Rėkyvoje
Rėkyvoje vyko Laisvės gynėjų dienai skirtas atminimo vakaras „Degančio laužo nakty“. Po šv. Mišių už Sausio 13-osios aukas aikštėje prie Šv. Juozapo darbininko bažnyčios susirinkę rėkyviškiai mėgavosi Šiaulių kultūros centro vokalinių ansamblių „Dainora“ ir „Romantika“ muzikiniais pasirodymais, Šiaulių kultūros centro teatro studijos „Gūžta“ ir Rėkyvos progimnazijos mokinių literatūrinėmis kompozicijomis.

Po pasirodymų susirinkusieji bėgti namo neskubėjo. Jaukiai susibūrę renginio dalyviai šildėsi prie atminimo laužų, mėgavosi gardžia kareiviška koše ir arbata, kuria vaišino Lietuvos šaulių sąjungos Gen. P. Plechavičiaus šaulių (Šiaulių apskr.) 6-oji rinktinė, dalijosi prisiminimais ir diskutavo apie skaudžią laisvės kainą.

Šiauliuose
Šiauliuose paminėta Laisvės gynėjų diena. Atmintinai dienai įprasminti organizuotas Laisvės gynėjų dienos renginys subūrė šiauliečius prisiminti Lietuvai skaudžius 1991-ųjų metų sausio mėnesio įvykius.

Renginio metu Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės iššautomis salvėmis buvo pagerbti žuvusieji ir visi kovojusieji už Lietuvos laisvę, kartu su Šiaulių Romuvos gimnazijos choru „Bene Notes“ ir vokaliniu ansambliu „Fresco“ sugiedotas Lietuvos himnas.

Miesto širdyje susirinkusius šiauliečius pasveikino miesto meras Artūras Visockas. Mintimis apie sausio mėnesio įvykius dalijosi ir Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys, Šiaulių skyriaus pirmininkas Algirdas Donatas Kulikauskas bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Valerija Jokubauskienė.

Prie Laisvės gynėjų dienos minėjimo prisijungė legendinė grupė „Vairas“, kuri prieš 28 metus prie kovos už laisvę prisidėjo savo dainomis, skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės koncertavusi lemtingosios sausio 13-osios išvakarėse, o sausio 13-ąją – Vilniuje. Grupė pažadėjo, kad Laisvės gynėjų dienos minėjime Šiauliuose dainuoja tikrai ne paskutinį kartą.

Skambant geriausioms grupės „Vairas“ dainoms, šiauliečiai būriavosi skvere, bendravo, dalijosi prisiminimais ir mėgavosi Krašto apsaugos savanorių pajėgų dalijama gardžia kareiviška koše ir arbata.

Editos VARKALIENĖS nuotr.

„Romuvos“ gimnazijoje
Ankstyvą sausio 11-osios  rytą  „Romuvos“ gimnazijos languose suspindo žvakių liepsnelės. Tai atminties ženklas, skirtas paminėti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Per gimnazijos radiją nuskambėję mokinių žodžiai kiekvieną privertė susimąstyti apie svarbiausią vertybę – laisvę.

Dalykų mokytojai pamokos pradžioje  gimnazistams iš savo prisiminimų atvertė nedidelį praeities puslapį. Šios jų patirtys yra neįkainojamos pamokos. Tiesa, čia nerašomi įvertinimai, tačiau formuojamas jauno žmogaus suvokimas apie tai, kad laisvės kaina yra didžiulė. 1A klasės mokiniai per lietuvių kalbos ir literatūros pamoką (mokytoja Gitana Trinkaitė) samprotavo apie gimtąją kalbą: vieni prisiminė sudėtingus spaudos draudimo metus ar sovietmetį,  kiti visuomenėje žinomas asmenybes, savo darbais prisidėjusias prie gimtosios kalbos puoselėjimo, dar kiti – apie literatūrinius veikėjus, vertinusius ir gerbusius  lietuvių kalbą. Vienas iš jų – I. Šeiniaus romano „Kuprelis“ pagrindinis veikėjas malūnininkas Olesis. 1A klasės mokinei Soterai laisvė – tai galimybė rinktis, jos bendraamžei Kamilei – tai gyvenimo džiaugsmas. Ši jaunoji karta, gimusi nepriklausomoje Lietuvoje, privalo būti sąmoningais praeities įvykių liudytojais. Kas gi kitas, jei ne jie, neš laisvos šalies vėliavą.

 „Romuvos“ gimnazijos nuotr.

„Romuvos“ progimnazijoje
Skubantis laikas ir vėl priartino prie įvykių, kai lietuvių tauta stebino pasaulį beribe drąsa ir laisvės troškimu. Sausio vienuoliktosios rytą, vos nuskambėjus skambučiui į pirmąją pamoką, „Romuvos“ progimnazijos languose įsižiebė vienybės žvakutės, skirtos Laisvės gynėjų dienos aukoms atminti. Mokyklos bendruomenė dalyvavo jau tradicija tapusioje pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija", skirtoje Sausio 13-ajai. Jos metu tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę. Mokyklos kiemas nušvito 1-8 klasių mokinių pagamintais trispalviais „Laisvės žibintais“.

Progimnazijos erdvę papuošė neužmirštuolių žiedais su mokinių užrašytomis mintimis apie laisvę pražydęs „Laisvės medis“.

O ilgųjų pertraukų metu 5-8 klasių mokiniai rinkosi į pilietiškumo pamoką „Laisvės liepsna“. Susėdę prie simbolinio laužo romuviečiai stebėjo archyvinius Sausio 13-osios kadrus, dainuodami liepsnėlių šviesoje „Laisvės“ dainą prisiminė, kaip prieš 28 metus susivieniję Lietuvos piliečiai iškovojo laisvę.

Pilietiškumo pamokos apie krauju pažymėtą Sausio 13-ąją teigia: mokykimės branginti, vertinti, saugoti ir puoselėti svarbiausią vertybę – mūsų Laisvę.

Teisme
Šiaulių apylinkės teismo darbuotojai sausio 11-osios rytą languose uždegė žvakes ir prisisegė vienybės ir atminties ženklus – neužmirštuoles. Maždaug 230-ties darbuotojų kolektyvas dalyvauja visuotinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, praneša Nijolė Damulė, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene.

„Pati šilčiausia ir nuostabiausia akcija. Darbuotojai ruošėsi iš anksto – pasirūpino žvakėmis, neužmirštuolėmis. Kai kurie neužmirštuoles segi jau visą savaitę. Džiaugiuosi, kad kolegos prisimena mūsų didvyrius, atsakingai dirba ir pagarbiai mini“, – sakė Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė Rasa Milvydaitė.

Istorinė atmintis labai svarbi, nes Šiaulių apylinkės teisme dirba daug jaunų žmonių, kurie 1991 m. sausio 13-ąją dar nebuvo gimę arba buvo labai maži. 1991 m. sausį susitelkę ir vieningi Lietuvos žmonės pasiekė istorinę pergalę. 1991 m. sausio 13-osios naktį, sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių.

Minėdami 28-ąsias Sovietų Sąjungos agresijos metines teismo darbuotojai planuoja dalyvauti sausio 13-osios renginiuose Šiauliuose, Joniškyje, Pakruojyje, Kelmėje, Radviliškyje ir Raseiniuose.

Šiaulių apylinkės teismo nuotr.

Vilniuje
Sekmadienį minint Laisvės gynėjų dieną 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui, Juozui Mociui.

„Septyni partizanai – prieš ketvirtį amžiaus atkurtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizacijos tuometės vadovybės nariai, atstovaujantys skirtingoms apygardoms ir tarsi sujungiantys visus, kovojusius už Laisvę. Visus tūkstančius, kurie yra ir buvo labai gražios prigimties, kuriems yra aukštas dangus, nes jie tarsi nepagautas paukštis, sklendžiantis skliautu, nes jiems duota aukštesnė misija - įkvėpti ir saugoti. Taip, tai buvo paprasti žmonės, bet jų stipri dvasia leidžia juos matyti nepaprastoje šviesoje. Jie yra drąsi, laisva ir laiminti Lietuva. Ir jie yra PERGALĖ, kurią galutinai užtvirtinote Jūs, Sausio 13-osios Laisvės gynėjai“, – iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje sakė Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuva, anot jos, turi savo gyvą legendą. „Tai ne pasaka apie milžinus, tai yra tikra legenda, modernios Lietuvos mitas su tikrais žmonėmis, iš kurių mes semiamės tikėjimo ir pasitikėjimo“, – sakė ji.

Minėjimo dalyviams Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pristatė partizanų asmenybes.
Bronislovas JUOSPAITIS-Direktorius: 1944-1951 m. Vyčio apygardos partizanas, „Vėtros“ būrio vadas. Po lemtingų kautynių įkalintas, tardytas, nuteistas 25 metus kalėti griežtojo režimo lageryje Norilske - kur „žiema tęsiasi 12 mėnesių, o likęs laikas – vasara... “ Sovietai išsekintą ir keturiasdešimt kelis kilogramus tesveriantį partizaną užregistravo numeriu F412. Į Lietuvą jis grįžo 1966 m.

Z787 – okupantų primestas kalinio numeris Vytautui BALSIUI-Uosiui. 1944-1948 m. buvo Tauro apygardos partizanas, 1945 m. sunkiai sužeistas Žiemkelio kautynėse. 1948 m. sausio 13 d. išduotas ir suimtas. Nuteistas 10 metų kalėti griežtojo režimo Norilsko lageryje ir 15 metų tremties. 8 metus priverstinai dirbo anglies kasyklose „Kajerkan“, 10 metų Karagandos vario kasykloje. Į Lietuva grįžo 1966 m. Atkūrus Nepriklausomybę ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizaciją, ilgą laiką buvo jos štabo viršininku.

Jonas ČEPONIS-Vaidila (Vaidevutis). Nuo 1944 m. rėmė partizanus, aprūpindavo juos ginklais, dokumentų blankais, pogrindine spauda, palaike ryšius su jų štabais. 1945-1948 m. ginkluotojo pasipriešinimo dalyvis. Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas. Jis buvo įgaliotas palaikyti ryšį su kitomis partizanu apygardomis, tartis centralizacijos klausimais. Suimtas Kaune 1948 m., nuteistas 25 metams lagerio be teisės grįžti į Lietuvą.

Jonas puikiai prisimena, kaip pasitiko savo nuosprendį: „Perskaitė, kad skiria dvidešimt penkerius metus. Nusišypsojau. O jie ir sako: svoločius dar juokiasi, gavo dvidešimt penkerius metus ir nebijo. Rusai verkdavo, o mes juokdavomės, kad dvidešimt penkerių metų nereikės sėdėti, nes tiek ilgai ta valdžia neišsilaikys.“

Partizanas Vaidila kalintas Norilsko, Kemerovo lageriuose. 1953 m. Norilsko politinių kalinių sukilimo dalyvis. Į Lietuvą grįžo 1968 m. Atkūrus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizaciją - ilgametis jos vadas.

Partizanų vado Vanago ryšininkas Juozas JAKAVONIS-Tigras. 1944-1946 m. Dainavos apygardos Merkio rinktines ryšininkas ir partizanas. Jo tėvų sodyboje įrengtas bunkeris - partizanų vadų Vanago ir Kazimieraičio vadavietė. Suimtas 1946 m., nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metų tremties bausme. Kalintas Kolymos ir Magadano lageriuose, ištremtas į Krasnojarsko kraštą.

Į Lietuvą grįžo 1959 m. Jau nepriklausomoje Lietuvoje toje pačioje sodyboje Kasčiūnų kaime atkūrė bunkerį, kur ir šiandien yra laukiamas kiekvienas, kuriam svarbios ir įdomios Lietuvos Laisvės kovos.

Didžiulį šviečiamąjį darbą dirba ir Jonas KADZIONIS-Bėda, jis taip pat atstatė savo būrio bunkerį, kurį lanko šimtai moksleivių. 1948-1953 m. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanas. 1949 m. paskirtas Butigeidžio kuopos vadu. Laisves kovų metais sukūrė šeimą - vedė partizanę Malviną Gedžiūnaitę-Sesutę. Apie tą laiką Jonas jautriai sako: „Nežinojau, kiek mums dar liko gyvenimo, todėl pasiūliau susituokti kur esame (kluone, „dobilų soste“) ir daugiau nelaukti. Tą naktį, kai vienas kitam pasižadėjome mylėti amžinai, prisimenu lyg vakarykštę dieną“. 1953 m. įviliotas į pasalą ir agentų smogikų suimtas. Nuteistas 25 m. kalėti ir 5 m. tremties bausme. Iškalėjo visą 25 m. bausmes laiką Omsko, Irkutsko, Mordovijos, Permes lageriuose. 1978 m. grįžo į Lietuvą. 1983 m. ištremtas į Kaliningrado sritį, galutinai į Lietuvą grįžo tik 1989 m.

Jonas ABUKAUSKAS-Siaubas – taip pat patyrė per 20 metų nelaisvės. 1949-1952 m. Algimanto apygardos partizanas, „Audros“ būrio vadas. Prisimena, kaip jungiantis prie partizanų bendražygiai sakė jam: „Čia ne bulkučių valgyti ateisi“. 1952 m. legalizavosi, tais pačiais metais suimtas, 24 metus kalintas Omsko, Taišeto, Vladimiro ir Mordovijos lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1976 m.

Juozas MOCIUS-Šviedrys. Nuo 1944 m. bendradarbiavo su pogrindžiu, platino partizanų spaudą, buvo partizanų ryšininkas. 1945-1947 m. Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanas, dirbo rinktinės štabe. Spausdino pogrindžio laikraštį „Laisves varpas“. Suimtas 1947 m., paskirta mirties bausmė, tačiau ji pakeista į 25 metus lagerio. Kalėjo Komijos lageriuose, priverstinai dirbo anglies kasyklose. Į Lietuvą grįžo 1977 m., po 29 metų ir 6 mėnesių. Po beveik 30 metų...

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Kaip primena ELTA, Laisvės premija yra skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui, laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.