Vasario 7 d. 18 val. „Laiptų galerijoje“ atidaroma Monikos Bičiūnienės (1910–2009) tapybos darbų ir Palmiros Damijonaitienės tautinių juostų paroda. Paroda veiks iki kovo 6 d.
Iš 2019 metų Lietuvos kultūros sostinės į Šiaulius atkeliaujančioje parodoje – dviejų autorių – tapytojos Monikos Bičiūnienės ir juostų audėjos Palmiros Damijonaitienės kūryba.
Monika Bičiūnienė – Lietuvos tautodailininkė tapytoja. Tapyti pradėjo sulaukusi 50 metų, paskatinta sūnaus – tapytojo Rimo Bičiūno. Pasak menotyrininkės Nijolės Tumėnienės, dailininkė priklauso pirmiesiems plačiau pripažintiems Lietuvos dailės primityviojo meno atstovams. Ji išsiskiria iš kitų pirmiausia tuo, kad sukūrė nepaprastai gyvą ir spalvingą lietuviško kaimo vaizdą. Menininkės paveiksluose jis žavi tradicijomis ir senais papročiais, vitališka natūralia gamta, pasakų motyvais, subtiliu humoru ir gyvenimo džiaugsmu. Pasakodama apie jai gerai pažįstamą kaimą, jo žmones, gėles ir gyvulėlius, žmogaus rankų šilumą išsaugojusį daiktų pasaulį, dailininkė, atrodo, matė jį tarsi žemės rojų. Monika Bičiūnienė nuo 1966 m. dalyvavo parodose, surengė jų apie 30, darbai nukeliavo net iki Indijos, Suomijos. Jos kūriniai eksponuoti lietuvių liaudies meno parodose Anglijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Rusijoje. Monikos Bičiūnienės tapybos palikimas saugomas Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Rokiškio krašto muziejuje ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos fonde. Jos kūriniai reprodukuoti „Pasaulio naiviojo meno enciklopedijoje“, išleistoje Belgrade (1985). O savo kūrybos dvasia ji išliko ištikima gimtajam Rokiškio kraštui – jo gamtai, padavimams, pasakoms, dainoms, kaimo buities ir papročių vaizdams. Pagal Monikos Bičiūnienės paveikslus šiandien galima studijuoti mūsų šiaurės etnografinio sodžiaus kultūrą.
Audėja Palmira Damijonaitienė vadinama ir juostų karaliene, ir juostų ambasadore. Yra surengusi daugybę parodų Lietuvoje, užsienyje: Indijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, JAV, Kanadoje. Palmiros Damijonaitienės juostos dovanotos Popiežiui Jonui Pauliui II, Indirai Gandi, Michailui Gorbačiovui, LR Prezidentams Algirdui Mykolui Brazauskui, Valdui Adamkui, Rolandui Paksui, Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Žinomos audėjos juostomis buvo apjuosti ir Amerikos prezidentai Ričardas Niksonas, Ronaldas Reiganas, Džordžas Bušas, kiti garsūs žmonės. Pirmąją juostą Palmira Damijonaitienė išaudė būdama 23-ejų, pamokyta vienuolės. Pajutusi pašaukimą, ištyrė senuosius audinius, susipažino su archeologinių radinių duomenimis, nagrinėjo etnografų ir muziejininkų surinktą medžiagą, išmoko visus Lietuvoje naudotus audimo būdus. Galiausiai užsibrėžė sau tikslą – suteikti juostai platesnę prasmę ir jas pritaikyti šiuolaikiniam interjerui. Juostas audėja išdidino ir sujungė du audimo būdus. Juostose įamžino Lietuvą. Pasak P. Damijonaitienės kūrybos tyrinėtojų, „audėjos kūryba išskirtinė visiškai originalių ornamentų gausa, toli lenkiančia kitų juostų audėjų interpretacinį polėkį“. (hum. m. dr. Vytautas Tumėnas).
