Nuūžė, nubangavo Šiauliuose tarptautinis forumas „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos“. Iš JAV, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos suvažiavę dailininkai, aktyvūs ekslibriso kūrėjai, tyrinėtojai, bibliotekininkai ir kolekcininkai ir susibūrę draugėn dvi dienas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB) paminėjo Lietuvos knygos ženklo 500-mečio sukaktį, pasidalijo savo tyrimais apie lietuviško ekslibriso istoriją ir tendencijas, knygos ženklų raišką ir poveikį kultūrai, susipažino su grafikos technologijomis kūrybinėse dirbtuvėse, keitėsi ekslibrisais ir literatūra iš savo rinkinių ir kolekcijų mainų mugėje.

Forumą trimis kalbomis vedė moderatorius prof. dr. Remigijus Venckus, kuris pabrėžė, kad nors XX a. pabaigoje būgštauta, kad naujausios virtualios technologijos ženklina knygos pabaigą, tačiau mus vis dar pasiekia naujų leidinių gausybė, o ypatingo skonio ir kone aristokratiškos laikysenos asmenys juos puošia knygos ženklais. Ekslibriso aktualumą rodo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos surengtas tarptautinis forumas, kuriame savo įžvalgomis dalijosi tyrėjai, vyko kūrybinės dirbtuvės ir meno parodos. Dailininkai, bibliotekininkai, mokslininkai, menotyrininkai ir kolekcininkai Šiauliuose aptarė ekslibriso kaip kultūros paveldo reikšmę, populiarino lietuvišką knygos nuosavybės ženklą, patvirtindami nuostatą, kad ekslibrisas ir knyga neprarado savo reikšmės šiuolaikiniame žmogaus gyvenime ir mene.

Ekslibrisų parodos bibliotekoje
Forumo metu, spalio 26 dieną, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III aukšte buvo pristatytos Lietuvos dailininkų penkios ekslibrisų parodos. Šiauliai dar niekad nematė vienon draugėn tiek ekslibriso meistrų iš visos Lietuvos: tai – Lietuvos ekslibrisininkų klubo garbės prezidentas – Alfonsas Čepauskas, XX amžiaus lietuviško knygos ženklo klasikai, vilniečiai dailininkai Antanas Kmieliauskas ir Petras Repšys, pripažinti ekslibriso kūrėjai iš Klaipėdos – grafikas Augustinas Virgilijus Burba ir dailininkas Mindaugas Petrulis. Šias parodas pristatė šiaulietis dailininkas prof. Vaidotas Janulis, autorių kūrybą apžvelgė prof. habil. dr. Vytenis Rimkus, kalbėjo ir patys autoriai.

Nenuilstantis Lietuvos ekslibriso propaguotojas ir dailininkas Alfonsas Čepauskas parodoje pristatė pastarųjų metų naujausius savo darbus oforto ir kompiuterinės grafikos technikomis, pasidalijo mintimis apie šiuolaikinio lietuviško ekslibriso tendencijas. Nacionalinės premijos laureatas, tapytojas ir skulptorius Antanas Kmieliauskas pasakojo, kad ekslibrisui jaučia silpnybę, nes juos kurdamas turi galimybę eksperimentuoti, autorine technika gali įgyvendinti savo sumanymus ir idėjas. Iš Šiaulių kilęs dailininkas, Nacionalinės premijos laureatas Petras Repšys atviravo, kad nors ekslibrisas ir nėra jo pagrindinė kūrybos kryptis, bet jam jaučia sentimentų, nes kuria knygos ženklus artimiems draugams, menininkams, kultūros ir visuomenės veikėjams. Klaipėdiškis grafikas Augustinas Virgilijus Burba minėjo, kad savo kūryboje ekslibrisui skiria nemažai dėmesio, jo darbais ypač domisi kolekcininkai ir meno gerbėjai iš užsienio. Mindaugas Petrulis prisipažino, kad kurdamas ekslibrisus nuo šilkografijos technikos perėjo prie kompiuterinės grafikos, nes jam kūryboje svarbu ne tiek grafikos technika, kiek knygos ženkle įprasminta mintis, siužetas, kompozicija. Šių autorių darbai atskleidžia Lietuvos ekslibriso tendencijas ir raišką, jos technikas ir autorių stilius.

Su parodose eksponuojamų autorių kūryba ir jų pasakojimais studijose apie ekslibriso meną buvo galima susipažinti Dianos ir Gintauto Stungurių ir kūrybinės grupės parengtoje filmuotoje medžiagoje, kuri buvo rodoma ekrane Forumo metu bibliotekos III aukšte.

Tarptautinio forumo pranešėjai ir pranešimai
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vykusio tarptautinio forumo pradžioje susirinkusius muzikiniu kūriniu pasveikino jaunosios Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos smuikininkės Evelina Pabrėžaitė ir Lėja Ramanauskaitė (mokytoja Dangirutė Petrauskienė), kurias pakvietė koncertuoti Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narys, šios mokyklos direktorius V. Ališauskas. Jaunosios smukininkės puikiai atliko muzikinį kūrinį ir susilaukė audringų plojimų.

Forumo vedėja Roma Baristaitė atidarymui žodį suteikė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktoriui prof. dr. B. Maskuliūnui. Direktorius savo įžanginėje kalboje paminėjo, kad biblioteka jau ne vieną dešimtmetį puoselėja ekslibriso tradicijų Lietuvoje tęstinumą ir aktyviai populiarina su knygos ženklu susijusias veiklas. Bibliotekoje veikia Knygos grafikos centras, kurio tikslas – populiarinti knygos meną, plėtoti parodų, edukacinę ir leidybinę veiklą. Centras renka ir saugo informaciją apie ekslibrisų istoriją ir raidą, tyrinėja ekslibrisą kaip kultūros paveldo objektą ir meno kūrinį, organizuoja įvairius renginius, supažindinančius visuomenę su knygos nuosavybės ženklais, jų kūrėjais ir kolekcininkais, kaupia bibliotekai dovanotų meninę vertę turinčius ekslibrisus. Knygos ženklų kolekcija saugoma Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde (GBEF). Pasveikinęs visus susirinkusius, palinkėjo gero darbo Forume.

Į forumą atvykęs svečias iš Suomijos, FISAE sekretorius Olli Ylonenas įteikė prof. Broniui Maskuliūnui raštą, bylojantį apie tai, kad XXXVII FISAE kongrese Prahoje 2018 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas priimtas į Tarptautinę ekslibriso mėgėjų asociacijų federaciją (FISAE).

Po sveikinimo kalbų forumo vairą perėmė moderatorius, prof. dr. Remigijus Venckus, kuris pasveikino visus susirinkusius su forumo pradžia ir palinkėjo kūrybingo ir konstruktyvaus darbo. Per dvi dienas penkiose Forumo sesijose buvo išklausyta 17 pranešimų: Rimo Supranavičiaus „XVI-XVII a. LDK valdovų ir didikų knygų rinkinių įrišų ženklai“, Nijolės Klingaitės-Dasevičienės „Senosios Vilniaus universiteto bibliotekos (BAV) nuosavybės ženklai“, Reginos Vaišvilienės ir Vaivos Simanavičienės „Knygos nuosavybės ženklai senosiose Lietuvos medicinos bibliotekos knygose“, Rimos Dirsytės „Nacionalinės bibliotekos svetainė „Proveniencijos“, doc. dr. Rasos Janulevičiūtės „Profesoriaus Alberto Gursko kaligrafiniai ekslibrisai“, Kristinos Dailidaitės ir Vilmos Gerasimovienės „Kauno apskrities viešosios bibliotekos ekslibrisų kolekcija: saugojimo, sklaidos ir panaudojimo iššūkiai“, Kristinos Jokubavičienės „Ekslibriso keliai pajūryje Klaipėdos atvejis“, Dalios Poškienės „XXVII knygos mėgėjų draugijos ekslibrisų meno populiarinimo Lietuvoje veikla“, Gražinos Montvidaitės „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisai lyginamoji analizė“, Angelės Mikelinskaitės „Ekslibrisas kaip Juozo Miltinio knygų rinkinio nuosavybės ženklas“, dr. Sigitos Saulėnienės „Lietuvos mokytojų ir moksleivių ekslibrisas: LDUD patirtis“, Henriko Mazūro „Ekslibrisas Lietuvos ir užsienio moksleivių kūryboje“, Jono Nekrašiaus „Lietuvos ekslibrisas: kūrėjai, konkursai, parodos (1918–2018)“, prof. Vladimiro Zujevo (Rusija) „Šiuolaikinė grafika: aktualūs tarptautinių ryšių aspektai“, dr. Vitolio Enriko Vengrio (JAV) „Knygos ženklai lietuvių diaspore“, dr. Agnieszkos Zawadszkos (Lenkija) „Šiuolaikiniai lietuvių ekslibrisai Liubline, Lenkijoje“, dr. Aleksandros Šlahovos (Latvija) „Ekslibrisas kaip mažosios grafikos kūrinys Latvijos mene“ ir kt. Pranešimų metu ir kavos pertraukėlių metu vyko įvairios diskusijos knygos ženklos istorijos ir evoliucijos klausimais, pranešėjai sulaukė įdomių klausimų apie knygos ženklų kūrimo kryptis ir tendencijas, Lietuvos ekslibriso istoriją.

Knygos ženklų mainų mugė
Forumo dienomis Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Kraštotyros skaitykloje pirmąkart surengta mainų mugė vyko dvi dienas. Kolekcininkai Vitolis E. Vengris iš JAV, S. Gasiūnas iš Rusijos, N. Kunigėlis  iš Vilniaus, V. Ališauskas ir šių eilučių autorius iš Šiaulių, dailininkai H. Mazūras iš Panevėžio, Augustinas Virgilijus Burba iš Klaipėdos, G. Vialas iš Baltarusijos, Olli Ylonenas iš Suomijos ir kiti dalyviai keitėsi knygos ženklais, literatūra apie ekslibrisą.

Kraštotyros skaitykloje forumo dalyviai ir lankytojai galėjo susipažinti su kilnojamąja paroda „Miniatiūrinė knyga ir miniatiūriniai ekslibrisai“ iš mainų mugės kuratoriaus J. Nekrašiaus kolekcijos. Joje žiūrovai galėjo pamatyti mažiausią Lietuvoje išspausdintą knygelę – 9 milimetrų aukščio ir 8 milimetrų pločio, 53 puslapių Vytauto Kluso  knygelę „Pojūtis“ ir miniatiūrinius ekslibrisus, kurių autoriai šiauliečiai dailininkai Paulius Arlauskas (jo sukurtas mažiausias Lietuvos ekslibrisas 5,2 x 4,8 mm), Vilius Šliuželis, Vaidotas Janulis, klaipėdietė Ona Šimaitytė-Račkauskienė, Alfonsas Čepauskas iš Vilniaus ir Klemensas Kupriūnas iš Utenos.

Mainų mugės metu buvo galima dalyvauti edukacinėse dirbtuvėse, kur dailininkės Lolitos Putramentienės-Brazos vadovaujami lankytojai ir forumo dalyviai kūrė naudodami modernią medžiagą (kapą) ekslibrisus, pagal pačių sukurtas klišes, čia pat galėjo atsispausti sau sukurtą knygos ženklo tiražą. Tokius ekslibrisus sau sukūrė  dailininkai R. Buivydas, A. V. Burba, M. Petrulis, V. Zujevas,  knygrišys R. Supranavičius, bibliotekininkė R. Vaišvilienė ir kiti.
 
Kūrybinės dirbtuvės
ŠAVB Knygos grafikos centre dvi dienas vyko penkios kūrybinės dirbtuvės, kuriose buvo galima susipažinti su naujomis grafikos technologijomis ir ekslibriso kūrimo technikomis. Šiose kūrybinėse dirbtuvėse galėjo dalyvauti visi norintys, iš anksto pareiškę pageidavimą. Šioms dirbtuvėms vadovavo prof. Vaidotas Janulis ir Vaiva Kovieraitė-Trumpė. Pirmąją dieną buvo surengta dailininko iš Švedijos Eric Saline grafikos technologijos demonstravimas tema „Ekslibrisai ir šiuolaikinė grafika“. Sausosios adatos technikos pagrindus pristatė grafikas švedas Maev Lenghan. Kaip linoraižinio technika sukurti ekslibrisus naudojant baltąją liniją demonstravo Agnieszka Zawadzska ir Robertas Rabiejus iš Lenkijos. Šiaulietė dailininkė Rasa Prišmontienė supažindino su plastiko raižiniu ir kinų koliažu. Šilkografijos galimybes ant neįprastų paviršių demonstravo dailininkai prof. Vaidotas Janulis ir Vaiva Kovieraitė-Trumpė.

Rengiant tarptautinį forumą „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos“ didžiulį  darbą nuveikė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos komanda ir  jos lyderė, forumo koordinatorė ir projekto vadovė Asta Kaktytė, kūrybinių dirbtuvių organizatoriai prof. Vaidotas Janulis, Vaiva Koveraitė-Trumpė, dailininkės Rasa Prišmontienė ir Lolita Putramentienė-Braza, GBEF nariai ir daugelis kitų pagalbininkų. Nuolatinį dėmesį, rūpestį ir palaikymą forumo organizatoriai sulaukė iš Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos direktoriaus prof. dr. B. Maskuliūno.

Ekslibrisai Lietuvai
Ekslibrisas pasaulyje, Lietuvoje ir Šiauliuose užima deramą vietą gausioje grafikos ir vaizduojamojo meno srityje. Ypač jis populiarus JAV, Kinijoje, Italijoje, Japonijoje, Čekijoje, Belgijoje, Anglijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Lietuvoje. Šiuolaikinės grafikos tendencijos leidžia džiaugtis ekslibriso vieta meno pasaulyje ir kultūroje. Šios ir kitos mintys atsispindi forumo proga išleistame ir pristatytame leidinyje „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos. Tarptautinio forumo medžiaga“ (sudarytojai prof. dr. Bronius Maskuliūnas ir Asta Kaktytė), kurį 300 egz. tiražu išleido Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (spausdino UAB „Petro ofsetas“). Leidinį sudaro trys struktūrinės dalys: pirmojoje skelbiami forume skaityti pranešimai ekslibriso tema, antrojoje supažindinama su forume vykusiomis ekslibrisų kūrybos dirbtuvėmis, trečiojoje – pristatomos forumo metu atidarytos penkios žinomų Lietuvos ekslibriso kūrėjų parodos. Jis skirtas dailininkams, menotyrininkams, dailės mokytojams, knygos ženklo propaguotojams, visiems, besidomintiems ekslibriso raida. Leidinys gausiai iliustruotas Lietuvos knygos ženklais.

Šiauliuose vykusio tarptautinio forumo „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos“ metu buvo išsakytos mintys, kad ekslibrisas, kaip ir knyga, neprarado ir ateityje nepraras savo vertės ir kaip meno sritis niekada neišnyks. Šiuolaikinis ekslibrisas vis dažniau tapatinamas ne vien su konkrečiu savininku, bet skiriamas ir reikšmingoms datoms, jubiliejams, taip pat fiksuojamas istorinis procesas. Ne išimtis ir Šiauliuose surengtas tarptautinis ekslibrisų konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“.

Forumas baigėsi. Tegyvuoja ekslibrisas ir knyga! Lapkričio 17 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, knygų mugės metu bus paskelbti konkurso laureatai, apdovanoti nugalėtojai ir paskatinamųjų premijų laimėtojai ir pristatytas tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ katalogas (sud. prof. dr. Bronius Maskuliūnas, Jonas Nekrašius ir Asta Kaktytė).

Su tarptautinio ekslibrisų konkurso darbais bus galima susipažinti specialiai meninės knygrišystės meistrės Leonoros Kuisienės sukurtame kilnojamosios parodos albume. Atkurtos Lietuvos šimtmečiui įamžinti meninės knygrišystės meistrė L. Kuisienė iš Kauno sukūrė unikalią, inovatyvią, įvairioms ekspozicinėms erdvėms pritaikytą, tarptautinio konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ kilnojamosios parodos albumą. Tai neklijuotas, tik virvele perrištas 100 lapų, 7,400 kg svorio (35 x 36 x 13 cm dydžio) albumas, kuriame sudėti visi į konkursą ir parodą atrinkti Lietuvos ir pasaulio dailininkų darbai, sukurti tarptautiniam konkursui „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Menininkė tarptautinės parodos „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ eksponatus išdėstė ant atskirų lapų ir pagamino jiems odinį viršelį, pritaikydama senųjų XIV-XVIII a. knygų rišimo technikas ir puošybą.    

Knygrišė L. Kuisienė apie šį parodos albumą papasakojo: „Knyga įrišta ilgojo dygsnio (Longstitch bookbinding) būdu. Tai toks rišimas, kai lapai išlieka laisvi, neklijuoti, o knygos lankai tiesiog įrišami į odinį viršelį. Knygos viršeliui panaudota stora, diržinė, augalinio rauginimo oda. Viršelis dekoruotas senovine dekoravimo technika – odos graviūra. Tai toks odos dekoravimo būdas, kai piešinys yra kuriamas kalinėjimo būdu ir nenaudojami jokie presai ar ornamentinės klišės. Dekorui sukurti buvo naudojami odos rėžtukai išgauti tam tikras dekoratyvines detales. Oda dažyta, tonuota, lakuota rankomis, ji nėra fabrikinio dažymo. Odos krašteliai taip pat dažyti, lakuoti, poliruoti.“   

Projekto vadovė Asta Kaktytė informavo, kad sunkiausia ir unikali Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos parodos knyga saugoma ŠAVB Knygos grafikos centro Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Visai šalies meno bendruomenei reikšmingas albumas ir unikali kilnojamoji paroda sukurta vykdant projektą „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“, kurį rėmė Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ parodos katalogas.
Ievos SLONKSNYTĖS nuotr.

Kilnojamos ekslibrisų parodos „Atkurtai Lietuvai – 100“ albumas.
Leonoros KUISIENĖS nuotr.