(Tęsinys)

Pagrindinis vokiečių armijos žygis per Lietuvą prasidėjo 1915 m. balandžio 27 d. per Žemaitiją link Kuršo ir Rygos. 1915 m. liepos 21 d. į Šiaulius įžengė Nemuno armijos 1-ajam rezervo korpusui priklausanti 1-oji rezervo divizija ir mažesnis dalinys Brigade Homeyer. Vokiečių korpusą lydėjo žvalgybai pritaikytas aviacijos dalinys Feldfliegerabteilung, kuris 1915 m. vokiečiams užėmus Šiaulius ir čia įkurdinus korpuso štabą, tuomet įsikūrė Šiauliuose (Doniela V. Pirmojo pasaulinio karo Zeppelin LZ 98 Šiauliuose. „Padubysio kronikos, 2013, 1 (4), p. 30).

1915 m. rugsėjo pabaigoje Lietuvos teritoriją okupavus kaizerinei Vokietijai, Šiauliuose nuo 1915 m. rugsėjo pabaigos iki 1918 m.  gruodžio vidurio dislokavosi karo lauko paštas Nr. 175 (Bubnys V, Normantienė J. „Paštas Lietuvoje iki 1918 metų: siuntos, antspaudai, žymos. 1 knyga. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014, p. 311).

Šiauliuose vokiečių kariuomenės lauko paštas Nr. 175 veikė nuo 1915 m. gruodžio iki 1918 m. gruodžio mėnesio. Ši lauko pašto įstaiga naudojo apvalų antspaudą: „K. D. Felpoststation / Nr. 175“ ir stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas keturias registracijos etiketes: „R / Feldpoststation / 175 / No 924“ (16.12.1915); „R / Deutsche Feldpost / Nr. 175 / No 256“ (1916. 05. 09); „R / Feldpoststation / Nr. 175 / No 972“ (1916.10.03); „Deutsche Feldpost / 175 / No 938“ (1917.04.03) (Fugalevičius V. Pašto antspaudai Lietuvoj. Schlesen, 1990, p. 189, 190, 191).
Iki 1916 m. balandžio 1 d. Šiauliuose buvo „Njemen-Armee (Naujoji 8-tos) vokiečių armijos štabas. Išliko fotoatvirukas, siųstas 1916 m. gruodžio 15 d. iš Šiauliuose dislokuotos 8 karo aviacijos bazės 175 karo lauko paštu, antspauduotas šios bazės pašto siuntų antspaudu (Fugelevičius V. Pašto antspaudai Lietuvoj, p. 323), bei Cepelinų priėmimo komandos nario atvirukas iš Šiaulių 1916-12-28, pažymėtas apskritu antspaudu „KD. Feldpoststation / 28.12.16. 10-11V / Nr 175“ ir kitu apskritu antspaudu: „Luftschifflandungskommando / Schaulen / Brief Siemer 1“ (Doniela V. Pirmojo pasaulinio karo Zeppelin LZ 98 Šiauliuose, p. 32).

Žinomas dar kitas lauko pašto atvirukas siųstas iš Šiaulių (Feldpost Nr. 175) su violetiniu ten buvusios karinės geležinkelių direkcijos (Nr. 8) apskritu antspaudu: Fieldpost / 8.17.7 - 8 N) (Paštas ir filatelija Lietuvoje. 1995 Nr. 13, p. 9).

Šiauliuose vokiečių armijos karo lauko pašte dar buvo naudojami šie vokiečių lakūnų ir cepelinų komandos vienetų antspaudai: „Schaulen Armme-Flug-Park-Njemen“; „Schaulen Armee-Flug-Park 8 / Brief- / Stempel.“; „Schaulen Fliegerabteilung Nr. 9“; „Schaulen Konigl, Preuss. Feldtrupp fur Luftschiffe Nr. 9 / Brief- / stempel“;  „Luftschifflandskomando, / Brief Stempel / Schaulen“.
1917 m. Šiauliuose naudotas vokiečių karo lauko pašto apvalus antspaudas: ‚MIL. PAKETAMT / TILSIT / 22.1017. 4-5N / NEBENSTELLE / SCHAULEN“..Išlikęs atvirlaiškis, siųstas 1917 m. birželio 8 d. iš Šiaulių į Viekšnius, apmokėtas Oberosto pašto ženklu, tikrintas Šiaulių karo cenzoriaus ir pažymėtas apskrita žyma su raidėmis „Sn“ (Schaulen, 08.06.1917), naudotas 1916-1918 m.     

1919 m. Šiauliuose dar veikė vokiečių armijos „Grenzschutz Ost“ pašto skyriai Nr. 3066 (Schaulen etc. a. Freikorps Diebitsch – nuo 1919-07-31 iki 1919 m. lapkričio mėn.; Nr. 3066 Schaulen b. VI Reserve-Korps – nuo 1919-11-21 iki 1919-12-06; Nr. 3072 Brigade Schaulen – nuo 1919-03-26 iki 1919-11-08.

Šiauliuose „Ober Ost“ civilinė pašto įstaiga buvo įsteigta 1916 m. sausio 15 d., uždaryta 1918 m. gruodžio 26 d. Šiaulietis kolekcininkas P. Kaminskas saugo 1916 m. fotografiją „Šiauliai, 1916 m. „Pašto kontrolės biuras“ (žiūr. plačiau, Puronas V. „Šiauliai, 1916 metai „Pašto kontrolės biuras“, „Šiaulių naujienos“, 2015 birželio 6, p. 5, 21).

1916-1918 metais Šiauliuose „Ober Ost“ pašto įstaiga naudojo apvalius pašto antspaudus: „SCHAULEN / 15.12.17. 8-9 V / a“; „SCHAULEN / -3.12.18. 6-7 N“ ir stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas registracijos etiketes: „R / Schaulen / No 654“ (25.04.1916); „R / Schaulen / No 684“ (12.08.1916); „R / Schaulen / No 660“ (03.12.1918); „R / Schaulen / No 828“ (06.12.1918); „R / Schaulen / No 76“ (16.12.1918); „R / Schaulen / No 794“ (Fugelevičius V. Pašto antspaudai Lietuvoj, p. 193, 194, 297).  

Žinomas registruotas atvirlaiškis, siųstas 1918 m. birželio 10 d. iš Petrogrado į Šiaulius (Meer Resnik), pažymėtas apskritu rėminančia linija apibrėžtu pašto antspaudu su atspaustu įrašu: SCHAULEN / 27.6.18. 3-4 N ir pažymėtas apskrita žyma su raide W. Registruotas laiškas, siųstas 1918 m. lapkričio 7 d. iš Šiaulių į Premnicą (Vokietija), apmokėtas Oberosto pašto ženklu, tikrintas Karaliaučiaus karo cenzoriaus.    

Nepriklausomos Lietuvos Šiaulių paštas  tarpukariu (1918–1940 m.)
1918 m. pradžioje, dar vokiečiams esant Šiauliuose, jau buvo pradėta rūpintis lietuviško pašto įsteigimu. Tuo metu vokiečiai buvo užėmę senąjį pašto pastatą savo kariškiems reikalams ir jo perduoti neskubėjo. Tik vokiečių kariuomenei pradėjus evakuotis, paštas perėjo į lietuvių rankas. Šiauliuose paštas savo darbą atnaujino tik pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir gyvenimui sugrįžus į normalias vėžes.

Pirmasis pašto viršininkas buvo įgaliotinis Kiprijonas (Ciprijonas) Galvydis (1875–1947), kuris sumaniai organizavo Šiaulių ir kitų apskrities pašto įstaigų įsteigimą. Šiaulių paštas su telegrafo ir telefono techniniais įrengimais buvo iš vokiečių perimtas neblogo stovio. Be to, pasiliko tarnauti ir du prityrę telegrafo-telefono mechanikai – vokietis Engleris ir lenkas Kulieša, kuris 1916 m. vokiečių buvo atsivežtas iš Varšuvos. Jie abu dirbo Šiaulių pašte iki 1930 m. (Tijūnas J. Šiaulių pašto istorija. In.: Nuo krivūlės iki raketos: Lietuvos paštininkų atsiminimai. Čikaga, 1968, p. 166, 167).

Nepriklausomos Lietuvos Šiaulių pašto įstaiga oficialiai laikoma įsteigta prieš šimtą metų, 1918 m. gruodžio 29 d., tačiau atidaryta 1919 m. sausio 2 d. Įstaigą atidarė pirmieji pašto pareigūnai: įgaliotinis Kiprijonas Galvydis ir valdininkas Antanas Gintautas (1899–1957).

Būtent, 1918 m. gruodžio 29 d. iš Vilniaus į Šiaulius atvykęs pašto valdybos paskirtas įgaliotinis ir organizatorius K. Galvydis organizavo ir 1919 m. sausio 2 d. kartu su valdininku A. Gintautu įkūrė Šiaulių pašto telegrafo-telefono įstaigą. Paštui buvo užleistas viena mažas kambarėlis. Atidarymo dieną (1919 m. sausio 2 d.) iš lauko pusės, prie buvusio policijos pastato (S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje) sienos, buvo pakabinta iškaba „Lietuviškas Paštas“.

1919 m. sausio 8 d. Šiaulių centrinės ryšių įstaigos – paštas, telefonas ir telegrafas – persikėlė į rusų laikais buvusius pašto namus ir įsikūrė dviejų aukštų mūriniame pastate, miesto centre, Tilžės gatvėje. Pašto namas, specialiai pritaikytas ano meto pašto reikalams, pastatytas dar caro laikais, buvo dviejų aukštų, storomis mūro sienomis ir baltai kalkėmis dažytas pastatas. Prie pašto buvo didelis kiemas, arklidė ir mūrinis ūkio namelis (Šiaulių paštas 1919–1940 metais. In.: Paštas ir filatelija Lietuvoje, p. 33). Šios įstaigos priklausė Lietuvos susisiekimo ministerijai.

Trumpai supažindinsime su pirmaisiais Šiaulių pašto organizatoriais nepriklausomoje Lietuvoje. Kiprijonas (Ciprijonas) Galvydis Šiaulių pašto įstaigos viršininku paskirtas nuo 1918 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 32, antrą kartą lietuviškame pašte įskaitytas nuo balandžio mėn., paliekant galioti 1918 m. gruodžio mėn. įsakymą. Nr. 32. Jis Šiaulių paštui vadovavo iki 1920 m. rugpjūčio 1 d. 1920 m. rugpjūčio 1 d. K. Galvydis išvyko dirbti į Kauną. 1920 m. liepos viduryje Vilniuje įsikūrus lietuvių karo komendatūrai, Pašto valdybos direktorius Benediktas Tomaševičius paskyrė pašto valdininką ypatingiems reikalams K. Galvydį organizuoti Vilniaus ir Gardino pašto darbą. 1920 m. rugsėjo 1 d. Pašto valdyba K. Galvydį paskyrė Vilniaus pašto įstaigos viršininku (LCVA, f. 1016, ap. 1, b. 1231).

 Antanas Gintautas, gimęs 1899 m. gegužės 3 d. Kurtuvėnuose, Šiaulių apskrityje, Kurtuvėnuose baigė pradžios, o Šiauliuose – vidurinę mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo metais mokėsi Rusijoje, o karui pasibaigus sugrįžo į Lietuvą ir įsijungė į lietuviškų pašto įstaigų organizavimą Šiaulių mieste. Jis kartu su K. Galvydžiu organizavo pirmąją Šiaulių pašto įstaigą nepriklausomoje Lietuvoje ir ėjo sekretoriaus pareigas daugiau kaip 25 metus. Jis priklausė „Žinios“ draugijai, Šaulių sąjungai ir filatelistų draugijai. Šiaulių pašto tarnautojus suorganizavo į tarpusavio savišalpos kasą. Mėgo vietinėje Šiaulių spaudoje, rašė leidiniui „Pašto pasaulis“. 1944 m. pasitraukė su šeima į Vakarus, apsigyveno Drezdene, dirbo vokiečių pašte. 1950 m. kartu su žmona A. Michnevičiūtė-Gintautienė, buvusia Šiaulių pašto vyr. telefonininke, išvyko į JAV, apsigyveno Čikagoje. Mirė 1957 m. sausio 1 d., palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse.

1919 m. sausį pradėjusi darbą Šiaulių lietuviška pašto įstaiga po keleto dienų, miestą perėmus bolševikams ir jų kariniams daliniams, buvo likviduota, o atkurta tik tų pačių metų kovo pabaigoje. Maždaug nuo 1919 m. sausio 25 d. iki tų pačių metų kovo 11 d. Šiaulių paštas buvo sovietų pašto ir telegrafo kontora. Ši bolševikų pašto ir telegrafo kontora Šiauliuose atliko paprastos ir registruotos korespondencijos siuntimą ir pristatymą, telegrafo ir telefono paslaugas.

Lietuviškas paštas Šiauliuose pradėjo veikti 1919 m. kovo pabaigoje, bet kovo 24 d. savo antspaudo dar neturėjo, todėl vietovės pavadinimą ir datą paštininkai dar rašė ant ženklo ranka. Tai vienintelė žinoma taip Šiaulių pašte nuvertinta siunta (Bubnys V., Normantienė J. Paštas Lietuvoje 1918-1940 metais, p. 78).

Šiaulių apskrities pašto įstaiga, kuriai priklausė 69 vietovės, naudojo apvalų antspaudą „ŠIAULIAI / a / 23.III.19“.  (Fugalevičius V. Pašto antspaudai, 1990, p. 98). Šiaulių pašto telegrafo-telefono įstaiga įkurta 1919 m. Tuo metu Šiaulių apskrityje buvo 68 telefono abonentai (Šiaulių mieste 32). 1923 m. Šiaulių apskrityje jau buvo 475 telefono abonentai.

1919 m. sausį-kovą trūkstant pašto darbuotojų, iš kitų Lietuvos miestų buvo siunčiami dirbti vedėjais, laiškanešiais į Šiaulius. Naujajai pašto įstaigai reikėjo apmokytų darbuotojų, todėl jau 1919 m. gegužės 18 d. Šiauliuose buvo organizuoti pašto, telefono ir telegrafo kursai, kuriuos baigė ir egzaminus išlaikė pirmoji klausytojų grupė.

1919 m. birželio 1 d. tarp Lietuvos ir Latvijos buvo pasirašyta apsimainymo paštu sutartis. Šia dvišale sutartimi buvo leista apsikeisti paprastais ir registruotais laiškais, atvirlaiškiais, spaudiniais, prekių ir verslo dokumentais. Apsikeitimo centru Latvijoje numatyta Liepoja, Lietuvoje – Šiauliai.
1919 m. liepos 1 d. Laikinosios Vyriausybės žinios išspausdino veikiančių lietuviškų pašto įstaigų sąrašą. Tarp 71 jame išvardytų pašto įstaigų įrašyta ir Šiaulių pašto įstaiga (Bubnys V., Normantienė J. Paštas Lietuvoje 1918-1940 metais: valstybės pašto kūrimas ir veikla, ženklų leidyba. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014, p. 16). 1919 m. liepos 15 d. Šiauliuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, buvo pradėtos siųsti piniginės perlaidos.

1919 m. Šiaulių paštas naudojo laikiną apskritą antspaudą: ‚ŠIAULIŲ PAŠTO KONTORA“; 1919–1944 m. įvairaus dydžio ir šrifto apskritus antspaudus: „ŠIAULIAI / a“; „ŠIAULIAI / B“; „ŠIAULIAI / c“, „ŠIAULIAI / e“; „ŠIAULIAI / F“; „ŠIAULIAI / G“; „ŠIAULIAI / I“; „ŠIAULIAI / K“; „ŠIAULIAI / A“; „ŠIAULIAI / L“; „ŠIAULIAI / M“; „ŠIAULIAI PAŠTO AGENTŪRA N 1 / A“; „ŠIAULIAI G. ST. / A“. 1919–1924 m. Šiaulių pašte naudoti rankraštiniai registracijos pažymėjimai; 1919–1944 m.  stačiakampio formos apibrėžti dviejų eilučių įvairaus dydžio ir šrifto penki registracijos antspaudai: „R / ŠIAULIAI / No.....“; (Fugalevičius V. Pašto antspaudai, 1990, p. 33-34, 39, 71).

1919 m. bermontininkų gaujos, atvykusios į Šiaulius, tų pačių metų spalio 9-ąją užgrobė lietuvių komendantūrą, berniukų gimnaziją, paštą, banką ir suėmė daug valdžios atstovų. 1919 m. spalio mėn. Šiaulius užėmus bermontininkams, pašto darbas laikinai nutrūko. Jie apleido užgrobtas patalpas tik 1919 m. lapkričio 14 d. (Tijūnas J. Šiaulių pašto istorija. In: Nuo krivūlės iki raketos, p. 166, 167).

Bermontininkus išvijus ir Lietuvos kariuomenei 1919 m. gruodžio 8 d. įžygiavus į Šiaulius, lietuviškas paštas vėl atnaujino savo darbą. Tuo metu pašte dirbo 33 tarnautojai.

  (bus tęsinys)

Atvirukas. Senasis Šiaulių paštas. XX a. pr. Iš P. Kaminsko rinkinio