Rugpjūčio 28 d. 21 val. „Laiptų galerijoje“ vyks literatūros ir muzikos naktis „Tarp dviejų aušrų“. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro aktorė Dalia Michelevičiūtė skaitys V. Mykolaičio-Putino tekstus. Groja Valstybinis Vilniaus kvartetas, atliksiantis dramatiškiausią Franco Šuberto kvartetą „Mirtis ir mergelė“.
Dalia Michelevičiūtė – Lietuvos Nacionalinio dramos teatro ir kino aktorė. Ir žiniasklaidos, ir kritikų ne kartą išrinkta geriausia aktore, pelniusi „Sidabrinės gervės“ bei „Metų autoriteto“ apdovanojimus D. Michelevičiūtė, skaičiuojanti tris dešimtis metų teatro scenoje ir daugiau nei pusšimtį vaidmenų teatro ir kino scenose, – ne pirmą kartą „Laiptų galerijos“ renginiuose, pamilta, laukiama šiauliečių.
D. Michelevičiūtė gimė 1967 m. balandžio 17 d. Kaune. Mokėsi VU, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Studijas tęsė Lietuvos muzikos akademijoje (aktorinio meistriškumo katedroje), turi menų magistro laipsnį. Dirbo su garsiausiais Lietuvos režisieriais, filmavosi kine. D. Michelevičiūtė yra A kategorijos balinių šokių šokėja. Dalyvauja teatrinėse improvizacijose (theatre sports).
Nuo 1988 metų su teatro gastrolėmis apsilankė Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Italijoje, Suomijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, JAV, Kanadoje, Kolumbijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Vokietijoje.
Apdovanojimai: 1993–1994 m. Lietuvos kritikų sąjungos pripažinta geriausia metų aktore; 1996 m. geriausios aktorės apdovanojimas už Olgos vaidmenį A. Čechovo „Trijose seseryse“, rež. Eimuntas Nekrošius (tarptautinis teatro festivalis „Kontakt“, Torunė); 1997 m. Lietuvos dramaturgų premija už Moters vaidmenį Sigito Parulskio pjesėje „P.S. Byla O. K.“, rež. Oskaras Koršunovas; 1998 m. Lietuvos žiniasklaidos išrinkta geriausia aktore; 1998 m. Geriausios aktorės apdovanojimas už Angelės vaidmenį Gyčio Lukšo filme „Mėnulio Lietuva“ tarptautiniame Eurazijos kino festivalyje „Almaty“, Kazachstane; 2008 m. „Sidabrinė gervė“ už geriausią epizodinį moters vaidmenį filme „Nereikalingi žmonės“, apdovanojimas „Metų autoritetas“ projekte „Drąsinkime Lietuvos ateitį“
2017 m. Auksinio scenos kryžiaus nominantė.
Valstybinis Vilniaus kvartetas: Dalia Kuznecovaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas), Augustinas Vasiliauskas (violončelė).
Valstybinis Vilniaus kvartetas koncertavo prestižinėse pasaulio salėse: Niujorko „Carnegie Hall“ ir „Merkin Concert Hall“, Maskvos konservatorijos, Sankt Peterburgo filharmonijos, Leipcigo „Gewandhaus“, Vienos „Musikverein“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Miuncheno, Toronto, Grenoblio, Zalcburgo ir kitose. Jis griežė su žymiais lietuvių ir užsienio atlikėjais T. Nikolajeva, M. Pletniovu, L. Isakadze, V. Tretjakovu, M. Lethiecu, D. Geringu, Ph. Mulleru, J. Bašmetu, A. Noru, H. Shachamu, V. Fedosejevu, M. Rubackyte, G. Vainberg-Tatz, W. Bennetu, G. Härtnageliu ir kitais.
Kvartetas debiutavo 1965 m. 1972 m. laimėjo aukščiausią kvartetų konkurso Lieže (Belgija) apdovanojimą, 1973 m. jam suteiktas Valstybinio Vilniaus kvarteto vardas. 1979 m. kolektyvui paskirta valstybinė premija. Kiti apdovanojimai: Lietuvių fondo (JAV) kultūrinė muzikinė dr. Antano Razmos premija, Lietuvos nacionalinė premija, Baltijos Asamblėjos premija, 2012 m. už nuopelnus kultūrai kvartetas apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle.
Retas Lietuvos kamerinės muzikos ansamblis gali pelnytai pasididžiuoti tokiu tvarumu ir sukaupta solidžia patirtimi. Kone penkis dešimtmečius aktyviai pulsuojanti kūrybinė kvarteto veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967) – vienas žymiausių lietuvių rašytojų: poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas, istorikas ir teoretikas, daugiau kaip per penkiasdešimt intensyvaus kūrybinio darbo metų išlikęs pačioje intelektualinio gyvenimo viršūnėje.
Sueina 125 metai nuo V. Mykolaičio-Putino gimimo. Šis XX a. poetas, prozininkas, vertėjas, mokslininkas yra įtrauktas į moksleivių programas kaip klasikas, jo kūriniai nagrinėjami. Bendrame kultūriniame gyvenime jis matomas mažiau, ne toks ryškus kaip, pavyzdžiui, Maironis, Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius.
V. Mykolaitis-Putinas buvo labai tylus, kuklus, bet gilus žmogus, apdovanotas daugeliu talentų, nukreipęs kūrybą į žmogaus egzistencijos suvokimą ir įprasminimą. Jį kiekvienas atrandame individualiai, aktualus jis tampa asmeniškai.
V. Mykolaitis-Putinas vadintas prometėjizmo poetu – sukylančiu prieš dievus, o šis maištas suteikia lietuvių literatūrai nepaprasto dramatizmo. Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslų dr. Eugenijus Žmuidos, „V. Mykolaičio-Putino poezija aktuali visais laikais, ypač dabar, kai didžioji dalis žmonių sutrikusi, išgyvena vertybių krizę ir nežino, kur eiti.“
V. Mykolaičio-Putino poezijos rinkinys „Tarp dviejų aušrų“ (1927m.) – romantinio maištingumo ir simbolizmo viršūnė.
