Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje, Mažosios Lietuvos paveikslų sode, iki  rugpjūčio 11 d. vyksta tarptautinis meno pleneras „Vydūno erdvė, laikas, ženklai“.

Plenere dalyvauja menininkai iš Lietuvos, Gruzijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos. Tarp jų yra ir trys šiauliečiai menininkai – Benas Alejūnas, Vilius Biskis, Skaidrė Butnoriutė ir Saulius Kruopis (plenero kordinatorius).

Plenero uždarymas ir darbų pristatymas „Sueigos pas Martyną Jankų metu“ rugpjūčio 11 d. 16 val.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 23 d. nutarimu paskelbęs 2018-uosius Vydūno metais, įgalino visą kultūrinę Lietuvos bendruomenę susitelkti ir tinkamai pasirengti iškilaus filosofo Vilhelmo Storosto-Vydūno 150-ųjų gimimo metinių paminėjimui.

Bitėnai įėjo į Lietuvos istoriją kaip kaimas, priglaudęs amžinojo poilsio filosofą, rašytoją, humanistą, visuomenės ir kultūros veikėją Vilhelmą Storostą-Vydūną. 1991 m. Vydūno palaikai iš Detmoldo buvo perlaidoti Bitėnų kapinėse, kur po dvejų metų iš Flensburgo buvo perkelta ir jo bendražygio, aušrininko, Tilžės akto signataro Martyno Jankaus urna su pelenais.

Bitėnų kapinėse, formuotose kaip Mažosios Lietuvos panteonas, palaidotas arba perlaidotas ne vienas žymus kultūros ar politikos veikėjas, tačiau Vydūno poilsios vieta – svarbiausia: paprastu lauko akmeniu pažymėtas Vydūno kapas tapo įvairių paminėjimų, sueigų, susibūrimų, nesibaigiančių ekskursijų vieta.

Tame pačiame Bitėnų kaime, XIX a. pabaigos atstatytoje spaustuvėje  prieš 35 metus įsteigtas Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus memorialinis muziejus saugo ne tik M. Jankaus, bet ir Vydūno atminimą: dalis muziejinės ekspozicijos skirta Vydūno asmenybės įamžinimui. Muziejaus ekspozicinės erdvės įrengtos ne tik muziejaus-spaustuvės pastate.   

2003 metais sunaikinto Mažosios Lietuvos paveldo įprasminimui šalia M. Jankaus buvusios spaustuvės 3 ha plote buvo įkurtas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas-galerija po atviru dangumi. Sodo sumanytojai turėjo viltį, kad  skaudi Mažosios Lietuvos istorija ir sovietmečiu naikinta etnokultūra ir paveldas taps pagrindine tema menininkų kūrybai. Vizija išsipildė su kaupu – jau penkiolika metų tradiciškai vyksta išskirtiniai tapybos plenerai: tapoma ne ant drobės, o ant didelių gabaritų medžio lentų skydų. Tapybos darbai „apgyvendinami“ Mažosios Lietuvos paveikslų sode-galerijoje po atviru dangumi, tad, nepriklausomai nuo metų ar paros laiko, nepriklausomai nuo muziejaus darbo laiko, kiekvienas lankytojas gali atvykti ir grožėtis profesionalių dailininkų darbais.

Turbūt niekam nėra naujiena, kad rimtas profesionalus menas sutelktas didmiesčių galerijose ir kad paprastam provincijoje gyvenančiam žmogui finansiškai sudėtinga patekti į didesnes kultūrines erdves. Puikiai sutvarkyta paveikslų sodo erdvė su išpuoselėta augmenija ir nuolat „žydinčiais“ paveikslais traukia svečius ne tik iš aplinkinių vietovių, bet ir įvairių Lietuvos ir pasaulio kampelių. Mažosios Lietuvos paveikslų sodas nuolat auga, plečiasi kiekvienais metais pasipuošdamas naujais darbais. Per penkiolika metų Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos kūrybines interpretacijas čia paliko virš 60 dailininkų, tarp jų Aloyzas Stasiulevičius, Juozas Vosylius, Arvydas Kašauskas, Audrius Gražys, Kęstutis Grigaliūnas ir kiti žinomi menininkai.

2018-ųjų tarptautinis meno pleneras „Vydūno erdvė, laikas, ženklai“ organizuotas rugpjūčio 1- 11 dienomis. Jubiliejinį meno plenerą sutiko padėti organizuoti menininkų asociacija „Tiltas“.

Asociacijos pirmininkas dailininkas Saulius Kruopis turi didžiulės patirties organizuojant tokio pobūdžio tarptautinius renginius, puikiai išmano vadybą, viešinimo svarbą.

Tam, kad Mažosios Lietuvos istorija, paveldas, asmenybės (plenere – tai Vydūnas) būtų aktualizuoti kūryboje, kad menininkai įgautų pažinimo ir meilės Mažajai Lietuvai, plenero dalyviams organizuojamos ekskursijos po kraštą. Išskirtinė gamta, architektūra, liuteronybės įtakota etnokultūra, kapinės, suformuoja visai kitą menininko žvilgsnį į daugeliui nepažįstamą Mažąją Lietuvą. Susitikimai su krašto menininkais, atlikėjais, paveldo žinovais – nepaprastai naudingos kūrybinėms impresijoms.

Plenero organizatoriai pagalvojo ir apie tai, kad menininkai nebūtų išplėšti iš autentiškos erdvės, tad jie ir apgyvendinti netoli muziejaus įkurtuose svečių namuose – Bardėnų senojoje mokykloje.

Plenero darbų pristatymas kasmet vyksta M. Jankaus gimimo metinių paminėjimo renginyje „Sueiga pas Martyną Jankų“. O 2018 metais Lietuva mini ne tik Vydūno 150-ąjį, bet ir Martyno Jankaus 160-ąjį jubiliejų.