pakruojo vaistinė buvo geriausių vaistinių sąrašuose.

Provizorė Fabrona Valiulytė-Maižvilienė amžinybėn išėjo 2014 m. gegužės 15 d.

Po privatizacijos buvusi 316-oji Pakruojo centrinė vaistinė  buvo įsikūrusi J. Basanavičiaus g. 2A. Buvusios vaistinės patalpos panaudojamos komercinei veiklai, yra parduotuvė.

Pakruojo rajono gyventojus ir svečius medikamentais aprūpina aštuonios vaistinės; šešios Pakruojo mieste, Linkuvos ir Žeimelio vaistinės.

Kaimo vietovėse – Lygumuose, Pašvitinio, Rozalimo ir Stačiūnuose vaistinių nėra.

Linkuvos vaistinė
Linkuva iš toli matyti: čia tarsi balta paukštė ant kalvos nutūpusi miestelio bažnyčia. Nuo jos įkūrimo 1500 metais skaičiuojamas miestelio amžius.

Miestelio pagrindinis architektūrinis akcentas – Švč. Mergalės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir buvęs Karmelitų vienuolynas.

Linkuvoje vaistinę 2993 metais įkūrė provizorius Aronštamas.

Sveikatos departamento 1938 metų oficialiame leidinyje nurodoma, kad vaistinės Linkuvoje, Laisvės g. 2, savininkas ir vedėjas yra provizorė Elžbieta Avižonytė-Jasiukaitienė (g. 1884 m.), 1918 metais baigusi Maskvos universitete farmaciją.

Sovietinė valdžia 1940 metų lapkritį vaistinę nacionalizavo ir jai suteikė 155 numerį, vaistinė tapo pavaldi Šiaulių farmacijos rajoninei kontorai.

1947–1950 metais vaistinės vedėjas buvo vaistininko padėjėjas Petras Barkauskas, tarpukario Lietuvoje vadovavęs Pakruojyje Šiaulių apskrities savivaldybės vaistinei, vėliau dirbęs Šiauliuose.

1950 metais laikinai vaistinės vedėja dirbo provizoriaus padėjėja Halina Barkauskaitė.

1951–1953 metais vaistinei vadovavo Felicija Gasiūnaitė (g. 1924 m.), 1949 metais baigusi Kauno universiteto Farmacijos fakultetą.

1953 metais Felicija Gasiūnaitė tapo Čekauskiene, vaistinės vedėja dirbo iki 1984 metų. Išėjusi į pensiją, apsigyveno pas sūnų Vilniuje. Čia ji 2007 metais išėjo amžinybėn.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus vaistinių privatizacijai, Linkuvos vaistinė tapo UAB, ji buvo įsikūrusi Linkuvoje (Parko g. 4). 1997 metais vaistinės vedėja buvo provizorė Almonė Ledžiuvienė.

2014 metais Linkuvoje yra tik viena Camelijos vaistinė (Varpo g. 10). Vaistinės vedėja provizorė Bronislava Žemaitytė-Žarskienė (g.1960 m.), 1990 metais baigusi Kauno medicinos akademijos Farmacijos fakultetą.

Lygumų vaistinė
Lygumai – Pakruojo rajono miestelis, 13 kilometrų į vakarus nuo Pakruojo. XV a. minimas Pakruojo dvaras, 1426 metais pastatyta Lygumų bažnyčia. Tarpukario Lietuvoje priklausė Šiaulių apskričiai, buvo valsčiaus centras.

Lygumuose vaistinę 1894 metais įsteigė vaistininko padėjėjas Ch. Vilkomirskis. Vaistinė Lygumuose buvo Bažnyčios g. 1, jos savininkai buvo V. Inčiūros įpėdiniai. Jie samdė vaistinės vedėją – vaistininko padėjėją Mykolą Stulpiną (g. 1884 m.), vaistininko padėjėjo vardą įgijusį Kazanės universitete.

1940 metais sovietų valdžiai nacionalizavus vaistinę, jai buvo suteiktas 157-asis numeris, ji buvo pavaldi Šiaulių farmacijos rajoninei kontorai. Vaistinė dirbo ir vokiečių okupacijos metais. Po karo ilgametė vaistinės vedėja buvo vaistininko padėjėja Zofija Naikauskaitė-Lesauskienė (g. 1909 m.), 1938 metais baigusi vaistininkų padėjėjų kursus prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto.

Po privatizacijos Lygumų vaistinė, kuri buvo įsikūrusi Juknaičių g. 5, tapo savivaldybės įmone.

Dabartiniu metu Lygumuose vaistinės nėra.

Pašvitinio vaistinė
Pašvitinys – miestelis Pakruojo rajone prie Švitinio upės. XV a. istoriniuose šaltiniuose minimas Pašvitinio kaimas, XVI a.– dvaras. 1459 metais Pašvitinyje pastatyta bažnyčia. Tarpukario Lietuvoje buvo valsčiaus centras, priklausė Šiaulių apskričiai.

Pašvitinyje vaistinę 1886 metais įsteigė laisvai praktikuojantis gydytojas Vunderbaras.

Sveikatos departamento 1938 metų oficialiame leidinyje nurodoma, kad Pašvitinyje (Kriukų g. 3) vaistinės savininkas ir vedėjas yra provizoriaus padėjėjas Mozas Gandelis (g. 1893 m.), provizoriaus padėjėjo vardą įgijęs 1921 metais Kaune.

1940 metais nacionalizavus vaistinę jai buvo suteiktas 183-iasis numeris. Vokiečių okupacijos metais žydas buvo pašalintas iš darbo, vaistinė uždarytas.

Po karo Pašvitinyje ėmė veikti vaistinė. Jos ilgamete vedėja buvo provizorė Eloyza Ambrasaitė-Kazlauskienė (g. 1925 m.), 1950 metais baigusi Kauno universiteto Farmacijos fakultetą.

Provizorė E. Kazlauskienė turėjo autoritetą ne tik Pašvitinyje, bet ir aplinkiniuose kaimuose. Apie ją buvo rašoma vietinėje spaudoje, buvo aktyvi visuomenininkė, prieš keletą metų išėjusi amžinybėn.

Po privatizacijos Pašvitinio vaistinė (Kriukų g. 2) tapo savivaldybės įmone.

Dabartiniu metu Pašvitinyje vaistinės nėra.